Gaujos Nacionaliniame parke per sakais kvepiantį mišką gyvatėle rangosi lėta, vandeninga ir vietomis srauni Gaujos upė, kurios paplauti šlaitai ir plačios smėlio seklumos primena apie atkaklią vandens ir laiko jėgą. Čia lankytojus pasitinka skaidrus vanduo, po vešliais vainikais pasislėpę aukštos pušys, senovinės pilys ir dvarai, raudonos ir baltos pakrančių uolos. Vos už kelių žingsnių nuo Gaujos vagos miškingi upės krantai slepia jaukius miestus – Siguldą Cėsius, Lygatnę, Valmierą. Ir ne tik juos.
Didįjį žygį po Baltijos šalis jau šeštus metus iš eilės vykdo Estijos ir Latvijos turizmo plėtros agentūros bei Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. Jau prasidėjęs projektas vyks iki rugpjūčio 31 d.
Didžiojo žygio dalyviams siūloma su ženkliomis nuolaidomis aplankyti šiais metais Žygyje dalyvaujančius Pabaltijo muziejus ir vietoves, o aplankiusiems daugiausiai - laimėti prizų. Pagrindiniai prizai - skrydis į abi puses dviems į pasirinktą šalį iš pateikto sąrašo su nakvynė 4* viešbutyje, kelionė į pasirinktą vienos iš Baltijos šalių sostinę su nakvyne 4* viešbutyje ir daug kitų prizų.
Dalyviams tereikia bet kuriame Lietuvos, Latvijos ar Estijos turizmo informacijos centre įsigyti nemokamą Žygio lankstinuką su žemėlapiu ir jame pažymėtais objektais, prisiregistruoti internetinėje Žygio svetainėje www.greatbaltic.eu ir iki rudens juos apkeliavus sukelti nuotraukas į svetainę.
Kelionė po Latviją prasideda nuo Siguldos
Sigulda didžiuojasi dviem viena šalia kitos stovinčiomis pilimis. Iš čia ant tolimų kalvelių matyti dar dvi – Turaidos ir Krimuldos. Į šių metų Didžiojo žygio objektų sąrašą pateko tik Siguldos viduramžių pilis, tačiau pasinaudojus proga verta miestelyje pasilikti ilgesniam laikui ir aplankyti kitas, pasidairyti po apylinkes.
Viduramžiškoji Siguldos pilis pradėta statyti dar XIII a pradžioje, kalavijuočių ordino magistro Venno valdymo metu. Tapusi Livonijos ordino nuosavybe, pilis netrukus prarado savo reikšmę ir XIV a. virto griuvėsiais. XIX a. šalia viduramžių pilies pastatyta naujoji pilis tapo Siguldos dvaro savininkų gyvenamuoju namu. Šiuo metu Naujoji pilis restauruojama, o Senosios griuvėsiai jau sutvarkyti iš Europos Sąjungos lėšų, įrengti laiptai, atnaujintos menės, muziejus pritaikytas turistų lankymui. Nuo bokštelio galima pasižvalgyti po miškingas ir kalvotas Gaujos slėnio apylinkes.
Iš bokštelio matyti tolumoje tarp medžių raudonuojanti Turaidos pilis. Turaidos muziejus rezervatas apima ne tik pilį ir dvarvietę - iš viso jam priklauso erdvioje teritorijoje išsibarstę 38 istoriniai pastatai ir statiniai. Viduramžiška Turaidos Pilis pradėta statyti 1214 m. vietoj nugriautos medinės. Nuo XIII a ji jau tapo svarbiu Rygos arkivyskupo įtvirtinimu ir tam tikslui tarnavo iki XVI a. Užimti ją tuomet svajojo ir lenkų, ir švedų, ir rusų kariniai daliniai, tačiau ji išstovėjo iki 1776 m. pragaištingo gaisro. Vėl XX a. atstatyta pilis laikoma vienu labiausiai archeologų ištyrinėtų viduramžių paminklų Baltijos valstybėse.
Prie Turaidos pilies yra ir dvaras su didžiuliu parku, čia atsiradęs tik XVI a. Jo muziejaus ekspozicija atskleidžia viso tūkstantmečio kultūrinės istorijos palikimą nuo XI a., teritorijoje įrengta ir keletas gamtos takų, kurių ilgis – nuo kelių šimtų metrų iki kilometro.
Kitoje pusėje iš bokštelio matyti geltonas Krimuldos dvaras. Čia yra ir senosios Krimuldos pilies griuvėsiai, tik iš bokštelio jų nematyti – akmenines sienas slepia tanki lapija. Reikia privažiuoti. Iš senosios Krimuldos pilies likę tik sienos ir griuvėsiai, tačiau naujasis dvaras – geros formos. Ir senoji pilis ir dvaras pastatyti dar XIV a., tačiau laikui bėgant, pilis sugriuvo, o dvaras išsiplėtė. Dabar jame įsikūręs reabilitacijos centras.
Palei viduramžių pilies griuvėsius link Gaujos upės mišku veda apleistas takelis. Verta dėmesio ir Krimuldos bažnyčia – ji seniausia Latvijoje, 1205 m. pastyta vokiečių ordino, nors nuo to laiko jau daug kartų atnaujinta. Šalia bažnyčios yra lyvių vado Kaupo kapavietė ir labirintas bei prasideda Kubeselės pažintinis gamtos takas.
Tarp Siguldos ir Krimuldos esančius stačius Gaujos slėnio krantus jungia vienintelis Baltijos šalyse kabančių lynų kelias, atidarytas dar 1969 m. Ant lynų pakabintam vagonėliui slenkant 40 m virš upės 1 km į kitą jos pusę matyti Gaujos senvagės slėnio vaizdas. Pasiryžę ekstremaliam nuotykiui gali iš vagonėlio nušokti už kojų prisirišę guma.
Į Cėsius – ieškoti vaiduoklių
Kitas patrauklus Žygio objektas laukia netoli Siguldos esančiame Cėsių miestelyje. Cėsiai labiausiai garsėja masyvia viduramžiška pilimi, užimančia nemažą plotą šalia vienos seniausių gotikinių Latvijos bažnyčių, datuojamos XIII a. ir pakrikštytos šv. Jono vardu. Ši bažnyčia kadaise buvo Livonijos Ordino katedra, kurioje laidodavo ordino magistrus, dvasininkus ir riterius. Šiandien Cėsių pilyje galima leistis į ekskursiją siaurais ir tamsiais koridoriais.
Vakaro prieblandoje žaidžiant šešėliams pilis ir griuvėsiai atrodo įspūdingiau nei dieną. Sako, yra ir vaiduoklių. Kelią teks pasišviesti žibintais, nes elektros lempučių pilyje nėra. Žibintus lankytojai gauna įeidami į pilį. Užlipus į pilies bokštą, miestas matyti it iš paukščio skrydžio. Naujojoje pilyje galima patyrinėti archeologinę ekspoziciją, senųjų papuošalų kalvėje meistrui padedant nusikaldinti senovinę monetą, pilies kieme pašaudyti iš lanko.
Aplink senąją bažnyčią ir to paties amžiaus pilį Cėsių miestas įsikūrė tik po šimtmečio, XIV a. Prie pilies po medžiais vietą rado ir po sovietmečio nuverstas Lenino paminklas. Susipažinti su pilimi ir nuotaikingu Cėsių miesteliu pakaks poros valandų, tačiau verta čia praleisti visą dieną. Jaukiame, sutvarkytame ir gėlėmis apsodintame senamiestyje smagu pasivaikščioti siauromis gatvėmis, pasėdėti jaukiose kavinukėse ir skulptūrų parke.
Po Lygatnės urvus ir bunkerius
Visos dienos verta ir Lygatnė. Trečiasis Gaujos nacionaliniame parke esantis 2012 m. Didžiojo žygio objektas - Lustūžis - yra dešiniajame Lygatnės upės krante ir tęsiasi 250 m. Tai geologinis ir geomorfologinis gamtos paminklas, dažnai lankomas ir labai vertinamas gamtos objektas. Jo plotas – 4,454 ha. Medinėje apžvalgos aikštelėje galima įsiamžinti nuotraukose oranžnės iškilusios uolos fone. Smiltainio uoliena trapi, todėl vaikščiojimas šalia jos neskatinamas.
Lustūžis dar vadinamas Olų uoliena, nes čia anksčiau buvo iškalta daugybė olų ir rūsių, be to, tai vienintelė vieta, kur rūsiai įrengti dviem aukštais. Šiandien žmonės vis dar naudoja šiuos rūsius žiemos atsargų laikymui, viename iš jų įrengtas vyno degustacijos rūsys. Vasaros sezonu rūsys dirba šeštadieniais ir sekmadieniais iki šeštos valandos vakaro. Jame svečiai gali paragauti vynų, pagamintų iš rabarbarų, aronijų, obuolių, gervuogių ir kitokių vaisių.
Aplankius Lustūžio olą po valandėlės vėl galima lįsti po žeme - prie Lygatnės įsikūręs ir požeminis bunkeris. Į buvusį slaptą sovietmečio bunkerį gidas įveda pro Lygatnės reabilitacijos centro duris.
Pirmajame aukšte pasukus link kitų durų, nieku nesiskiriančių nuo dešimčių aplinkui esančių kabinetų durų, leidžiamės gilyn – bunkeris įrengtas 9 m po žeme. Dar vienos slaptos durys – ir lankytojai jau bunkeryje.
Didžiulis plotas po žeme išraizgytas tuneliais su specialiosios paskirties kameromis ir kabinetais, kuriuose vyrauja “tipiškas sovietinio interjero stilius”: ant standartiniais baldais apstatytų kabinetų sienų kabo įžymių partinių veikėjų portretai, vėliavos, paveikslai ir žemėlapiai su juose pažymėtais visais Latvijoje įrengtais gynybiniais taškais ir veiksmų planais pavojaus atveju.
Ligatnėje prie upės ištiesti pėsčiųjų gamtos takai, kuriais pasivaikščiojus galima susipažinti su Gaujos upės senojo slėnio gamtovaizdžiais. 5,5 km besitęsiantis Gamtos takas vingiuoja pro voljeruose po atviru dangumi laikomus laukinius Latvijos žinduolius.
Keliaujant po Gaujos nacionalinį parką nakvoti geriausia Siguldoje arba šalia jos esančiame kempinge, nes Sigulda – gyvas ir smagus miestelis, kuriame vasaros metu gyvenimas verda ir dieną, ir naktį.
Šių metų Didžiojo Baltijos žygio objektų aprašymus, adresus, darbo grafikus, bilietų kainas ir internetinių svetainių adresus rasite www.greatbaltic.eu. Čia galima susiplanuoti ir atsispausdinti kelionės maršrutą.
Pasirinkus dominančius objektus, detalus maršrutas pateikiamas žemėlapyje. Prireikus galima keisti lankomų objektų eilės tvarką, susidaryti maršrutą iš naujo ir jį atsispausdinti arba išsisaugoti svetainėje. Žygio bukletai nemokamai dalijami Lietuvos, Latvijos ir Estijos turizmo centruose bei atvykus į Žygio objektus.
Kiti 2012 m. Didžiojo žygio po Baltijos šalis objektai Latvijoje:
Diklių dvaro viešbutis
Apžvalgos bokštas Dzintarų miško parke
Pilies g. Promenada Kuldygoje
Liepojos skulptūrų parkas
Latgalos kultūros ir istorijos muziejus
Tervetės gamtos parkas
Paukščių stebėjimo bokštas Kemerų nacionaliniame parke
