Nebūtina pasiremti statistika, kad galėtum teigti, jog dviratininkų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai ūgtelėjo. Maža to, dviratininkai šiandien buriasi į bendruomenes, diskutuoja, kaip galėtų prisidėti prie saugios dviratininkų kultūros populiarinimo. Tuo galima bus įsitikinti ir rugpjūčio 23 d. Vilniuje, kai išskirtine „Velomaratono“ trasa pajudės didžiausio šalyje dviračių renginio dalyviai.

Renginys šiemet bus išskirtinis ir tuo, kad visi dalyviai kviečiami pasirašyti dokumentą, skatinantį kultūringą važiavimą dviračiais, kaip tai yra įprasta tokiose šalyse kaip Austrija, Švedija, Danija ar Olandija. Šiose šalyse besimokantys ir dirbantys lietuviai teigia, kad dviratininkai čia save laiko tokiais pat eismo dalyviais kaip ir vairuotojai ar pėstieji ir pripažįsta ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Dviratininkai Austrijoje – lygiateisiai eismo dalyviai

Šiuo metu praktiką vienoje iš Austrijos įmonių atliekanti lietuvė Justina Lukšytė šią šalį vadina sportuojančių žmonių šalimi. Pasak merginos, austrams sportas yra gyvenimo būdas, todėl šalyje apstu įvairių sporto šakų entuziastų, tarp jų – ir dviratininkų.

J. Lukšytė pastebi, kad dviratį, kaip kasdienę transporto priemonę, Austrijoje renkasi įvairaus amžiaus žmonės, tačiau visi sutartinai laikosi dviračių eismo taisyklių: nevažiuoja tik pėstiesiems skirtais takais, jei baigiasi dviračių takas, laikosi tų pačių taisyklių, kaip ir automobilių vairuotojai, nesudaro pavojingų eismo situacijų, užvažiuodami prieš automobilius ar bandydami išlaviruoti tarp jų.

Greičiausiai, priduria pašnekovė, tai lemia ne tik ilgainiui susiformavusi atsakingo važiavimo dviračiu kultūra, bet ir griežta nuobaudų sistema. Austrijos pareigūnai įsitikinę, kad neblaivūs dviratininkai yra ne mažiau pavojingi eismui, nei automobilių vairuotojai, todėl baudžiami vienodai. Didelė bauda gresia ir dviratininkams važiuojant be šviečiančio žibinto.

Į darbą – dviračiu, o subjurus orams ar išsiruošus į ilgesnę kelionę – automobiliu

Taip apie švedų keliavimo įpročius atsiliepia čia dirbusi ir studijavusi Monika Vaičiūlytė, stebėjusis dviračių transporto populiarumu. Stiprų įspūdį jai paliko kitų eismo dalyvių pagarba dviratininkams, miestų infrastruktūra, pritaikyta patogiam ir saugiam važiavimui dviračiais, taip pat ir jų statymui.

Dviračių takai Švedijoje dažniausiai yra atskirti: jie driekiasi palei automobilių kelius, kartais yra integruoti į plentą aiškiomis linijomis ir kelio ženklais. Todėl švedai gali būti ramūs, kad kelyje nesusidurs su automobiliu, kad neteks kvėpuoti išmetamosiomis dujomis. Manau, švedų sukurta dviračių infrastruktūra yra labai geras pavyzdys Lietuvai“, – sakė M. Vaičiūlytė.

Pasirašys kultūringų dviratininkų dokumentą

Mergina pažymi, kad iš švedų dviratininkų galima pasimokyti ir pareigingumo: „Čia nepamatysi dviejų ar daugiau žmonių važiuojant vieninviečiu dviračiu, dviračio be šviečiančių lempučių ar dviratininko be šviesą atspindinčios aprangos naktį“.

Pasak „ERGO Insurance“ Lietuvoje generalinio direktoriaus Sauliaus Jokubaičio, dviratininkų saugumas didele dalimi priklauso ir nuo pačių dviratininkų – kaip jie elgiasi su pėsčaisiais, automobilių vairuotojais ar vieni kitais.

„Tikime, kad plintant dviračių kultūrai, saugus važiavimas dviračiais vis giliau įleis šaknis ir Lietuvoje. Kiekvienais metais gatvėje sutikti dviratininką be atšvaitų darosi vis sunkiau“ – teigė pašnekovas.

Šiemet dviratininkai į saugumą gali pažvelgti per kitą prizmę – pasirašyti kultūringo dviratininko dokumentą bei pasigaminti peteliškę, kuri simbolizuoja mandagų elgesį kelyje. Tikimasi, kad akcijos idėja sklis ne tik „Velomaratono“ metu, bet ir jam pasibaigus.

Unikaliame dokumente sakoma, kad kultūringas dviratininkas paiso eismo taisyklių ir savo, kaip eismo dalyvio, pareigų: nevažiuoja tik pėstiesiems skirtais takais, beatodairiškai nelaksto miesto gatvėmis ir nelaviruoja tarp automobilių, renkasi saugų greitį ir važiavimo trajektoriją. Taip pat yra mandagus ir atidus kitiems eismo dalyviams.