aA
Speleologė Irena Gudaitienė neįsivaizduoja poilsio be kelionių į požemius. Beveik kilometro gylį jau pasiekusi moteris svajoja šturmuoti giliausią pasaulio urvą.
Speleologų ekspedicija
© V.Balkūno nuotr.
Amžina tamsa ir drėgmė, milžiniškos erdvės, „gyvi“ akmenys, kitaip skambantys garsai, savita gyvūnija – toks pasaulis atsiveria keli šimtai metrų po žeme. Šie paslaptingi ir nedaugelio akims prieinami klodai beprotiškai žavi Ireną Gudaitienę, kuri jau seniai pametė per penkiolika metų aplankytų urvų skaičių. Nuo Ispanijoje slūgsančių Pirėnų ir Kaukazo kalnų iki Šiaurės Airijos ir Kroatijos urvų. Moteriai niekur nebaisu leistis po žeme.

Į urvus Ireną gena pusiau mokslinis, pusiau sportinis azartas. O kur dar kraują kaitinanti atradimo aistra! Speleologė svajoja vieną dieną po žeme aptikti dar niekam nežinomą ertmę.

Susirgo urvų liga

Irena valandų valandas galėtų įdomiai pasakoti apie savo netradicinį užsiėmimą. Moteris neįsivaizduoja atostogų, praleistų vartantis paplūdimyje. „Tai man visai neįdomu“, – paaiškina ji. Bent du kartus per metus moteris drauge su vyru ir bendraminčių grupe traukia šturmuoti po žemėmis besislepiančių olų.

Speleologija – mokslu, tyrinėjančiu urvus – Irena susidomėjo dar studijuodama universitete. Tuomet būsimojo vyro paraginta moteris užsirašė į neseniai įkurtą būrelį, kuriame buvo rengiami būsimieji speleologai.

Prieš leidžiantis į pirmąją kelionę po žeme Irenai, kaip ir kitiems jos bendrakeleiviams, teko pereiti tikrą meistriškumo mokyklą. Joje jaunieji žygeiviai buvo treniruojami ir mokomi, kaip išgyventi požeminėse olose. „Tačiau net ir viską išmokę žmonės niekuomet nesuvoks, ką reiškia atsidurti po žeme, kol neįlįs į urvą“, – šypsosi moteris.

Pirmoji Irenos kelionė į požeminių olų karalystę įvyko Krymo kalnuose. „Urveliai ten nelabai gilūs – apie porą šimtų metrų. Tačiau pirmaisiais metais daugiau ir nereikia, prie požeminių olų geriausia priprasti pamažu“, – aiškina moteris. Ji dar ir šiandien prisimena jausmus, užplūdusius atsidūrus kelis šimtus metrų po žeme. „Pirmas įspūdis buvo geras, tačiau jį apibūdinti sunku. Pamačiau visai kitą pasaulį, taip ir susirgau urvų liga“, – juokauja Irena.

Jaudinantis atradimas

Vieni į požeminius urvus leidžiasi kaip turistai, norėdami įspūdingų potyrių, kiti – savotiški kelionių kolekcionieriai, siekiantys pasidėti pliusą prie dar vienos aplankytos olos. Dar kitus po žeme gena noras išbandyti savo galimybes, siekti naujų rekordų. Irena kaip tikra speleologė mano, kad kelionių po žeme esmė – ieškoti naujų urvų ir juos tyrinėti. Irena kol kas naujos požeminės olos dar nėra atradusi. Tiesa, prieš kelerius metus tyrinėdama vieną jau žinomą urvą Pirėnų kalnuose, ji surado ertmę, į kurią nebuvo įžengęs nė vienas žmogus. „Tai – nepakartojamas jausmas. Galimybė įžengti ten, kur niekas niekada nėra buvęs, atskleidė tikrąją speleologijos prasmę“, – susižavėjusi pasakoja ji.

Tačiau šis mažytis atradimas Irenai tikrai ne paskutinis. Speleologė tiki, kad būtinai išauš diena, kai kažkur giliai po žeme ji atras visiškai naują urvą. Didžiausias priešas – šaltis

Gilyn po žeme Irena leidžiasi be jokios baimės. Moterį kamuoja tik nežinomybės jaudulys. „Kalbant apie speleologiją, baimės labai dažnai akcentuojamos. Gal ir gerai, kad kai kuriose vietose būna kiek baisu – savisaugos jausmą turi turėti kiekvienas. Lakstyti uolų pakraščiais be apsaugos ir jaustis ereliais čia tikrai nevertėtų – pavojinga“, – aiškina speleologė.

Pavojingų akimirkų Irenai ar su ja keliavusiai grupei nėra tekę patirti. Speleologams padeda darniai dirbanti bendrakeleivių komanda, kurioje visi beatodairiškai gali pasitikėti vienas kitu. „Vienas tokioje kelionėje niekaip neišsiversi, nes reikalingas komandinis darbas. Vieni kabina virves, kiti neša krovinį – visi dirba tam, kad giliausią numatytą tašką pasiektų bent jau stip-riausieji, – pasakoja speleologė. – Tokiose kelionėse sutinki draugų, kuriais gali bet kada pasitikėti“.

Tačiau pavojų giliai po žeme – apstu. Žengus vos vieną neatsargų žingsnį į šalį galima nudardėti nuo uolos ir patirti traumą. Vandeninguose, su upėmis susisiekiančiuose urvuose keliautojus gali užtvindyti potvynis. Galiausiai koją gali pakišti ir sugedusi įranga.

Tačiau didžiausias priešas olose – savitos oro sąlygos. Urvuose vidutinė temperatūra siekia 5–8 laipsnius šilumos, be to, ten labai drėgna, tad toks oras keliautojams nėra pats maloniausias. „Ten jautiesi taip, lyg darganotą lietuvišką rudenį kelias valandas šlapias stovėtumei gatvėje. Urvuose sąlygos yra iš tiesų ekstremalios – neturint tinkamos aprangos galima labai greitai sušalti“, – pasakoja speleologė.

Penkios paros po žeme

Požeminių urvų tyrinėtojai giliose ertmėse praleidžia bent po kelias valandas. Užkietėję entuziastai įsirengia stovyklas ir be dienos šviesos po žeme išbūna net po keliolika parų. Irena vienoje iš tokių požeminių stovyklų yra išgyvenusi penkias paras. „Gana greitai apsipratau ir pradėjau gerai orientuotis erdvėje, – šypsosi ji. – Aišku, psichologiškai didelis gylis slėgė, nes leistis į urvą visuomet lengviau nei iš jo išlipti. Kai žinai, kad virš tavo galvos šimtai metrų, suvoki, kad kito išėjimo nėra ir žaidimo sustabdyti negalima, pasidaro kiek neramu“, – prisipažįsta ji.

Kai aplinkui nėra jokios dienos šviesos, o išėjimas – kažkur aukštai, pasidaro neramu. Irenai ir kitiems speleologams padeda išgyventi tinkamas psichologinis pasirengimas. Todėl kelionėms į urvus atrenkami ne tik fiziškai, bet ir emociškai stiprūs žmonės.

Išgyventi kelias dienas po žeme – sunkus ir ištvermės reikalaujantis darbas, tad keliautojai stengiasi ypač rūpintis savo mityba. Į ilgą kelionę gilyn speleologai ima įvairaus maisto ir jį valgo griežtai pagal nurodymus. Specialistai yra paskaičiavę, kiek kalorijų būnant urvuose turi sunaudoti vyrai ir moterys, kokios maisto medžiagos turi sudaryti keliautojų racioną. „Nori nenori, tą normą privalai suvalgyti, – pasakoja Irena. – Į kelionę imame sočius, lengvai supakuojamus ir ilgai negendačius produktus: sriubas, makaronus, įvairias kruopas, lašinius, mėsą, džiovintus vaisius ir būtinai saldėsių – cuk-raus, chalvos, šokolado“.

Tvarko lietuviškus urvus

Pasaulyje giliai po žeme slypi gausybė jau atrastų ir dar žmogaus nemačiusių urvų. Mūsų šalyje žinomos tik dvi tokios požeminės olos. Biržų rajone glūdi Karvės ola vadinama 48 metrų ilgio įgriuva, o Pasvalyje po vandeniu tyvuliuoja giliausias lietuviškas urvas – 20 metrų gylio Žalsvasis šaltinis.

Negilios lietuviškos olos speleologų ypatingai nežavi. Įdomiau – užsienyje slūgsantys požeminiai klodai. Tačiau Irena su kitais „Aenigma“ speleologų klubo nariais kasmet leidžiasi į Karvės olą ir ją išvalo nuo gausybės šiukšlių. „Lietuviai jei jau pamato kokią skylę, tai ten būtinai įmeta tuščią butelį ar kitokią šiukšlę. Mes, speleologai, jaučiamės atsakingi už šį gamtos stebuklą, tad dažnai ten važiuojame, patyrinėjame ir sutvarkome jį“, – pasakojo Irena.

Artimiausiuose speleologės planuose – giliausio pasaulyje požeminio urvo šturmas. Kitais metais, kai Lietuva švęs vardo paminėjimo tūkstantmetį, Irena su bendraminčiais norėtų nusileisti į 2 km 140 metrų gylio olą Abchazijoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (116)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Atostogos Turkijoje: atsakymai į dažniausius lietuvių klausimus apie poilsį šioje šalyje (13)

Pirmojoje „Kelionių panorama“ laidoje daugiausia dėmesio skirta kelionėms į Turkiją, kurią...

Pristatytas filmukas apie Lietuvą skirtas daugiausiai pinigų išleidžiantiems turistams (12)

Tel Avive (Izraelyje) vyksta Lietuvos turizmo skatinimo renginys. Jame vietos turizmo profesionalams,...

Keliautojas apgavo „Ryanair“ ir įlipo į lėktuvą be jokio papildomo mokesčio už bagažą (86)

Vienam keliautojui pavyko apeiti prieštaringai vertinamas pigių oro linijų bendrovės...

„Google“ naujieji kelionių įrankiai jau žino, ką veiksite ateinančią vasarą (2)

Prabangių kelionių pasaulyje šiuo metu dominuoja dvi supergalios: personalizavimas ir intuicija....

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (187)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (71)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (85)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (8)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (47)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (109)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (78)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (251)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...