aA
Kalkuta, rugpjūčio 24 d. Šiandien apturėjau naują nuotykį - kelionę motociklu per pusę Kalkutos! Bet pradžioje pasigirsiu „madingu“ manikiūru - negaliu atsigrožėti geltonuojančiom panagėm. Pietums vienas iš patiekalų buvo žuvis su gausiu padažu. Jie čia viską į kažką mirko ir viską, ką įmanoma suimti, valgo rakomis.
Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.
Ne išimtis ir žuvis. Iš pradžių bandžiau kankintis su šakute, bet kai kitas įrankis yra tik šaukštas (peilių čia nėra), patys pagalvokit, kas išeina. Na, po kelių bandymų ir indų keistų žvilgsnių baigiau vaidinti inteligentą, stvėriau žuvį į ranką, pamirkiau padaže ir skanių skaniausiai sušveičiau. Užtat dešinės rankos manikiūras - permanentinis.

Apskritai, maistas, jei būtų kiek švelnesnis, visai nieko. Man patinka ir skonis, ir valgymo būdas. Ir tas aštrumas visai kitoks, skiriasi nuo mums įprasto „Pizza Mexicana“. Viskas iš kario paletės, viskas gelsvai žalsva. Supratau, kad tai, kas Lietuvoje yra aštru, čia elementari druskytė kasdieninė. O štai jei aštru, tai net ne tai, kad ašaros pliaupia, burnos negali užčiaupti ir oro įkvėpti!

Vakare prikalbinau vieną indą pavakarieniauti miesto centre. Kadangi jo namai pakeliui, jis pasiūlė pavežėti motociklu. Staiga prieš akis su siaubu prabėgo visas Kalkutos transporto vaizdas. Turbūt pajautęs mano vidinę hamletišką būseną, pusiau juokais paklausė: „Bijai?“. „Cha, džigitai nieko nebijo“, - atkirtau! Tad nieko neliko, kaip tik nutaisius ramų veidą, sėsti ant jo plieninio žirgo.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Susikaupiau, įsitvėriau sėdynės, ir pro vartus išnėrėm į šviesų, signalų, taksi, rikšų, autobusų ir visų kitų neapsakomų judančių objektų mišrainę. Po 10 minučių supratau, kad netgi didžiausias chaosas turi savo taisykles ir, kai jas žinai, visai nesunku jame nardyti. Svarbiausia - kuo dažniau pypinti, nes taip atkreipi dėmesį, kad po tavo ratais niekas nepalįstų ir ant tavęs neužvažiuotų. Netgi kai draugas man kažką pasakodavo, aš galvojau, gerbiamasis, tu tik žiūrėk į kelią ir pypink - brangų krovinį veži.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Dar po kiek laiko pats nepastebėjau, kaip susiliejom su Kalkutos srautu ir gatvės triukšmu. Įsikibusių į sėdynę rankų raumenys atsileido, ir aš tiesiog stebėjau plaukiančius pro šalį vaizdus. Kontrastai. Ir lūšnos, ir vilos, ir gatvėje miegantys žmonės, ir šunys „dogy style“... Arčiau centro pamačiau pirmąsias merginas, apsirengusias vakarietiškai, o ne sariais.

Mane pribloškė pagrindinių Kalkutos kelių kokybė. Šaligatviai retai kur yra, tačiau asfaltas lygus, naujas ir jokių duobių. Net Vilniuje ne visos tokios gatvės. Pamačius kai kuriuos prabangius rajonus, perfrazuočiau vieną liaudies posakį į „Ir Kalkutoje gyventi galima“.

Štai pagaliau mes Park Street‘e, kalkutiškame Pilies gatvės ir Gedimino prospekto lydinyje. Naktis, tad viešpatauja tik geltonieji taksi. Vaizdas kaip iš filmo „Krikštatėvis“, kur veiksmas vyksta Kuboje. Laikas seniai praėjęs pro šalį. Į akis krinta McDonald‘o liekanos. Pasirodo, prieš mėnesį sprogo kondicionavimo įranga ir sprogimo banga nušlavė visą restoraną.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Pagalvojau, na, ir šiaip šventvagystė būtų Indijoje valgyti McDonald‘e, ne per Lenkiją juk važiuoji. Restoranas puikus, akivaizdžiai orientuotas į vakariečius klientus ir pasiturinčius indus. Kainos panašios į Vilniaus, kiek pigiau. Pagaliau normali mėsa, kiauliena! Alus, šaltas, „Foster“! Indiški valgiai puiku, bet mėsa yra mėsa.

Seras „Fosteris“ atrišo liežuvius, tad su draugu indu smagiai diskutavome apie Indijos ir Europos ateitį. Graudu ir juokinga, kad čia tokia konkurencija, jog į universitetą įstoja tik vienas iš 1000! O ir tie laimingieji, baigę mokslus, puikiai kalbantys angliškai, gavę sertifikatus, turi kovoti dėl gero darbo. Daug ko mes nebemokam įvertinti.

Grįžtant į viešbutį miestas jau snaudė. Šurmulys nurimo, gatvės ištuštėjo. Taksi lėkė kaip pašėlęs, ir Kalkutos tvankumą išsklaidė pro langą švilpiantis vėjas. Išsisklaidžius pėstiesiems, aiškiai matėsi ant šaligatvių tiesiog pasitiesę kilimėlius miegantys žmonės. Šalia susirangę šunys. Norėjau sustoti ir nufotografuoti, bet ne, negaliu. Kažkoks vidinis jausmas neleidžia eiti prie tų vargšų vien iš smalsumo, kaip cirke. Ir nieko naujo vistiek neparodysiu.

Prisiminiau jausmą, kai Vokietijoje mane su draugais, išsitiesusius ant žolės, fotografavo japonai. Pasijautėm kaip žvėriukai, pandos iš zoologijos sodo... Būdamas čia, savaime imi palaikyti Bono iš U2. Juk žmonės čia fantastiškai nuostabūs!

Kalkuta, rugpjūčio 25 d. Bombos

Bombos! Šios dienos tema. Haiderabade vakare sprogo dvi teroristų bombos. Žuvo apie 30 žmonių, visi indiški kanalai tik tai ir rodo.

O rytas prasidėjo, cituojant Forestą Gampą „ir tada pradėjo lyti“, iš niekur ir be įžangos. Lyg būtų kas nuspaudęs mygtuką. Spėjau įšokti į taksi, kai įvažiavome į tropinio lietaus sieną. Kaip taksistas sugebėjo vairuoti, neįsivaizduoju, nes aplink buvo vientisa iš dangaus krintanti vandens masė. Taksi sustojo 15 metrų iki įėjimo. To pakako, kad pro duris įvirsčiau šlaputėlis.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Jau daug kas nebestebina, bet prie indų raugėjimo niekaip nepriprantu. Čia, pasirodo, garsiai atsiraugėti, kaip mums nusičiaudėti. Sėdi indas šalia, gurkšt kavos, rūgt taip maloniai ir nei mirkt. Arba sėdim per pietus aplink stalą, tai kaip sutartinė devynbalsė išeina, rūgt vienas, kitas riaugt, trečias riūgšt. Toks juokas suima. Ypač, kai jie rūgteli viduryje sakinio. Taip jiems natūraliai gražiai išeina, ir toliau sau kalba. Gerai, kad dar nors C-dur gamos nepirsteli.

Indijoje šeštadienis iki pietų - normali darbo diena. Indai pasiguodė, kad Vakarų Bengalija - vienintelė Indijos valstija, valdoma komunistų. Šie visiškai nesirūpina žmonių vystymusi, tiesiog parūpina visiems maisto, kad bent jau nebadautų. O kai žmonės sotūs, bet neraštingi, tai ir pretenzijų valdžiai neturi... Nieko neprimena?

Vakare pagaliau ištrūkau apžiūrėti Kalkutos įžymybių. Radau gerą kompanjoną, akademijos dėstytoją, kuris irgi pirmą kartą Kalkutoje. Pirmiausiai aplankėm Karalienės Viktorijos memorialą. Įspūdingi rūmai! Nuostabiai apšviestas, didingas, primenantis Tadž Mahalą statinys. Tik keista, kad septintą vakare (jau sutemus) parkas uždaromas ir apšvietimas išjungiamas. Taupo elektrą, matyt.

Kalkuta, Viktorios memorialas
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Iš tikro, tai labai jaučiasi elektros įtampos kitimai. Dažnai elektra visai dingsta kelioms minutėms. Užvakar ėjau ieškoti parduotuvės. Einu, ir kažkas ne taip, ogi nėra elektros gatvėje ir daugumoje pastatų. Prekybininkai nebūtų prekybininkai, visi pasiruošę žvakes, žibalines lempas, ir kioskeliai dirba toliau.

Apėję memorialą ir pasivaikščioję po parką, patraukėm vakarieniauti. Che, geriausias indiškas alus „Kingfischer“. Ir iš metalinio bokalo! Maistas puikus, verta buvo laukti eilėje 50 minučių. Aplinka vėlgi - kaip iš retro filmų apie Kubą. Apsauginis prie durų, besisukantys ventiliatoriai, raudono dermantino foteliai. Rodos, viskas išlikę dar nuo britų, kai 1956 m. restoranas buvo atidarytas. Po valgio - saują anyžių su cukrum į burną, ir geltonoje taksi jūroje plaukiu namo.

Kalkuta, rugpjūčio 26 d. Tikrai geras indiškas maistas

Su dėstytoju išsinuomojome mašiną kartu su vairuotoju ir aplankėm žymiausias Kalkutos šventyklas. Vienoje vienuolis neprašytas papasakojo apie apeigas, tradicijas, pasimeldė už Lietuvą, mane ir šeimą. Žinoma, paskui nusivedęs į kampą, bandė išgauti nemenką sumą pinigų.

Šventykla žymi tuo, kad kiekvieną rytą, kiekvieną dieną čia aukojamas ožys. Mėsa sutvarkoma, nunešama dievams, o paskui išdalinama vargšams. Kartą metuose paaukojamas jautis. Aišku, teko paaukoti ir man. Na, ne ožį, užteko 50 rupijų (3 Lt). Senis kietas, ištraukiu 50 rupijų, o jis man atverčia prikeverzotą knygutę ir rodo, suprask, minimali aukojimo suma 400 rupijų. Sakau, atsiprašau, tiek neturiu, ir kišu tas rupijas atgal į piniginę. Tada jis taip ramiai: ai, nors duok, užteks ir 50.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Kai kurios šventyklos įsikūrę varginguose rajonuose, tad kol prisiirdavom, kokių tik vaizdų neprisižiūrėjom. Vaikai laksto nuogi, žmonės kūrena gatvėje laužus, verda valgyti, miega čia pat ant grindinio. Visiškai kitas pasaulis. Pažiūrėjus į pastatus matyti, kad kažkada Viktorijos laikais tai buvo puikūs rūmai, su dekoracijomis, bokšteliais. Dabar tai - didelės lūšnos. Vėlgi čia be komunistinės valdžios neapseinama.

Pasirodo, Kalkuta vienintelis miestas Indijoje, kur, norint suremontuoti savo namą, reikia sumokėti mokesčius ir gauti leidimą! Galinčiųjų remontuoti yra daug, bet norinčių mokėti absurdišką mokestį nėra. Taip ir lupasi viskas.

Labai gaila, kad šventyklų viduje draudžiama fotografuoti. Pasakiškai gražu, ypatinga, tikras susiliejimas su dievais. Prie vartų akylai prižiūrima, kad nusiautum batus. Belur Math šventykla ant Gango kranto (kažkodėl vadinamo Hoogly River) - pati įspūdingiausia. Žmonės stengiasi išsimaudyti upėje ir taip apsivalyti prieš eidami melstis. Apsivalymas, beje, tik dvasinis, nes dabar Gangas pasiekęs liūdną visų laikų užterštumo rekordą.

Pietų taksistas mūsų prašymu nuvežė į vietą, kur labai geras indiškas maistas. Specialiai nenorėjome į vakarietišką restoraną. Kai privažiavom, pirmas įspūdis „O mama mija, kas per skylė?“. Net nerandu lietuviško atitinkmens, tiesiog kažkokia tarybinė valgykla. Vienoje dalyje vyksta remontas, įeiname pro išmontuojamas duris, o ten dar kita salė, su užrašu „Kondicionuojamas oras“.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Šalta kaip šaldytuve, prieblanda, vieni indai rankomis doroja nematytus patiekalus. Užsisakau mėsos, paprašau, kad butų neaštru. Na, atneša, o velnias, toks faršas, ištroškintas su žaliai-geltonais prieskoniais. Bet duona puiki. O įrankių tai nėra jokių! Ką gi, mirkau duoną į troškinį ir į burną... o iš burnos pliūpteli liepsna ir pabyra ašaros iš akių. Aha, neaštru, vadinasi, indusai prakeikti....

Pepsi kiek pataiso reikalus. Dabar jau niekas nebeaštru. Užsikandu pomidorais ir elementariais svogūnais, kurie tokie saldūs saldūs. Pavalgius atneša indelį su šiltu vandeniu ir citrina rankoms nusiplauti. Maistas su ašarom, bet tikrai buvo skanus. Valio vairuotojui. Vėliau iš indų sužinojau, kad tai tikrai vienas žymiausių indų valgių restoranas.

Indija, Kalkuta
© Sauliaus Pauliuko nuotr.

Kita stotelė - puikios arbatos centras. Šį kartą „skylė“ nebenustebino. Net nėjau žiūrėti, atnešė į mašiną. Puiki arbata iš tradicinio molinio puodelio! Tokios skanios juodos arbatos su pienu dar nesu gėręs. Dvigubas valio vairuotojui!

Grįždami pravažiavom pro istorinį Indijos kriketo stadioną, kuriame kiekvienas žaidėjas svajoja bent minutei išbėgti ant žolės. Pasirodo, britų laikais indams buvo uždrausta važiuoti plačiu „brodvėjumi“. Nenuostabu, kad būtent Kalkutoje prasidėjo Gandžio pasyvaus pasipriešinimo britams judėjimas.

Puiki diena, puikus savaitgalis. Nepastebėta prabėgo pirmoji savaitė. Sulaužiau tiek stereotipų ir likau gyvas! Vadinasi, išgyvensiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Turistų skaičius Lietuvoje ir toliau auga: pasakė, kurios šalies svečių sulaukėme daugiausiai (4)

375,6 tūkst., arba net 15,4 proc. daugiau. Šis vietinių turistų augimas 2019 m. I ketvirtį yra...

„Uber“ siūlys ekskursijas į Didįjį barjerinį rifą povandeniniu laivu

Saujelė australų greitai galės užsisakyti trumpą ekskursiją po Didįjį barjerinį rifą „...

Pigių skrydžių bendrovė pristatė naują kryptį iš Vilniaus (10)

„Wizz Air“ pristato naują žiemos sezono kryptį – nuo spalio 27 d. aviakompanija sujungs...

Siekdami populiarinti keliavimą autostopu rengia varžybas: tai bus pasitikėjimo išbandymas

Paklausti, ko Lietuvos visuomenei trūksta labiausiai, daugelis atsakome: tarpusavio pasitikėjimo....

Vienas didžiausių kelionių organizatorių pristatė naują saulėtų atostogų kryptį iš Lietuvos (1)

Auganti paklausa, labai geras paslaugų kainos ir kokybės santykis: didelis 4–5 žvaigždučių...

Top naujienos

Gitanas Nausėda įvardijo du būsimos komandos narius (8)

„Šiandien stipriausias jausmas – dėkingumas žmonėms, tai tyliajai Lietuvai“, – sako...

EP rinkimų rezultatai: kas važiuoja atstovauti Lietuvai, o kas lieka be darbo papildyta 06:30 (591)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Nausėda norėtų keisti Seimo rinkimų datą (17)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo rinkimai turėtų būti rengiami ne rudenį,...

Kodėl Šimonytei nepadėjo nei feisbukas, nei garsenybės: ekspertai vardina tokio rezultato priežastis (970)

Ingrida Šimonytė savo prezidentinėje kampanijoje pasirinko autentiškumą prieš populiarumą,...

Gyvai / Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų spaudos konferencijos (14)

Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų dalyvių spaudos konferencijos. Dalyvaus...

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2832)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (26)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Bręsta skandalas: Italijos balsavimas parodė, kad Jurijus turėjo patekti į „Eurovizijos“ finalą papildyta Jurijaus komentaru (133)

Nors taip ilgai ir nekantriai laukta „Eurovizija“ baigėsi, kalbos apie Tel Avive vykusį dainų...

Po rinkimų laukia permainos Seime: laukia dar vieni rinkimai, grįžti turėtų ir Bradauskas (46)

Į Europos Parlamentą išrinkus keturis Seimo narius, permainų bus ir Lietuvos parlamente – į jį...

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (283)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...