Gavusi abi vakcinos dozes Karolina po kelių savaičių atsisiuntė Europos Sąjungos (ES) skaitmeninį COVID pažymėjimą, supaprastinantį keliones tarp Bendrijos šalių. Įsitikinusi, kad jokių testų ir saviizoliacijos nebereikės, moteris įsigijo skrydžio bilietus į Daniją. Į kelių dienų kelionę susiruošusi lietuvė teigė, jog net turėdama skaitmeninį pažymėjimą prieš kelionę jautė nerimą. Pasirodo, nuojauta jos neapgavo.
Iš Vilniaus per Latviją į Daniją turėjusi skristi lietuvė Vilniaus oro uoste sužinojo, jog visiems bet kokiu būdu, iš bet kurios valstybės keliaujantiems į Latviją arba vykstantiems per šalį tranzitu privaloma ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki Latvijos Respublikos sienos kirtimo užpildyti keliautojo anketą covidpass.lv ir išsaugoti QR kodą. Karolina šio kodo neturėjo, tačiau ją oro linijų darbuotojai praleido ir reikalingą anketą pasiūlė užpildyti važiuojant autobusu iki orlaivio. Po kelių minučių QR kodas jau buvo moters telefone.
Šio nutikimo moteris nesureikšmino, nes likusi kelionė ir viešnagė Danijoje praėjo sklandžiai. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai Karolina susiruošė skristi atgal į Lietuvą.
Daugelis keliautojų pandemijos metu planuodami išvykas į užsienį domisi, kokių dokumentų reikalauja šalis, į kurią vyksta, o apie grįžimą atgal į Lietuvą net nesusimąsto. Taip nutiko ir Karolinai, kuri buvo įsitikinusi, jog turintiems skaitmeninį pažymėjimą jokių papildomų dokumentų pildyti nereikia.
Vis dėlto, visi grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą asmenys privalo užsiregistruoti ir pateikti savo duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad prieš pradėdami kelionę lėktuvu, keltu, autobusu ar traukiniu, asmenys privalo užpildyti anketą NVSC interneto svetainėje ir gautą registracijos patvirtinimą (QR kodą) pateikti įlaipinimo metu. Elektroninę anketą rekomenduojama užpildyti likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki kelionės pradžios.
Kopenhagos oro uoste prie įlaipinimo vartų QR kodo paprašyta Karolina, jo neturėjo, todėl „Ryanair“ oro linijų darbuotojai nesutiko jos įleisti į lėktuvą. Moteris prašė darbuotojų padėti surasti reikalingą anketą, tačiau sulaukusi neigiamo atsakymo puolė ieškoti anketos internete pati. Sutrikusi moteris per skubėjimą užpildė ne Lietuvos formą, o galiausiai radus reikalingą anketą, jai prieš pat nosį buvo užverti įlaipinimo vartai. Lietuvė maldavo oro linijų darbuotojų leisti jai anketą užpildyti lėktuve ar palaukti mažiau nei minutę, tačiau personalas nebuvo nusiteikęs draugiškai ir į orlaivį moters nebeįleido.
„Aš niekada nebuvau susidūrusi su tokiu oro linijų personalo elgesiu. Kiek yra buvę skrydžių, vėlavimų, bėgimų per oro uostą – visada palaukdavo. Šį kartą, kai nepavėlavau, buvau vietoje, man atsisakė padėti. Taip, pati kalta, kad nežinojau, jog reikia užpildyti šią formą, bet žmogiškumo niekas neatšaukė. Šioje istorijoje šlykštus darbuotojos elgesys mane labiausiai įskaudino“, – pasakojo Karolina.
Kai prie uždarytų vartų moteris apsiverkė, prie jos priėjęs „Ryanair“ darbuotojas pasiūlė įsigyti bilietą į kitą aviakompanijos skrydį. „Sulaukusi tokio pasiūlymo pagalvojau, kad jie šaiposi iš manęs. Čia pat užtrenkė duris prieš nosį ir toliau mėgina pasipinigauti siūlydami skrydį kitos dienos rytą“, – piktinosi moteris.
Namo skubėjusi grįžti moteris už 300 eurų nusipirko kitų oro linijų skrydį į Vilnių ir po kelių valandų jau sėdėjo lėktuve: „Apmaudžiausia, kad oro linijos, su kuriomis grįžau, prieš įlipant į lėktuvą net netikrino ar aš turiu tą nelemtą QR kodą. Jo niekas nereikalavo ir nusileidus Lietuvoje. Vis dėlto, tikiuosi, kad mano istorija bus pamoka kitiems lietuviams ir jie nepateks į tokias nemalonias situacijas“.
Delfi primena, kad NVSC pavesta vykdyti tik neužsakomaisiais reisais atvykstančiųjų keleivių atsitiktinę patikrą, todėl nėra tikrinami kiekvieno lėktuvo keleiviai. Vežėjai yra įpareigoti užtikrinti, kad visi keleiviai prieš patekdami į transporto priemonę pateiktų užpildytos elektroninės anketos, skirtos surinkti informaciją apie keleivį visuomenės sveikatos tikslais, patvirtinimą (QR kodą).
Sprendimas vykdyti atsitiktinę keliautojų kontrolę priimtas, atsižvelgiant į kontrolei reikalingus pajėgumus ir faktą, kad kiekvieną į lėktuvą ar kitą transporto priemonę įlipantį keleivį patikrina patys vežėjai, tad Lietuvos oro uostuose vykdoma tik antrinė kontrolė. Savivaldybėms ir policijai taip pat yra pavesta vykdyti izoliuotų keliautojų kontrolę.
