Pakankamai atviras, nuoširdžias ir nesurežisuotas nuotraukas T. Salvans išgavo profesionaliai atidirbtos taktikos dėka - fotografijų atlikimą jis dangstė topografiniais matavimais, kuriais, žinoma, iš tikrųjų nė nebandė užsiimti, praneša CNN. „Lygiai taip pat, kaip ir dirbdamas karo fotografo darbą - savo nuotraukose bandžiau parodyti autentišką, galima sakyti, įgimtą mano darbo objekto grožį“ - pasakoja menininkas.
Kartu su savo spalvingais personažais, fotografas užfiksavo ir per aštuonis metus nemažai pakilimų bei nuosmukių išgyvenusios regiono ekonomikos metamorfozes. Finansinė recesija, o kartu su ja ir visoje Ispanijoe sprogęs nekilnojamojo turto burbulas, išilgai C-13 ir kitų greitkelių, kuriuose dirbo T. Salvans, „paliko“ begalę apleistų pastatų, laikinųjų namų ir paviljonų bei bankrutavusių degalinių, kuriose vargu ar koks nors automobilis kada nors dar sustos „užsipilti kuro“.
Čia, ant išmestų arba tiesiog šeimininkų pamirštų ir paliktų, kartais gana prabangių baldų, po karšta Ispanijos Viduržemio regiono saule, poilsio ir laukimo akimirkomis glaudžiasi ir fotografo herojės. „Kai galvojame apie Viduržemio jūros regioną, mūsų kolektyvinėje sąmonėje iškyla Vakarų civilizacijos gimimas, brėžiamos filosofijos ištakos, tačiau šiuos vaizdinius netrukus atseka nusivilimas - juk mūsų aprėpiamas kontekstas negali ignoruoti ir šiandienos. Keliaudami po Ispaniją, matome, kad kai kurie žmonės čia verčiasi itin sunkiai.“ - įžvalgomis apie savo darbo backgroundą dalinasi T. Salvans.
Tačiau menininko fotografijose pulsuoja gyvybė, o jų sukuriamoje nuotaikoje depresijos nerasime nei lašo. „Tai moterys, kurios nuolat žiūri į tuščią, krizės nuniokotą kraštovaizdį, tačiau jų žvilgsniuose - laukimas ir viltis. Fizinės aplinkos tuštuma, kurios atspindį matome ir šių merginų veiduose man tam tikra prasme įkūnija egzistencinę tuštumą“ - savo darbuose perteiktą nuotaiką komentuoja menininkas.
Visos šiame nuotraukų cikle pavaizduotos moterys „pateikiamos“ neišsižadant tokio tipo fotodokumentikai būdingos empatijos. T. Salvans fotografijos persmelktos humaniškumu, o pats kūrėjas prisipažįsta, paveikslavęs „moteris, o ne prostitutes“.
Aštuonių metų darbo rezultatai netruko „pasimatyti“ ir artimoje T. Salvans aplinkoje. Sykį, menininkui grįžus namo, jis užtiko savo ketverių metų dukterį markeriu piešiančią ant tėvo atspausdintų nuotraukų. „Ji piešė prostitutėms namus, kadangi, jos manymu, šios moterys jautėsi itin vienišos“ - pasakoja autorius.
Su T. Salvans „Laukimo žaidimo“ ciklo nuotraukomis galite susipažinti čia.
Keliautojau! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime universalųjį Londono „TOP 10“ vadovą!