Šalčininkų rajono savivaldybė, susirūpinusi apleistais pastatais ir parku, pateikė rūmų sutvarkymo projektą ir tikėjosi ES struktūrinių fondų finansinės paramos. Paraiška paskutiniame etape buvo atmesta.
Istoriją renka ir vaikai
Tačiau šalčininkiečiai nenuleidžia rankų ir vėl teiks paraišką, nes Jašiūnų bendruomenė labai nori atstatyti dvarą. Dvaro parkas vasarą – mėgstama vieta, čia tradiciškai švenčiamos Joninės.
Jašiūnų bendruomenė prieš keliolika metų aktyviai priešinosi dvaro privatizavimui. Norėta išsaugoti dvaro rūmus ir parką, padaryti jį miesto renginių ir švenčių vieta, turizmo traukos objektu. Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinės mokyklos mokiniai, vadovaujami direktoriaus Kazimežo Karpičiaus, per trylika metų surinko unikalią istorinę medžiagą apie dvarą ir garsųjį mokslininką, švietimo organizatorių, Vilniaus universiteto rektorių Joną Sniadeckį, palaidotą Balinskių dvaro kapinaitėse.
J. Sniadeckio rektoriavimo metais Vilniaus universitetas tapo didžiausiu Europoje ir mokslo kokybe nenusileido nei Oksfordo, nei Kembridžo garsenybėms.
Dvarą valdė intelektualai
Nuo XV iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. jį įsigijo Lietuvos tribunolo Kelių departamento viceministras Ignotas Balinskis. Po jo mirties dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui.
Vilniaus universiteto auklėtinis, Šubravcų draugijos (Lietuvoje veikusi liberali inteligentų draugija, satyros priemonėmis kovojusi su bajorijos konservatizmu ir obskurantizmu), Topografijos draugijos narys, „Vilniaus dienraščio“ redaktorius, istorikas M. Balinskis buvo visuomenėje gerai žinomas asmuo, todėl pas jį Jašiūnuose lankėsi daug žymių žmonių.
Jis žinomas kaip „Vilniaus miesto istorijos“, „Vilniaus universiteto istorijos“ autorius. 1820 m. M.Balinskiui vedus Sofiją Sniadeckytę, Vilniaus universiteto profesoriaus chemiko Andriaus Sniadeckio vyriausiąją dukrą, dvare dažnai pradėjo lankytis ir Sniadeckių šeima.
Jašiūnai tapo dar populiaresni, kai profesorius Jonas Sniadeckis, pasitraukęs iš rektoriaus pareigų, nutarė įsikurti čia su brolio dukros šeima. J. Sniadeckis laiškuose rašė, kad jam brolio šeima labai svarbi, be to, sušlubavo sveikata, suprastėjo regėjimas.
J. Sniadeckio iniciatyva ir lėšomis 1824–1828 m. M. Balinskis ėmėsi statyti naujus rūmus pagal žymaus architekto Karolio Podčašinskio projektą. Rūmų statyba baigta 1828 m. birželio 24 d.
J. Sniadeckis buvo labai skrupulingas, skaičiavo net savo išlaikymo Jašiūnuose išlaidas ir už viską mokėdavo. Jo poreikiai buvo kuklūs, tad pasirinko nedidelį kampinį kambarį šiaurinėje rūmų dalyje. Ten tilpo jo kabinetas, knygos ir rankraščiai. J.Sniadeckis Jašiūnuose gyveno iki mirties 1830 m. lapkričio 21 d. Per tuos metus Jašiūnai tapo kultūros centru, kuriame rinkdavosi profesūra, jaunimas, vykdavo diskusijos, poezijos vakarai, medžioklės.
Slėnyje ilsisi įžymybės
Jašiūnų dvaro ansamblyje Merkio slėnyje išsiskiria vėlyvojo klasicizmo rūmai. Juose ryškūs ir romantizmo bruožai. Manoma, kad tai vienas geriausių architekto K.Podčašinskio kūrinių.
Šiauriniame flange XIX a. antroje pusėje išdygo priestatas. 1978 m. rūmai buvo restauruojami, iš dalies atkurtas vertingas XIX a. interjeras. Priešais rūmus yra oficina. Joje sovietmečiu veikė vaikų darželis. Pietų pusėje stovi svirnas, tarnų namas su arklide ir ratine, kalvė su ratine, atokiau – kumetynas, tvartai.
11 ha plotą užimantis dvaro parkas driekiasi palei Merkį, kitame jo krante yra dvaro kapinaitės. Tai vienas iš gražiausių Lietuvos klasicistinių peizažinių parkų. Vingiuoti takai nuo rūmų tęsiasi išilgai upės slėnio.
1830 m., mirus J. Sniadeckiui, šeima nutarė jį palaidoti miškelyje priešais rūmus, dešiniajame Merkio krante, kur dvaro šeimininkas mėgo vaikščioti. Dabar čia aptvertos ir gražiai sutvarkytos Balinskių šeimos kapinaitės, kuriose suskaičiuojama 18 palaidotų asmenų. Iš jų svarbiausi: Vilniaus universiteto rektorius, astronomijos ir matematikos profesorius J. Sniadeckis (1756–1830), istorikas M. Balinskis (1824–1902), psichiatras, Peterburgo karo akademijos profesorius Jonas Balinskis (1824–1902) ir jų artimieji.
M. Balinskis planavo pastatyti kapinėse koplyčią ir kreipėsi leidimo į vietos valdžią motyvuodamas tuo, kad Jašiūnuose nėra bažnyčios. Atsakydamas vyskupas Andrius Benediktas Klangevičius leido Jašiūnų dvare viename kambaryje (buvusiame J.Sniadeckio kabinete) įrengti koplyčią. Toji koplyčia dvare veikė beveik šimtą metų, kol buvo pradėta statyti bažnyčia pačiuose Jašiūnuose.
Vertas didžiulės pagarbos ir šlovės
Jašiūnų dvaras garsėjo savo biblioteka. Ją praturtino J. Sniadeckio atsigabentos knygos. VU bibliotekos Rankraščių skyriuje išliko dvaro bibliotekos 1899 m. katalogas, kuriame įrašyta daug vertingų knygų, inkunabulų.
Bibliotekoje buvo ir anglų kalba 1729 m. išleistas K.Semenavičiaus „Didysis artilerijos menas“, 1640 m. M.Smigleckio „Logikos“ leidimas. Iš viso šiame kataloge suregistruoti 1 502 tomai, nors literatūroje minima, kad M.Balinskis buvo sukaupęs per 3 tūkstančius vertingų knygų, tarp jų – statutų, herbariumų, vertingų autografų.
Dvaro istorija buvo kupina įvykių, čia rinkdavosi 1831 ir 1863 m. sukilimo dalyviai ir jų rėmėjai, buvo slaugomi sužeistieji. Dvaro savininkas M. Balinskis po 1831 m. sukilimo buvo suimtas, kurį laiką gyveno Varšuvoje ir į Jašiūnus sugrįžo 1847 m.
M. Balinskis garsėjo vaišingumu, tad Jašiūnuose viešėdavo nemažai svečių, giminių, draugų ir šeimininko literatūrinio talento gerbėjų. 1855 m. per Užgavėnes linksmą M.Balinskio talentus šlovinantį eiliuotą madrigalą sukūrė ir vėliau Vilniuje J.Zavadskio spaustuvėje išleido Antonis Edvardas Odynecas: „Kas nežino tavo nuopelnų, jog kaip antrasis Tvardauskis (tik ne burtais) mums Barboros dvasią prikėlei. [...] Ponas Mykolas, Jašiūnų šeimininkas, vertas pašlovinti ne tik mano liutnios stygomis, bet ir visos Lietuvos vargonais.“ Autorius turėjo galvoje M.Balinskio išleistus „Atsiminimus apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“.
1939 m. pasitraukus šeimininkams dvaro turtai ir biblioteka nukentėjo. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad dvarą nusiaubė vieno gretimo kaimo gyventojai.
Vilniaus universiteto profesoriai Jašiūnuose
Jašiūnų vardas svarbus ne tik tiems, kas domisi istorija ir Vilniaus universitetu.
Čia gyvenę žmonės patys yra Vilniaus universiteto istorija: rektorius astronomas ir matematikas Jonas Sniadeckis, jo brolis chemikas Andrius Sniadeckis, dvaro šeimininkas istorikas Mykolas Balinskis, profesorius botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas, poetas Julius Slovackis, astronomas Petras Slavinskis, dvaro kaimynas Pavlovo respublikos įkūrėjas reformatorius kunigaikštis Povilas Bžostovskis ir daugelis kitų žinomų XIX a. veikėjų.
