Ten, kur dabar kyšo gotikinis rausvojo smiltainio Notre Dame katedros bokštas ir stovi Ilo upe apsijuosęs Strasbūras, XII a. pr. m.e. romėnai įkūrė savo karo stovyklą. Tokia buvo miesto, kurį V m.e. amžiuje frankų karalius Chlodvigas pavadino „Strateburgum“ („Daugybės kelių miestu“) pradžia.
„Miestas kryžkelėje“, esantis kelių iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus susikirtimo vietoje, išsiskyrė ne tik strategine savo vieta. Šimtmečius priklausęs Romos imperijai, XIII a. Strasbūras įgijo laisvojo miesto statusą, o XV a. netgi tapo respublika. Tiesa, nelabai ilgam - 1681 m. jį užkariavo Prancūzija, o vėliau jis parūpo ir Vokietijai. Amžius trukę karai išvargino laisva dvasia garsėjantį miestą, tačiau skirtingų kultūrų tėkmė paliko ir teigiamų antspaudų.
Daugybė kelių visuomet atveda daug skirtingų žmonių. Strasbūras – be galo margas tautiniu, kultūriniu, religiniu požiūriu. Tačiau kosmopolitiškoje erdvėje ši įvairovė puikiai dera tarpusavyje. Tai miestas be pozos, kuriame gera būti kiekvienam ir kur kiekvienas priimamas toks, koks yra.
Apsuptas kanalų, „daugybės kelių miestas“ žavi ir savo gerai išsaugota architektūra, kuri puikiai atspindi spalvingą Strasbūro istoriją.
"Mažoji Prancūzija" (Petite France) - Strasbūro senamiesčio dalis, kurią kerta į penkias atšakas dar viduramžiais dirbtinai padalinta Ilo upė. XVI amžiuje čia stovėjusiame pastate įkurdinti venerinėmis ligomis sirgę gyventojai. Kadangi prancūzai vadinti atsakingais už šių ligų plitimą, ligoninė, o vėliau ir visas kvartalas pramintas "Mažąja Prancūzija".
XI amžiuje pradėtos katedros statybos – šis projektas buvo pabaigtas tik po dviejų su puse amžių ir iškėlė Strasbūrą į vieną gretą su iškiliausiais Reino žemės bei visos Europos miestais.
Notre Damo katedra – išskirtinis gotikinio meno šedevras, turintis elegantišką 142 metrų aukščio bokštą. Viktoro Hugo katedros fasadą su gausybe ornamentų pavadino „meistrišku monumentalaus dydžio ir gležnumo deriniu“. Iki pat XIX a. ši katedra buvo aukščiausia visame krikščioniškame pasaulyje, prancūzų poeto Polo Klodelio meiliai praminta „virš miesto sklandančiu rožiniu angelu“.
Strasbūras – Elzaso regiono sostinė, kur ypač jaučiama Vokietijos valdymo laikotarpio įtaka. Vokiška dvasia alsuoja tvarkingas ir jaukus senamiestis. Šie namai dar mena Strasbūre 1770-1771 metais studijavusį ir teisės bakalauro laipsnį gavusį vokiečių poetą ir filosofą Johaną Volfgangą Gėtę.
Būtent Strasbūro apylinkėse jis susipažino su Sesenheimo pastoriaus dukra, meilė kuriai inspiravo geriausias jo poemas. Trimis amžiais anksčiau, 1434-1444 m., mieste gyveno ir Johanas Gutenbergas, čia kūręs pirmąją pasaulyje spausdinimo mašiną.
Strasbūro senamiestis pilnas mažučių ir jaukių kavinukų ir vyninių, kuriose galima pasimėgauti vietiniais vynais. Elzasas dar vadinamas ir baltojo vyno sostine, nes šiame regione geriausiai dera įvairios baltųjų vynuogių rūšys ir gaminamas baltųjų vynų „karalius“ „Rislingas“.
