Beveik 4 val. skrydis Vilnius-Hurgada neprailgo, kadangi buvo išnaudotas kilniausiam tikslui – poilsiui užmerktomis akimis. Sukauptų jėgų užteko per septynias dienas aplankyti 4 žymiausius šalies kurortus – Marsa Alamą ir Hurgadą Afrikoje bei Šarm aš Šeichą ir Tabą, esančius Sinajaus pusiasalyje arba Azijinėje Egipto dalyje.
Po skrydžio vykdami išilgai pakrantės nusidriekusiu plentu iš Hurgados į piečiau esantį Marsa Alamą žinojome, jog Raudonoji jūra yra stambiausiu kryželiu pažymėta kiekvieno naro žemėlapyje, tik dar nebuvome spėję paskaityti koks turtingas šis vanduo, kuriame aptinkama virš 1000 gyvūnų ir apie 200 koralų rūšių, t. y. daugiau nei bet kuriame kitame šio gaublio vandens telkinyje.
Kelias dykumomis
Hurgadoje, tik išlipus iš lėktuvo, pasitiko sausas ir karštas rugpjūčio atogrąžų oras. Nors „kęsti“ kone 40 laipsnių karštį ir maudytis 26° C vandenyje straipsnio autorei pasirodė tikra palaima, Egipto turizmo kalendoriuje aktyviausiu sezonu yra laikomas vėlyvas ruduo bei žiema. Tuomet dienos metu oras sušyla iki iki 25–28 laipsnių šilumos, o vandens temperatūra Raudonojoje jūroje siekia 20–22° C.
Nuo pat pradžių neapleido keistas jausmas, jog šiame peizaže sausumos gyventojams – ne vieta. Augmenija čia skurdi, o tarp kalnuotos dykumos ir žydro vandens įsikūrusios pastatų bei žalumos oazės – visiškai naujos ir kruopščiai laistomos. Anksčiau čia tebuvo saujelę gyventojų turintys dulkių apnešti žvejų kaimeliai, bandantys ištverti nesvetingoje žemėje tarp uolų, smėlio ir sūraus vandens, kur gali nelyti ištisus penkerius metus.
Keliaujant dykuma, autobusui nuleido padangą. Kol vairuotojas ir gidas keitė ratą, likusioji ekipažo dalis pasivaikščiojo po deginantį dykumos smėlį, džiaugdamiesi, kad nekeliauja vieni.
Čia greitai paaiškėjo ir geriamojo vandens vertė. Nuo karščio, regis, ėmėme džiūti iš vidaus. Būtent todėl gidai turistus visada įspėja pasirūpinti pakankamu kiekiu į butelius išpilstyto stalo vandens, kadangi tas, kuris teka iš vandentiekio, yra negeriamas. Gręžinius čia tenka pamiršti – vanduo, kuriuo prausiatės, yra gaunamas iš jūros, todėl vykstant į Egiptą patartina apsirūpinti ne tik kremu nuo saulės, bet ir odą bei plaukus drėkinančiomis priemonėmis.
Panašus kraštovaizdis ir Sinajaus pusiasalyje. Tik čia esantis kalnų masyvas kiek jaunesnis, todėl ir kalnai aukštesni. Be to, Azijinėje Egipto dalyje esančiuose Šarm aš Šeicho ir Tabos kurortuose šiek tiek pakito ir oras – tapo drėgnesnis ir tirštesnis.
Raudonosios jūros kranto kurortai
Kodėl Raudonoji jūra vadinama raudonąja yra daug paaiškinimų. Labiausiai įstrigo vienas: prieš maždaug 1000 metų pirmieji visą Anatoliją (Mažąją Aziją) užėmę ir čia apsigyvenę turkai seldžiukai šią žemę supančius vandens telkinius pavadino pačių vartojamais pasaulio krypčių pavadinimais. Šiaurėje esančią jūrą pavadino Juodąja, Vakaruose esančią – Baltąja (dabartinė Viduržemio), Rytuose esančiam vandens telkiniui suteikė dangaus spalvos vardą.
Kitą istoriją žinantis gidas atkakliai teigė, jog Raudonoji jūra taip vadinama dėl rausvą atspalvį suteikiančių koralinių rifų. Kad ir kaip ten bebūtų, kiaurus metus šiltas vanduo ir įspūdingi koraliniai rifai yra svarbus veiksnys Egipto turizmo klestėjimui, o ir pagrindinės poilsinės zonos įsikūrė būtent šioje pakrantėje.
Seniausias Hurgados kurortas greičiausiai patiks intensyviau ilsėtis mėgstančiai publikai, kadangi tiek pačiuose viešbučiuose, tiek keliose miesto dalyse nuolatos vyksta įvairūs renginiai, šurmuliuoja žmonės. Čia lankantis, į dienotvarkę privalu įtraukti spalvingą Hurgados turgų (prekeiviai bandys įtikinti, jog jums reikia kaip tik to, ko iš tikrųjų nereikia), kur teks apsišarvuoti kantrybe ir atskleisti derybininko talentus, vakarienę žuvies restorane ir promenadą gražiai sutvarkyta Marinos pakrante su teisingais barais. Naktinių pasilinksminimų gerbėjai čia gali aplankyti „Hard Rock Cafe“, „Little Buddha“, „The Ministry of Sound“.
Ant Arabijos dykumos ir Raudonosios jūros susitikimo ribos esantis Marsa Alamas – ramesnis auksinių paplūdimių kurortas, tikra Hurgados priešingybė. 150 km juostoje išsitęsusius žmogaus mažai paliestus paplūdimius jau spėjo pamėgti tiek vakariečiai poilsiautojai, tiek nardytojai. Norint atostogas praleisti dar įdomiau, leidžiantis į pietus galima pasiekti gamtai draugišką „Gorgonia Beach“ viešbutį, stebinantį ne tik kasdien taikomais ekologiniais principais ir rūpinimusi gamta (tai – gana retai sutinkamas reiškinys Egipte), bet ir tuo, kad ši vieta turi savo laiko juostą. Čia visi laikrodžiai pasukti valanda į priekį, kad sutemtų vėliau negu likusioje šalies dalyje, o laimingiems poilsiautojams tektų papildoma atokaitos valandėlė.
Sinajaus pusiasalio pietuose esantis Šarm aš Šeichas, kaip ir Hurgada, turėtų labiau patikti šurmulį mėgstantiems poilsiautojams. Čia apsistojus privalu aplankyti vietinį turgų ir restorane paragauti šviežių jūros gėrybių bei apsilankyti beduinų stiliaus kavinėse, kuriose galima parūkyti kaljaną, išgerti juodos arbatos su žaliais mėtų lapeliais. Pasiilgusius įprastos kavos maloniai nustebins „Starbucks“.
Kas palieka didžiausią įspūdį – tai povandeninis pasaulis. Už 18 km nuo kurorto greta kranto atsiveria gili įduba jūroje su koraliniais rifais – ši Ras Mohamedo draustiniu vadinama vieta yra įtraukta į UNESCO sąrašą.
Greta sienos su Izraeliu esantis Sinajaus kalnų apsuptas Tabos kurortas pasitinka ne taip svetingai kaip kiti dėl sugriežtintos apsaugos. Paradoksas, tačiau būtent dėl to dauguma čia jaučiasi saugiausiai. Kaip išduoda prabangaus „Four Seasons“ viešbučio svečių vadybininkė, šį kurortą ypač mėgsta europietės, metai iš metų čia atvykstančios su šeimomis ir besimėgaujančios SPA malonumais, kol jų vyrai žaidžia golfą. Apskritai, kurortas yra labai naujas ir orientuotas į ramesnį poilsį mėgstančias keliaujančias poras ir šeimas, ieškančias gyvenimo malonumų ir įspūdingo kraštovaizdžio.
Dauguma (apie 90 proc.) Egipto gyventojų – musulmonai. Likusiąją dalį sudaro krikščionys, vadinami koptais. Juos nesunku pažinti iš kryželio, dažniausiai ištatuiruoto vidinėje riešo pusėje, ir šiek tiek kitokio nei egiptiečių musulmonų mentaliteto. Vis dėlto musulmonų – dauguma, todėl ir prie vietinės kultūros tenka priprasti.
Stebina daugelis dalykų: gulsčias mėnulio pjautuvas, tiek puošiantis maldos namus, tiek pasirodantis danguje, Ramadano papročiai, kultūra ir pasaulio supratimas. Nors musulmonai labai kantrūs (esant Ramadanui, žmonės nuo saulėtekio iki saulėlydžio iškenčia ne tik nevalgydami ar susilaikydami nuo intymių santykių, bet ir, esant alinančiam karščiui, nė lašo neatsigėrę), jų požiūris į darbą, laiką ir švarą gali išmušti iš vėžių.
Kelionėje ne kartą tenka susidurti su vyru, vilkinčiu tamsias kostiumines kelnes, avinčiu juodus batus ir, žinoma, baltas kojines. Kodėl? Juk jei balta, vadinasi, švaru. Antra vertus, policijos pareigūnai, vasarą vilkintys baltos spalvos uniformas, švaros įspūdį kuria tik iš tolo, iš arčiau matyti, kad drabužius negailestingai apnešė smėlio dulkes keliantis vėjas.
Egiptiečių darbo įpročiai specifiniai. Tik atvykus, muitinėje paaiškėja, kad pareigūnas, klijavęs pasuose vizas, uždėjo neteisingą datos štampą. Sprendimas randamas kaipmat – data ištaisoma tušinuku. Vėliau į panašius reiškinius ir pats imi žiūrėti paprasčiau, o kelionės pabaigoje nestebina nei vėluojantis bagažas, nei situacija Šarm aš Šeicho oro uoste, kai vienas darbuotojas valandą kala vieną vinį, o dar trys visą laiką stebi, ar tinkamai atliekamas darbas.
Viena vertus, gražu žiūrėti, kad egiptiečiai neskubina laiko ir moka džiaugtis akimirka, tačiau net ir norint atlikti menkiausią veiksmą, reikalaujantį akistatos su egiptietišku mentalitetu, susiduriama su vilkinimu. Tuomet gali tekti palaukti tiek oro uosto pasų kontrolėje, tiek banke ar viešbučio vestibiulyje. Vis dėlto dalykai vyksta kur kas sparčiau, kai kalbama valstybine, arabų, kalba. Dažniausiai šio gelbėtojo vaidmens imasi gidas.
Atskirų pastraipų taip pat verti egiptiečių vairavimo ypatumai ir išskirtinis vaišingumas. Dėl pastarojo nereikia daug aiškinti, priimdami svečius jie beveik tokie pat dosnūs, kaip ir lietuviai. Tačiau vairavimo ypatumai gali nustebinti net ir užsigrūdinusius kelių erelius. Visų pirma, gatvėse įrengti labai aukšti „gulintys policininkai“, antra – vairuojama chaotiškai, pėstieji nepraleidžiami, bet keisčiausiai atrodo naktinis vairuotojų spiginimas ilgosiomis šviesomis. Nei vienas egiptietis nesugebėjo paaiškinti, dėl kokio aukštesnio tikslo kelyje priešpriešomis susitikę ir iki tol su trumposiomis (blogesniu atveju, net be jų) važiavę automobiliai staiga ima spiginti ilgosiomis lempomis, o toks reiškinys labai dažnas.
Patarimai: ką daryti ir ko nedaryti
Aplankyti
Lankantis visuose kurortuose, privaloma atrakcija visai šeimai – nardymas su kauke. Ji nereikalauja nei didelių finansinių, nei ištvermės investicijų. Užtenka nuomos punkte išsinuomoti kuklią įrangą ir su draugais nerti į gelmes, kadangi, kaip ir buvo minėta, Raudonosios jūros flora ir fauna - daugiau nei nuostabi.
Būnant Taboje ir Šarm aš Šeiche, nevalia aplenkti Mozės kalno, ant kurio viršūnės šiam pranašui davė ant akmeninių plokščių surašytų Dešimt įsakymų ir pamokė, kaip pastatydinti tabernakulį. Nors kopimas gana varginantis - pradedama kopti vėlai naktį, o procesas trunka tris–keturias valandas ir reikalauja ištvermės – saulėtekis viršūnėje ir nuostabi panorama atperka viską, net ir nuodėmes. Tikima, kad tiems piligrimams, kurie pasiekia viršūnę, atleidžiami visi blogi darbai. Vis dėlto tik patekėjus saulei, suskubkite leistis atgal, mat kaitri saulė gali užgožti žavų papėdėje įsikūrusio seniausio pasaulyje iki šiol veikiančio rytų ortodoksų Šv. Kotrynos vienuolyno vaizdą.
Atostogaujant Šarm aš Šeiche ir Taboje taip pat populiarios ekskursijos į greta esančius Izraelį arba Jordaniją. Turistams siūloma aplankyti Jeruzalę, Negyvąją jūrą arba uolose išskaptuotą Petros miestą.
Apsistojus Hurgadoje, nederėtų praleisti ekskursijos į El Gouną. Šis nedidelis, kruopščiai suplanuotas ir vietos milijonieriui priklausantis miestelis, dar vadinamas Egipto Venecija, nustebins ne tik kanalais, bet ir skoninga aplinka, prabangių jachtų prieplauka ir puikia itališka pasta.
Afrikinėje Egipto dalyje atostogaujantys turistai taip pat gali vykti į naktinį safarį dykumoje. Be to, čia populiarios ekskursijos į Senovės Egipto sostinę Luksorą (anksčiau žinomą kaip Tėbai) ir Asuaną.
Valgyti-gerti
Valgis Egipte – atskira sritis, labai svarbi keliaujantiems gurmanams. Nors dažniausiai viešbučių šefai savo darbą išmano neblogai, dėmesio vertos yra ir miestuose esančios užkandinės bei restoranai, siūlantys gardžių, su įvairiais prieskoniais gamintų mėsos ir daržovių troškinių, o pakrantėse – puikios žuvies ir jūros gėrybių.
Nusivylę neturėtų likti ir smaližiai, nes saldumynai čia fantastiški. Populiariausi saldėsiai yra gaminami pagal islamiškas konditerijos tradicijas, pagal kurias gaminant yra derinami kviečiai (miltai ar kruopos), cukrus ar medus, riešutai. Tačiau didžiausi komplimentai, žinoma, tenka šviežiems mango ir guavų vaisiams bei iš jų spaudžiamoms sultims.
Verta išbandyti ir įdomaus skonio, svarą tekainuojančias cukranendrių sultis, kurios turi savybę ne tik atgaivinti, bet ir suteikti energijos.
Lauktuvės
Pačios geriausios lauktuvės yra tos, kurias galima greitai suvartoti, todėl neprašaus parvežę vietinių saldumynų ir džiovintų vaisių. Gerų džiovintų vaisių paprasta įsigyti prekybos centruose ar turguje, o saldumynus geriausia pirkti vietinėje šviežių saldumynų krautuvėje.
Norintys kažko ilgaamžiškesnio, lauktuvių gali parvežti galabėją, ilgus, nuo kaitrios saulės ir svetimų akių saugančius marškinius arba sukneles, kuriuos vilki tiek musulmonai vyrai, tiek ir moterys. Taip pat populiarios dovanos iš Egipto – kaljanai su įvairių vaisių skonių tabaku, prieskoniai, gaminiai iš alebastro, papirusai.
