Kažkada, ne taip seniai, asmenukės buvo vadinamos autoportretais ir kurdavo tuos autoportretus išskirtinai vaizduojamojo meno atstovai: fotografai, dailininkai, vienas kitas skulptorius. Na, o šiais laikais, kai fotoaparatai tapo daugelio neatsiejama kasdienybės detale, autoportretai virto asmenukėmis ir daro juos visi, kas netingi. Kažkas šiaip, kad savimi pasigrožėt ir kitiems parodyt, o kažkam išties svarbu įamžinti savo atvaizdą nuotraukoje, pvz., kad būtų galima vizualiai sekti ir įvertinti kūno pokyčius (lieknėjančioms) arba susigaudyt, tinka šis rūbų derinys ar nelabai (iš šono geriau matosi, ar ne?).
Tiek mobiliuose telefonuose integruotais, tiek tais normaliais mėgėjiškais ar profesionaliais fotoaparatais galima nufotografuoti kokybišką bei gražią asmenukę. Ką verta žinoti, kad rezultatai dažniau džiugintų, nei liūdintų.
Šviesa. Kuo šviesiau ten, kur norite nusifotografuoti, tuo kokybiškesnė nuotrauka gausis. Nors jūsų akims gali atrodyti, kad visai šviesu, tačiau fotoaparatas dėl savo techninių galimybių ribotumo ne visada su tuo sutiks: silpnoje šviesoje nuotraukos gausis neryškios, išplaukusios, spalvos neišraiškingos, kadras bus grūdėtas, nekokybiškas.
“Freeze!”. Jei vis tik jums žūtbūt reikia nusifotografuoti čia ir dabar, o tame “čia ir dabar“ apšvietimas ne pats stipriausias – privalote sustingt. Turite visiškai nejudėti, kol fotoaparatas fiksuoja vaizdą!
Štatyvas (trikojis). Antras punktas nesuveiks, jei pats fotoaparatas bus laikomas nestabiliai, virpančiomis rankomis. Fotoaparatą būtina pastatyti ant kažkokio stabilaus paviršiaus! Štatyvas – puikus daiktas, tačiau jei jo neturite, tiks bet koks stabilus paviršius, pvz. stalas, spintelė ir pan. Naudojant štatyvą (ar kitą stabilų paviršių) svarbu nepamiršt įjungt laikmačio!
Šviesos kryptis. Jei jūs būsite nugara į šviesos šaltinį, tai greičiausiai nieko nesigaus, nes veidas bus šešėlyje, o fonas šviesus. Be abejo, fotografuojama ir šitaip, tačiau asmenukei tai ne pati tinkamiausia šviesos kryptis. Geriau, jei šviesa kris iš priekio arba šiek tiek iš šono. Šoninis apšvietimas leidžia išryškinti bruožus šešėlių bei pusšešėlių pagalba.
Veidrodis. Be abejo pats geriausias pagalbininkas, nes veidrodžio pagalba galima iškart įvertinti bendrą vaizdą ir jei kas negerai, tai iškart pataisyti, nereikės daryti kelių kadrų. Jei turite po ranka didelį, visą jūsų ūgį talpinantį veidrodį – puiku! O jei yra galimybė tą veidrodį pastatyti prie lango, kad būtų tinkamas apšvietimas – tobula!
Aplinka. Labai svarbu, kad į kadrą pakliūtų kuo mažiau aplinkos detalių, nebent jos svarbios konkrečiu atveju ir/ar puošia kadrą. Dėl neatidumo detalėms asmenukė gali gautis greičiau juokinga, nei graži. Tad apsižvalgykite prieš spausdami mygtuką, ar iš už jūsų nekyšo svetimos plaukuotos kojos, nekaba ant durų pakabinti moteriško apatinio trikotažo elementai ir pan.
Žvilgsnis. Turi būti nukreiptas į objektyvą! Nes kitaip nuotraukoje žvelgsite… kažkur. Dažniausiai šį klaida daroma fotografuojant save veidrodyje – tuomet automatiškai žiūrime į akis atvaizde. Nedarykite to! Žiūrėkite į objektyvą!
Techniniai reikaliukai bus aptariami kitame straipsnyje! Sėkmės bei gražių asmenukių!
Karina