Šis specialus lipnus popierius yra brangus ir kodai neapsaugo nuo milijonų lagaminų praradimo kiekvienais metais. Pasak Tarptautinės oro transporto asociacijos („International Air Transport Association“ (IATA), praėjusiais metais pasaulyje buvo blogai tvarkoma apie 1 proc. bagažo, kas apytiksliai kainavo apie 2,6 mlrd. JAV dolerių.
„Tai yra skausminga (oro linijoms) daugeliu atžvilgiu, - teigia Richardas Warthamas, Filadelfijos priemiesčio bendrovės „Vanguard ID Systems“, gaminančios lagaminų radijo dažnio identifikavimo korteles, prezidentas ir bendrovės generalinis direktorius. - Tai yra 1970-ųjų technologija, suprantate? Tačiau todėl, kad jau įrengta tokia milžiniška bazė, viską akimirksniu pakeisti - mažų mažiausiai sunku“.
Sujungus per metus sunaudojamos popierinės juostelės vieną galą su kitu, ji apsivyniotų aplink Žemę 30 kartų, teigia IATA, kuri praėjusią savaitę Dubline surengė keleivių konferenciją ir paskelbė RFID technologijų pasaulinį pavyzdį, kurios gali būti panaudotos padėti oro linijoms ir oro uostams sumažinti išlaidas ir padidinti efektyvumą.
Taip pat oro linijos nori rasti būdų, kurie padėtų greičiau registruoti bagažą be judriuose oro uostuose įprastų ilgų eilių. „Tikslas yra ne panaikinti popierių, bet panaikinti kankynę, - elektroniniame laiške rašė IATA projekto vadovas Andrew Price‘as. – Turint kortelę, jūs galėtumėte mažiau stovėti eilėse“.
„Vanguard ID Systems“ plastikiniame įrenginyje yra įdiegta RFID technologija, artimo lauko komunikacijos bei „E Ink“ elektroninis popierinis ekranas. Jis leidžia keliaujančiam panaudoti telefono programėlę (app) užkoduoti kortelėje kelionės tikslą – CDG žymint Paryžių, ORD – Čikagos O‘Hare oro uostą – ir kad jis būtų rodomas ant kortelės.
RFID mikroschema perduoda duomenis apie lagamino vietą. „Sumanymas yra tas, kad žmogus turi galėti pakeisti savo kortelę, būdamas taksi pakeliui į oro uostą“, - teigia R. Warthamas. Ekranas yra suderinamas su dabartiniais rankinio bagažo skeneriais, kuriuos plačiai naudoja oro linijos. „Jį galima skenuoti taip pat gerai, kaip popierių“, - teigia jis.
Oro linijų tikslas šiame eksperimente yra suteikti kelių užkariautojams didesnę savo lagaminų kontrolę ir įgalinti juos gauti iš oro linijų tekstines žinutes, kai pradingsta jų lagaminas. Tuomet keliautojas galėtų nukreipti lagamino pristatymą į viešbutį ar namus – be nuvargusio už bagažą atsakingo pareigūno, ant kurio reiktų šūkauti. Oro linijos taip pat sutaupytų nesuskaičiuojamas sumas, jei galėtų atsisakyti visų tų spausdintuvų, popieriaus ir rašalo. Ir jums nereikėtų patirti to nedidelio vargo, nuimant tą įkyrią, lipnią popierinę juostelę, kuri dažnai nesileidžia nuplėšiama.
Spalio 15 d. „British Airways“ pradėjo 30 dienų trukmės bandymą 10 savo savaitinių skrydžių tarp Sietlo ir Londono. Bandyme dalyvavo apie 100 „Microsoft“ darbuotojų, keliaujančių su „Nokia Lumia“ telefonais. Per artimiausius mėnesius oro linijos planuoja atlikti keletą papildomų bandymų prieš pradėdamos 2014 m. plačiai naudoti nuolatines korteles, teigia „British Airways“ atstovė spaudai Caroline Titmuss.
Kortelės taip pat veiks su „Android“ ir „Apple“ mobiliais įrenginiais ir iš pradžių jomis naudosis dažniausi oro linijų keleiviai. „Qantas Airways“ taip pat atliko platų lagaminų RFID žymėjimą Australijoje.
Nors dauguma oro linijų greičiausiai suteiks savo geriausiems klientams korteles nemokamai, kitos gali įrenginius pardavinėti ar imti už juos metinį mokestį. R. Warthamo vertinimu, kelionių parduotuvėse ir oro uostose visame pasaulyje jos kainuos vidutiniškai 30 JAV dolerių (apie 80 litų).
Pasak R.Warthamo, kad keleiviai naudotųsi kortelėmis, „didžiausia motyvacija yra informacija – žinojimas, kur yra jūsų lagaminai. Kai išlipate iš lėktuvo ir jie atsiunčia jums tekstinę žinutę, kurioje rašoma: „Atsiprašome, jūsų lagaminas neatvyko į Majamį. Kuriame viešbutyje esate apsistojęs?“