Taigi šį kartą aplankykime Šansi provincijoje esančius garsiuosius budistų paminklus: milžiniškas Buddhos skulptūras Jungang (Yungang) olose ir ant stačios olos šlaito pakabintą Siuankong (Xuankong) vienuolyną. Turistai, norintys aplankyti šiuos stebuklus dažniausiai apsistoja Dantongo mieste, kuris taip pat žinomas kaip senoji mongolų sostinė Pingčengas.
Viešbučiai čia nebrangūs. Išėjusi iš traukinių stoties iš karto pastebėjau didelį viešbutį, kuriame radau nakvynę su skaniais pusryčiais vos už 30 juanių (apie 10 litų) vienam žmogui. Maloniai nustebino ir tai, kad, skirtingai negu daugelyje pigių viešbučių, patalynė čia taip pat buvo švari. Šiame mieste aptikau ir skanių vietinės virtuvės delikatesų. Mieste galima aptikti ir kultūrinių paminklų – šventyklų, gynybinių bokštų ir kitų įdomių objektų. Tačiau turistai į šį miestą dažniausiai užsuka ne dėl jo paties, o dėl regione esančių garsiųjų ankstyvojo budizmo kultūros paminklų.
Keliolika kilometrų už Datongo miesto esančios Jungang olos ir jas puošiantys ankstyvojo budizmo meno šedevrai traukia turistus iš viso pasaulio. Jų srautai ypač padidėjo nuo 2001 metų, kai šis objektas buvo įtrauktas į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą. Nedideliame Vudžou (Wuzhou) kalne slepiasi nepakartojami budistinio meno stebuklai – akmeninėse uolose iškaltos olos, kurias puošia margaspalvė sienų tapyba ir gausybė Budos ir budizmo šventųjų skulptūrų.
Nors visas olas galima apeiti per pusvalandį, tačiau skubėdami daug ko nepastebėtume. Todėl manyčiau, kad šios olos reikalautų atskiros vienos dienos kelionės. Jos yra itin turtingai išpuoštos, o dėmesio yra verta kone kiekviena skulptūra, bareljefas ir piešinys. Iš viso yra 252 uolų, kuriose galime išvysti per penkiasdešimt tūkstančių skulptūrų ir raižinių. Daugelis jų buvo sukurta Šiaurinės Wei dinastijos epochoje, maždaug 460-525 metais.
Taigi jau penkiolika šimtmečių šitie monumentalūs budistinio meno kūriniai šlovina budizmo religiją. Kai kurios iš skulptūrų yra paženklintos laiko žyme, išmargintos įvairiomis žymėmis nuo alebardų, kulkų ir kitokių ginklų. Tai primena apie praeityje vykusius ginkluotus konfliktus, karo veiksmus ir olose besislepiančius kovotojus bei civilius.
Olose esančiuose meno kūriniuose persipina skirtingų kultūrų pėdsakai. Seniausiuose iš jų matyti gaivališkos indų Gandharos kultūros įtaka, o vėlesniuose – pastebimos indų, persų, Bizantijos meno įtakos. Olos yra labai skirtingo dydžio – kai kuriose iš jų vos tilptų vienas žmogus, o kitose atsiveria milžiniškos salės, kurias apvainikuoja beveik jų lubas remiančios skulptūros.
Didžiausioje, šeštoje oloje stovi pagodos formos penkiolikos metrų aukščio stulpas, kurį puošia budistiniai bareljefai ir piešiniai. Tryliktoje oloje randame puikią penkiolikos metrų aukščio Buddhos skulptūrą. Tačiau garsiausia yra atviroje, saulės apšviestoje dvidešimtoje oloje esanti milžiniška, per septyniolikos metrų aukščio sėdinčio Budos skulptūra. Šios įspūdingos skulptūros neslopina ankštos sienos, todėl aplink ją nuolatos buriasi fotoaparatais apsiginklavę turistai.
Apie septyniasdešimt penkis kilometrus nuo Datongo miesto Hengšano (Hengshano) kalnuose milžiniškame kanjone slepiasi vienas originaliausių kinų medinės architektūros šedevrų, kokių man teko matyti. Tai yra tiesiog ant uolos šlaito tarytum pakabintas vienuolynas. Šis trapus VII a. pastatas, iškilęs aukštai virš žemės atrodo tarytum būtų pakabintas ore. Todėl kinai šią šventyklą pavadino Siuankong Sy (Xuankong Si) – kabančiu ore vienuolynu.
Prie uolos priglaustas pastatas atrodo labai trapus, tarytum ažūrinis. Paviljonai tarpusavyje yra sujungti siaurais koridoriais, tiltais ir laiptais. Salėse galime rasti įvairių medinių bei akmeninių skulptūrą, subtilių monochrominės tušo tapybos darbų.
Įdomiausia yra Trijų religijų salė, kurioje, viena greta kitos stovi trijų Kinijoje populiariausių religinių mokyklų įkūrėjų – Budos, Konfucijaus ir Laozi skulptūros. Konfucijaus ir Laozi skulptūros, kurios šiame budistiniame vienuolyne pastatytos greta Budos, akivaizdžiai liudija budistų atvirumą kitų religinių mokyklų ir mąstymo tradicijų įtakai.
Išėjus iš vienuolyno, verta pasivaikščioti tapybiškais, vingiuotais kalnų takeliais. Nuošalesnėse vietose aptiksime daugiau senųjų budistinių pastatų. Jie nėra tokie įspūdingi. Tačiau apsupti giliais slėniais bei stačiomis uolomis ir atrodo labai dailiai. Turistų čia daug mažiau, todėl galima pasimėgauti gamtos tyla ir ramybe.
Na, ir pagaliau užsukime į mažytį Jingsian (Yingxian) miestelį, kurį garsina monumentali budistinė pagoda. Ši viena didžiausių ir seniausių medinių pagodų pasaulyje buvo pastatyta 1056 metais ir turi 67 m. aukščio. Laimingų atsitiktinumų arba dieviškos globos dėka ji išvengė gaisrų ir iki mūsų dienų išliko pirminiu autentišku pavidalu.
Vartus į šventyklą puošia dvi akmeninės liūtų skulptūros: patinas po letena laiko apskritimą, o patelė – liūto jaunikį. Jie simbolizuoja kinų imperatoriaus valdžią. Savitą nuotaiką sudaro prie įėjimo į šventyklos teritoriją besiburiančių prekeivių šurmulys. Čia parduodami suvenyrai ir įvairios smulkmenos – pakabukai, puodukai, pypkės ir kiti žvilgsnį traukiantys daikčiukai.
Tarp jų galima rasti autentiškų antikvarinių mažmožių. Tačiau dar daugiau čia yra pastaruoju metu turistiniai rinkai gaminamų ir dirbtinai pasendintų daiktų. Tokie suvenyrai, ypač jeigu pavyko „sužvejoti“ tikrą autentiką, ilgus metus primins akimirkas, praleistas šioje egzotiškoje pasaulio vietoje.
