aA
Beveik kiekvienas lietuvis yra susidūręs su mormonais. Taip, tai tie amerikietiškai atrodantys jauni žmonės, vaikštantys po du, apsirėdę vienodais kostiumais ir lietpalčiais, prisisegę juodą kortelę su vardu ir pavarde, bandantys laužyta rusų (anksčiau) arba darkyta lietuvių (pastaruoju metu) kalba prašnekinti praeivius apie dieviškus reikalus.
Mormonų "rankinukas"
Mormonų "rankinukas"
© A.Gedučio nuotr.
Paprastai praeiviai visais įmanomais būdais bando išvengti susidūrimo su jaunaisiais mormonais – nusuka žvilgsnį, apsimeta, kad jų negirdi ir nemato, paprasčiausiai ignoruoja, piktai mojuoja rankomis ir t.t.

Vykdamas į Jungtines Valstijas tikrai negalvojau, kad kada nors gyvenime visą dieną praleisiu mormonų bendruomenėje. Juolab ne kokioje nors Jutoje, o Floridoje. Be to, remiantis turima informacija, mormonai neatrodė labai įdomūs.

Tačiau gavęs kvietimą labai nesilaužiau ir išnaudojau progą pats patirti, kas tie mormonai yra, ir ką jie galvoja apie pasaulį bei gyvenimą. Juk ne kiekvieną dieną mormonų pastorius kviečia aplankyti savo parapiją.

Mormonų bažnyčia
© A.Gedučio nuotr.

Būtent mormonų pastorius ir buvo pagrindinė susidomėjimo priežastis. Styvas turi daugybę darbų ir įsipareigojimų. Net nežinau, kuris iš jų pagrindinis. Pabandysiu išvardinti pagrindines jo identiteto dalis. Šiuo metu jis yra ne tik pastorius, bet ir Floridos valstijos universiteto doktorantas (Philosophy of Education), privačios mokyklos steigėjas ir direktorius, penkių vaikų tėvas.

Buvo jūrų pėstininkas. Armijoje padarė karjerą – tapo tanko vadu (tačiau kito Lietuvoje garsaus filosofo-tankisto nė kiek neprimena). Į pirmą Persijos įlankos karą nespėjo, prieš antrą atsistatydino.

Styvas teigia esąs marksistas-libertaras (!?). Knygos padariusios didžiausią įtaką – „Mormono knyga“, Karlo Marxo „Komunistų partijos manifestas“ ir Frederico Bastiat „Ekonominiai sofizmai“ ir „Įstatymas“. Nekenčia kapitalizmo, tačiau tradiciškai balsuoja už respublikonus.

Naudojasi kiekvieno amerikiečio teise turėti ginklą. Savo kolekcijoje turi bene 9 veikiančius įvairaus kalibro ir dydžio šaunamuosius ginklus. Nemedžioja. Vienu metu net buvo radikalus veganas. Aišku, nerūko ir negeria.

Kalbėdamas apie Antrąją JAV Konstitucijos pataisą (teigiančią piliečių teisę turėti ir nešioti ginklą) pabrėžia, jog ši pataisa suvokiama klaidingai.

Styvo manymu, Antroji pataisa neteigia vien piliečių teisės į savigyną, ji numatyta tam, kad piliečiai turėtų galimybę pasipriešinti neteisėtai besielgiančiai valdžiai. „Tol, kol rinkimai laisvi, viskas gerai. Net ir tai, kad į valdžią patenka visokie šmikiai nėra blogai.

Nesvarbu, kad jie man nepatinka – tokia rinkėjų valia. Bet jei kada nors iš žmonių bus atimta balsavimo teisė, būsiu pirmas, kuris su ginklu rankose stos prieš valdžią“. Nuskambėjo daugiau nei įtikinamai.

Kiekvieną sekmadienį mormonai renkasi vietinėje bažnyčioje, kurioje visa procedūra trunka tris valandas. Nuo 9 iki 12. Pradžioje atskirose patalpose susirenka vyrai, moterys ir vaikai. Nežinau, ką tuo metu daro moterys ir vaikai. Vyrai sugieda giesmę (tąkart skambėjo kažkas apie Kristaus karius), pasimeldžia, pasidalina kažkokia informacija apie bendruomenę ir Dievo žodžio update‘us ir upgrade‘us ir pereina į kitą lygį, t.y. pagal amžių ir statusą bendruomenėje pasidalina į dvi dalis.

Vyresnieji, vadinamieji pranašai, lieka toliau svarstyti teologinių klausimų. Mormonai tiki, kad Dievo žodis, paskelbtas Biblijoje, nėra galutinis, todėl dangiškoji informacija nuolat atnaujinama. Todėl jie ir vadinami pranašais: jų darbas – pranešinėti dangiškąsias naujienas.

Mormonų bažnyčia

Jaunesnieji vyrai eina spręsti praktinių bendruomenės problemų. Tos dienos einamieji klausimai buvo tokie: kas eis į kalėjimą aplankyti nusikaltusio mormono; kas galėtų pagelbėti segančiam bendruomenės nariui; ar yra norinčių atstovauti bendruomenei miestelio softbolo (kažkokia švelnesnė beisbolo atmaina) turnyre; ar verta „įsivaikinti“ tam tikrą kelio atkarpą („Adopt a highway /street“ programa, skatinanti keletą kartų per metus rinkti šiukšles ir kitaip prižiūrėti kelią); kaip sekasi kaupti ir išlaikyti maisto atsargas...

Jei iki to visas problemas daugmaž supratau, tai maisto atsargų kaupimas pasirodė kažkokia nesąmonė. Pirma mintis – dar vieni apokaliptikai, besiruošiantys pasaulio pabaigai. Tačiau paaiškėjo, kad mormonai maistą kaupia ne Apokalipsei. Maistas reikalingas juodai dienai, kuri bet kada gali ateiti, kam nebūna...

Todėl svarbu namie turėti kelias bačkas su vandeniu, pagardintu balikliu, idant nesugestų, kažkiek grūdų maišų ir, spėju, kokių malkų ar žibalo. Maža to, reikia nuolat galvoti, kaip tas maisto atsargas geriausiai panaudoti.

Rekomenduojama jau dabar treniruotis ir mėginti patiems malti grūdus, ieškoti reikalingų priemonių ir receptų bei bandyti kepti duoną. Žodžiu, mormonai apdairūs.

Mormonų knyga
© A.Gedučio nuotr.

Po vyrų susirinkimo – darbas su šventaisiais tekstais. Jame jau dalyvauja ir vyrai ir moterys. Pastoriaus žmona skaito „Mormono knygos“ ištraukas, kurios grupinėmis pastangomis komentuojamos ir interpretuojamos. Kiekvienas drąsinamas pasisakyti. Pasisakymai palydimi pagyrimais, na maždaug: „Taip, taip, labai teisingai čia pastebėjai...“

Po to vėl malda, kuri baigia tekstinę dalį. Prasideda mišios. Vadinamojoje koplyčioje nėra jokio kryžiaus, kuris mormonams pernelyg primena kančią, o jiems labiau patinka prisikėlimas, todėl kryžius negerai.

Bendra giesmė. Malda. Pastorius pristato tolesnę programą, tuo jo vaidmuo baigiasi. Ilgas kalbas (apie 15 – 20 minučių) sako trys bendruomenės nariai. Kiekvieną savaitę vis kiti. Viskas sukasi apie tikėjimą, pagarbą šventoms knygoms, artimuosius misionierius kitose šalyse (čia tie, kuriuos pažįsta ir lietuviai), pranašų didybę ir t.t.

Įdomu tai, kad kalbantysis mato laikrodį, pakabintą ant priešingos sienos. Greičiausiai laikrodis reikalingas tam, kad kalba nebūtų nei pernelyg lakoniška, nei pernelyg ilga.

Kažkodėl prisiminiau vieną epizodą iš vaikystėje itin populiarios leniniados: kartą Leninas sakė labai teisingą kalbą vienos gamyklos darbuotojams. Visi suprato, kad tai absoliuti tiesa. Kalbėdamas Leninas karts nuo karto užmesdavo akį į rankoje laikomą lapelį. Pasibaigus kalbai vienas darbininkas paklausė vado, kad parašyta tame lapelyje. Leninas parodė. Lapelyje tebuvo vienas žodis «время» (laikas)…

Laikrodis
© A.Gedučio nuotr.

Paskui komunija – vanduo (mormonai nevartoja jokio alkoholio) ir (tikra) duona. Vanduo dozuojamas mažuose indeliuose (nesupratau, ar plastikiniuose, ar stikliniuose), kurie labai primena tuos, kurie naudojami ligoninėse dozuoti vaistus.

Visų mišių metu mormonų vaikai akivaizdžiai nuobodžiavo ir/ar kankinosi. Taip ir nesupratau, kada gi jie sugeba įtikėti, nes nei džiaugsmas, nei susidomėjimas vykstančiais dalykais jų akyse tikrai nespinduliavo. Suaugusiems sekėsi geriau.

Kiekvienas suaugęs bendruomenės narys su savimi turėjo rankinę, kuri pas mus vadinama „p...raske“. Pradžioje nesupratau, kam tos rankinės reikalingos. Vėliau pamačiau, kad jose laikomi šventi mormonų raštai, t.y. viename tome sutalpinta visa Biblija + „Mormono knyga“.

Jei labai nuobodu, galima paskaitinėti. Ką mišių metu darė ne vienas mormonas.

Mormonų "rankinukas"
© A.Gedučio nuotr.

Mormonų doktrina labai keista. Tikrai nesiruošiu jos perteikinėti – labai painu ir ne itin įtikinama. Galbūt dėmesio verta viena detalė, susijusi su mormonų tikėjimu. Jie tiki, kad pranašas Mormonas, priklausęs nefitų genčiai, girdėjo prisikėlusio Kristaus pamokslą.

Pranašas viską užrašė, jo sūnus Moronis papildė, perkėlė tekstą ant auksinių lentelių ir užkasė... Amerikoje, netoli dabartinio Niujorko. Tokiu būdu nefitų gentis tapo Amerikos indėnų protėviais. Bet kai jiems pavyko nusigauti ten, istorija nutyli. Po ilgų šimtmečių Moronis apsireiškė Džozefui Smitui, kuris 1823 metais tas auksines lenteles atkasė, na o tada viskas ir prasidėjo.

„Mormono“ knygoje esama spalvotų iliustracijų, kurios primena fantasy knygų iliustracijas. Žemiau pateikiama scena, vaizduojanti raumeningą ir susikaupusį Moronį, besiruošiantį užkasti lenteles.

Mormonų knygos iliustracija
© A.Gedučio nuotr.

Ramybės nedavė žmonių susidvejinimas: kol bendrauji apie kasdienius dalykus, viskas tvarkoj – žmonės kaip žmonės. Tačiau, kai pereinama prie religinių klausimų – juos tarsi kažkas permaino. Vietoje dialogo, prasideda pamokslas, o tono rimtumas verčia jaustis itin nejaukiai.

Žodžiu, patirtis buvo įdomi ir spalvinga, tačiau vargu, ar norėčiau ją pakartoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įdomūs faktai: ką lėktuvais siunčia lietuviai ir kada danguje daugiausiai orlaivių? (1)

Ar žinote, koks krovininis lėktuvas gali pelnytai didžiuotis didžiausio pasaulyje titulu? Kokiomis...

Pratęsiamas didelio susidomėjimo sulaukęs projektas „Surink Lietuvą“: ne visi geri dalykai turi greitai baigtis

„Ar tikrai viskas baigsis liepos 12 dieną?“, „Ar verta pradėti?“ tokie ir panašūs...

20 šalių per metus aplankęs ir pasaulį apkeliauti ketinantis lietuvis pasidalijo patarimais, kaip žvejoti pigius skrydžius (20)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis užsienyje praleido 120...

Romantiškas skrydis Valentino dienos proga: kokios kryptys siūlomos iš Lietuvos (12)

Išsiilgusiems romantikos ir mėgstantiems keliauti, Valentino dienos savaitgalis gali tapti puikia...

Koronavirusui plintant už Kinijos ribų sudarė karščiausių Europos oro uostų žemėlapį (23)

Koronavirusui vis aktyviau plintant už Kinijos ribų, akivaizdu, kad karščiausi taškai Europoje...

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (83)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas (26)

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Vokietijoje – šaudynės, yra žuvusių po didžiulės paieškų operacijos šturmuoti įtariamojo namai (46)

Vokietijoje netoli Frankfurto trečiadienį per šaudynes dviejuose kaljano baruose žuvo...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis (12)

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko (23)

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Prie pat Vilniaus atnaujintas pažintinis takas sulaukė tautiečių antplūdžio: tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje

Sėdžiu naujos Liudo Dapkaus knygos apie keliones pristatyme ir klausausi jo skeptiškų minčių...

Ūkininkai suskrido į protesto akciją Briuselyje, akcijų žada ir Lietuvoje (4)

Šiandien, vasario 20 d., Lietuvos ūkininkai planuoja pradėti protestą Briuselyje, kuriame...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (40)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (143)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

|Maža didelių žinių kaina