Turbūt visi girdėjote apie įžymųjį Rio sambodromą – plačią kilometro ilgio gatvę, kurioje karnavalo metu žygiuoja, šoka, dainuoja ir groja didžiausios ir geriausios samba mokyklos. Bilietai į šį reginį klaikiai brangūs, ir apskritai, vietiniai karnavalą sambodrome vadina atrakcija turtingiems turistams. Mūsų draugai cariocas juokėsi, jog nieku gyvu nesutiktų prarasti laiko sėdėdami sambodrome, kai gatvėse vyksta didžiausia šventė, kurioje nėra žiūrovų, tik dalyviai.
Ir mes nusprendėme dalyvauti tik gatvės karnavale kartu su visais paprastais mirtingaisiais. Tačiau pamatyti sambodromą magėjo, todėl pasinaudojome galimybe patekti į vienos iš svarbiausių Rio sambos mokyklų repeticiją prieš oficialųjį karnavalo savaitgalį sambodrome už dyką.
Na, visai dykai nebuvo - pareikalavo daug kantrybės ir ištvermės... Mat dar koks pusė milijono cariocų irgi norėjo pamatyti Mangeira mokyklos pasirodymą. Į sambodromą patekome visi norintys, suglamžyti ir suprakaitavę grūstyje. O ten penkias valandas mus linksmino virš tūkstančio šokėjų nuo vaikų iki senučių, o tarp jų - ir tos pusnuogės jaunos gražuolės įspūdingais sėdmenimis.
Keli šimtai būgnininkų nepaliaudami mušė sambos ritmą, o didžiulis sunkvežimis, sulipdytas iš gremėzdiškų garso kolonėlių, vežė dainininkų grupę. Sambos šokėjai ir kapueira grupė stebino neįtikėtinu vikrumu ir ištverme. Trūko tik puošnių ir brangių plunksnų bei blizgučių kostiumų, turbūt jums visiems matytų bent jau nuotraukose, saugomų išimtinai karnavalui.
Kadangi Mangeiros mokyklos pasirodymą matėme iš gan aukštai ir toli, kad visiškai patenkintumėme smalsumą, kitą naktį apsilankėme Salgeiros mokyklos repeticijoje - vakarėlyje, kuris vyko pačios mokyklos patalpose. Pamatėme geriausius mokyklos šokėjus, dainininkus ir muzikantus.
Šokoladinės mulatės mažyčiais bikini taip greitai kraipė užpakaliukus, jog visiškai praradau viltį kada nors pasigirti, kad šoku sambą. Visą vakarą praleidome išsižioję, Martin turbūt dar ir seilę nuvarvino man nematant, o kitą dieną vaikščiojome apkurtę nuo penkiasdešimties būgnininkų ritmo uždaroje patalpoje.
Jau prieš karnavalą Rio gatvėse kasdien skambėjo muzika. Sambos mokyklos bei gatvės blocos (samba muzikantų grupės) repetavo ir mielai demonstravo savo repeticijas susidomėjusiems, o nekantraujantys cariocas gaudė kiekvieną progą parodyti savo šokių sugebėjimus improvizuotuose gatvės vakarėliuose.
Bet štai prasidėjo tikrasis karnavalas... Niekada negalėjau net įsivaizduoti, kad kelsiuosi anksti ryte ir skubėsiu į fiestą. Skamba keistai, bet būtent anksti ryte į gatves išeina patys seniausi, žinomiausi ir geriausi blocos ir marširuoja Rio gatvėmis arba važiuoja didžiuliuose atviruose sunkvežimiuose grodami, dainuodami ir pasiutusiai šokdami sambą, o tūkstančiai žmonių seka jiems įkandin, šoka, staugia ir laistosi vandeniu.
Tai vyksta nuo 9 ryto ir trunka visas penkias karnavalo dienas. Kiekvieną karnavalo dieną daugybėje Rio gatvių ir aikščių, barų ir diskotekų, kiemų ir paplūdimių ištisai groja skirtingi blocos, todėl neįmanoma kuriuo nors paros metu nuobodžiauti ar tiesiog pailsėti.
Karnavalo metu linksminasi visi - nuo kūdikių iki senukų. Beje, senukai trypia sambą ne prasčiau už jaunus, o vaikai tiesiog įspūdingai šoka. Nusipirkti alaus, kaipirinju, užkandžių, net karnavalinių kostiumų galima VISUR, ant kiekvieno kampo - dešimtys pardavėjų, taigi neteks ieškoti parduotuvės - nei 8 ryto, nei 3 nakties.
O jau kokių kostiumų pamatėme! Bent pusė, o gal ir daugiau žmonių gatvėse labai stengėsi pralinksminti aplinkinius. Mes nebuvome iš tų besistengiančiųjų, bet antrą karnavalo dieną man kažkas iš šalia besilinksminančiųjų padovanojo klouno peruką, o Martin - geltonojo drugio uodo kaukę ir sparnus.
Rio karnavalas tikrai įspūdingas ir linksmas. Jei pavargai šokti, tiesiog atsisėsk kur nors kamputyje ir stebėk žmones - tikrai neatsibostanti atrakcija. Na, o pats svarbiausias karnavalo elementas - muzika. Neseniai Brazilijoje buvo atlikta apklausa - kuo labiausiai didžiuojasi brazilai. Tikėtasi atsakymo „futbolas“, tačiau pasirodė, kad didžiausias brazilų pasididžiavimas - muzika.
Vien sambos yra begalė rūšių: greita, lėtesnė, liūdna, linksma... Dar forro, bossa nova, kapueiros muzika, amazonės indėnų, afro braziliški ritmai... Karnavalo metu išgirdome įvairiausios, bet visada geros muzikos. Taip pat nustebino, kad bene visi brazilai groja kokiu nors muzikos instrumentu arba bent jau dainuoja, ir, be abejo, puikiai šoka.
Jei kas žadate vykti į kitų metų Rio karnavalą, pirmyn, tikrai nenusivilsite! Tik vienas įspėjimas merginoms - geriau vienoms nevažiuoti. Mat karnavale brazilai labai jau „įkaista“. Karnavalo metu visiškai normalu pasigauti pirmą pasitaikiusią panelę ir įsisiurbti į lūpas arba užkišti ranką, kur nereikia...
Jaučiausi saugi su Martin ir grupe draugų, bet viena ar su drauge tikrai nenorėčiau atsidurti gatvės karnavalo šurmulyje. Turbūt daug pasako ir tai, kad kiekvienoje gatvėje karnavalo metu buvo dalijami prezervatyvai (Pietų Amerikoje didžiausias procentas sergančių AIDS yra Brazilijoje).
