Turistų srautai į senųjų civilizacijų palikimu garsią šiaurės rytų Afrikos šalį po revoliucijos sumažėjo net 33 proc.! Rinkimų į parlamentą rezultatai nieko gero turizmo sektoriui nežada – laimėjo islamistinės partijos, pasisakančios už griežtesnius įstatymus, žmogaus teisių suvaržymus ir didesnę valstybės izoliaciją.
Ekonomiką maitina dosnūs užsieniečiai
Egipto ekonomikos variklį labiausiai suka trys ūkio šakos: žemdirbystė, naudingųjų iškasenų, tarp kurių naftos, geležies, apatitų, gavyba ir turizmas. Sočiausiai šalį, atrodo, maitina užsienio turistai.
Tam specialiai pastatyti ir dažno lietuvio jau aplankyti prabangūs kurortiniai miestai: Hurgada, Šarm el Šeichas, Taba bei kiti.
Milžiniškos investicijos į infrastruktūrą, garsūs viešbučių ženklai, istorinis palikimas, nardymas Raudonojoje jūroje ir kita pavertė Egiptą viena lankomiausių pasaulio šalių.
2010 m. šalį aplankė per 7 mln. užsienio turistų, o tai daugiau nei dvigubai tiek, kiek Lietuvoje yra gyventojų. Iš tų 7 mln. į šalį atvykusių užsieniečių Egiptas gavo per 10 mlrd. JAV dolerių (27 mlrd. Lt) pajamų! Palyginimui: 2012 m. Lietuvos biudžetas yra 42 mlrd. Lt. „2010-aisiais mūsų šalį aplankė ir joje nakvojo 1,5 mln. užsienio turistų. Lietuva gavo apie 3 mlrd. Lt pajamų“, – sakė Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Kontrimavičius.
Dideli turistų srautai ir gausios pajamos greitai gali tapti Egipto istorijos dalimi. Po 2011 m. vykusių masinių kruvinų protestų ir prezidento Hosnio Mubarako nuvertimo ekonomika patiria nemažus sunkumus, tiksliau – mažėjant turistų srautui nuosmukį jaučia visa šalis. Juk į turizmo plėtrą įtraukta nemaža dalis pramonės, susisiekimo bei aptarnavimo sferos, o kur dar eiliniai suvenyrų gamintojai ir pardavėjai.
Valdžioje – radikalūs islamistai
Jau žinomi galutiniai pirmų po H.Mubarako valdymo rinkimų į žemuosius parlamento rūmus rezultatai. Jie įtvirtino absoliučią islamistinių partijų pergalę. Musulmonų brolijos judėjimo „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo didžiausią vietų skaičių parlamente.
Radikalių musulmoniškų pažiūrų partija „Salafist Nour“ liko antra. Egiptiečiai per šešias savaites balsavo tris kartus, kad išrinktų 498 Liaudies asamblėjos narius.
Politologo Mindaugo Kluonio teigimu, islamistinių partijų pergalė arabų valstybėse nestebina, nes nuo pat Irano revoliucijos 1979 m. pastebimas islamizmo politinės įtakos didėjimas visame regione.
„Patys islamistai gali būti skirstomi į nuosaikiuosius, kurie siekia visuomenės islamizacijos švelniomis priemonėmis Turkijos islamistų pavyzdžiu, ir radikaliuosius, kurių idealai yra teokratinė santvarka, kaip Irane. Kadangi šios partijos kurs naująją Egipto konstituciją, joje galima tikėtis nuorodų į šariatą, galbūt net oficialios religijos deklaravimo kaip Mauritanijoje ar Pakistane“, – sakė M. Kluonis.
„Nors „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo rinkimus, jai teks ieškoti kompromiso su „Al Nour“, siekiant patraukti į savo pusę vargingai gyvenančius rinkėjus, sudarančius šios partijos elektorato branduolį, ir daryti nuolaidas karinei vadovybei, kuri vadovauja šaliai šiuo metu ir kuri gali pasinaudodama konfliktais parlamente susigrąžinti valdžią, – apie būsimas Egipto politinio gyvenimo peripetijas spėja M. Kluonis. – Karinė vadovybė yra linkusi skatinti radikaliojo islamo įtaką, nes tai gilina konfliktą Egipto visuomenėje ir stiprina jos, kaip tvarkos garanto, vaidmenį.“
Pasak politologo, užsienio politikoje Egiptas, priešingai nei valdant H. Mubarakui, tikėtina, palaikys glaudesnius ryšius su Iranu, o santykiai su JAV ir Izraeliu atšals, tačiau bendras politikos kursas nesikeis, nes šalis, taip pat ir kariuomenė, yra priklausoma nuo Vakarų paramos.
Tarp religijos ir investicijų
Šių metų pradžioje radikalūs islamistai Maldyvuose pasiekė savo: Turizmo ministerija įpareigojo šimtus prabangių salos viešbučių uždaryti savo SPA centrus, kuriuos islamistai įvardijo kaip prostitucijos lizdą.
Turizmo injekcija į salų valstybės Indijos vandenyne ekonomiką kasmet siekia apie 1,5 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, įstatymas galiojo neilgai – šalies vyriausybė, atrėmusi islamistų spaudimą, atšaukė prieštaringai vertintą įstatymą. Ar yra pagrindo manyti, kad valdžios daugumą užimsiančios islamistinės partijos Egipte taip pat sieks griežtesnės „tvarkos“?
„Pati didžiausia grėsmė Egipto turizmo sektoriui kyla ne dėl islamo suponuojamų apribojimų, bet dėl nesugebėjimo atkurti viešąją tvarką ir politinį stabilumą, kas labiausiai žlugdo šią verslo šaką, nes turistai Egipte nebesijaučia saugūs. Ši problema dėl įtampos visuomenėje, kurią skatina Egipto kariuomenė ir radikalieji islamistai, tik didės, o dėl to mažės pajamų turizmo sektoriaus dalis Egipto ekonomikoje“, – sakė M. Kluonis.
Politologo teigimu, Musulmonų brolijai (organizacija neigia pasaulietinę valdžią ir pripažįsta tik dieviškąją valdžią, apreikštą per Koraną) teks laviruoti siekiant išlaikyti balansą tarp siekio įtvirtinti islamą ir pritraukti užsienio investicijų, turistų ir Vakarų paramą, būtiną Egipto ekonomikos atsigavimui.
„Islamiškas gyvenimo būdas Egipte greičiausiai bus diegiamas turkų pavyzdžiu lėtai stiprinant apribojimus pramogų sektoriui, propaguojant islamo ideologiją per švietimo sistemą ir susilaikant nuo didesnių apribojimų turistų elgesiui“, – sakė griežtų apribojimų užsienio turistams nesitikintis M. Kluonis.
„Atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susidurs nauja Egipto vyriausybė (nestabili politinė padėtis, sparčiai kylanti infliacija, smukęs ekonomikos augimas, nusikalstamumo didėjimas ir vietinių lyderių įtakos augimas), menkai tikėtina, kad jai pavyks stabilizuoti šalį, todėl ribojimų turistams gali net neprireikti.
Į Iraką, Pakistaną ar Sudaną, nepaisant jų paminklų, keliauti norisi nedaugeliui, nors oficialių apribojimų šios šalys turistams netaiko“, – teigia M. Kluonis.
Pasak jo, turizmo sektoriaus sunykimas dar padidins skurdą šioje šalyje ir paskatins radikalias nuotaikas, todėl Egipto „arabų pavasaris“ gresia virsti save skatinančiu skurdinimo ciklu.
Tekste naudota Eltos, Statistikos departamento, Turizmo departamento, URM, BBC inf.
