Bėgimas šviečiant saulei, lietui lyjant ir sutemus naktyje kelią tarp uolų pasišviečiant galvos žibintais. Kartais ir po kelias treniruotes per dieną. Ir visa tai su šypsenomis ir pažinimo džiaugsmu. Tokia buvo trail bėgimo savaitė Kipre grupelei lietuvių nusprendusių saulėtąją šalį pažinti bėgimo ritmu.
Lietuvoje sparčiai populiarėjant trail bėgimui jau ne pirmą kartą atsiranda galimybė pažintinę kelionę į užsienį paversti bėgimo kelione ir aplankyti įdomiausius svečios šalies gamtos takus ir vietoves bėgte. Kovo pradžioje tokiam projektui savo jėgas suvienijo kelionių agentūra „Kelionių fėjos“ ir ultramaratonininkė, Lietuvos 24 valandų bėgimo rekordininkė Viktorija Tomaševičienė, rašoma pranešime spaudai.
Organizatorių informacija apie šį Lietuvoje naują projektą skelbė: „Ši stovykla – nekomercinis, iš meilės trail bėgimui gimęs projektas. Joje nebus griežtų treniruočių planų, bus galimybė bėgimą derinti su poilsiu arba bėgimą derinti su bėgimu, priklausomai nuo Jūsų prioritetų. Kviečiame į saulėtąjį Kiprą atrasti naujus bėgimo takus, susipažinti ar giliau perprasti trail bėgimą. Jūsų laukia: susipažinimas su trail bėgimu kalvotose vietovėse, pokalbiai ir diskusijos bėgimo temomis, Viktorijos pranešimai apie trail bėgimą ir jo ypatumus, ultrą bėgimą ir kas jame yra svarbu, pagrindines bėgimo klaidas, maisto svarbą ilguosiuose bėgimuose ir galimybė užduoti Jums rūpimus klausimus.“
Trail bėgimo savaitės Kipre vienas iš tikslų buvo suderinti trail bėgimo įgūdžių tobulinimą su šalies pažinimu. Tuo tikslu kiekvieną dieną treniruotės vyko skirtingose vietovėse siekiant pažinti bėgimo įpatumus ant skirtingos dangos ir kartu džiaugtis naujais gamtos, kalnų, jūros pakrančių ir miestų vaizdais. Surasti ir suderinti treniruočių maršrutus taip, kad kiekvieną dieną treniruotės vyktų ne tik skirtingose vietose, bet keistųsi ir danga ant kurios bėgama (nuo uolų iki birių akmenų), reljefas, trasų sudėtingumas, būtų galima maršrutą pailginti ar sutrumpinti prisitaikant prie skirtingų projekto dalyvių bėgimo pajėgumų ir kartu, kad aplink būtų gražių ir įdomių lankytinų objektų, buvo tikrai nemenkas iššūkis trail bėgimo savaitės Kipre organizatoriams. Visgi, surasti reikiamus maršrutus tapo įmanoma ir net labai paprasta su lietuvio, trail bėgimo entuziasto, gyvenančio Kipre pagalba. Sergej Lysionok per šešis metus praleistus Kipre ištyrinėjo turbūt beveik visus Kipro trail takus ir pasidalino savo žiniomis su atvykusiais tautiečiais.
Septynias dienas trukusioje trail bėgimo Kipre stovykloje visi dalyviai pasiekė skirtingus savo užsibrėžtus tikslus, kai kas netgi nubėgo savo ilgiausius kilometrus ar pasiekė per savaitę nubėgtų kilometrų rekordus. Visgi, ne rekordai ar pasiekti vertikalių kilometrų skaičiai lipant į kalnus paliko didžiausią įspūdį projekto dalyviams. „Gražūs gamtos vaizdai trail bėgime užgožia fizinius sunkumus ir rezultatai kalba patys už save“, teigia visai nesenai bėgimą atradęs „naujokas“ Jonas, trail bėgimo savaitėje Kipre pirmą kartą įveikęs pusmaratonio distancijos ribą. Jam pritarė ir Renata: „Tas naujas bėgimo jausmas man asocijuojasi su šypsena ir laimės pojūčiu, nes bėgantys žmonės tokie laimingi, kai mintys ir kūnas atsiskiria nuo „realybės“.“ Tuo, kad bėgimas tikrai teikia džiaugsmą turbūt įsitikino visi dalyviai, nes atmosfera treniruočių metu buvo linksma, netgi tuomet, kai buvo sunku, kai prieš akis dar stūksojo kalnas, ar vis dar nesibaigiantys ilgojo bėgimo kilometrai, o jėgos jau seko, dalyviai vieni kitus palaikė.
Išnaudodami tai, kad treniruotės vyko vis skirtingose vietose, projekto dalyviai po treniruočių nelėkė namo, o trumpai pailsėję dar skubėjo apžiūrėti šalia esančius miestus, kalnuose stūksančią viduramžių pilį, krioklį, uolose esančius urvus, išsimaudyti jūroje ar įkopti į aukščiausią Kipro viršukalnę Olimpą ir su vaikišku džiaugsmu dūkti ant sniego. Netgi per programoje numatytą poilsio dieną, dalyviai vienbalsiai pritarė organizatorių siūlymui ne pasyviai ilsėtis, o nuvykti į Turkijai priklausančią Kipro dalį apžiūrėti Famagustos miestą bėgte, nepraleidžiant progos pabėgioti gynybine siena, o paskui apibėgti ir antikinio miesto Salaminos likučius.
„Labai smagu buvo pamatyti ir bėgant patyrinėti tiek laukinį Kiprą – kalnus, sniegą, raižytas pakrantes, tiek miestus ir senovinius griūvėsius. Kompanija pasitaikė šauni, niekada neatsisakydavo nusukti į šoną ir pažvelgti nuo dar vienos uolos į jūrą arba užsiropšti ant dar vieno kalno.“- taip vertino programą ir kolegas projekto dalyvius Antanas. O tai, kad trail bėgimas yra savotiškas užtvirtino Donatas Zaveckas iš BTT.lt teiginiu: „Trailas kaip IT priežiūra yra nenuspėjami.“
„Man patinka bėgti – daug, visur, ilgai, dėl to ir esu ultramaratonininkė. Bėgant daug ką atradau ir vis dar atrandu – naujus vaizdus, nematytus takus, šalis, žmones, net savo požiūrio „kampus“ – taip paprastai save pristato viena iš bėgimo savaitės Kipre organizatorių, 24 valandų bėgimo Lietuvos rekordininkė Viktorija Tomaševičienė. „Norėjau projekto dalyviams parodyti koks įvairus, įdomus ir nemonotoniškas gali būti trail bėgimas. Manau, tai pavyko. Trail bėgimas nėra vien tik kopimas į kalną, tai kur kas daugiau – tai pirmiausia atradimas, pažinimas ir laisvė bėgti kur nori. Labai džiaugiuosi projekto dalyviais, kurie būdami labai skirtingi tiek savo charakteriais, tiek ir bėgimo pajėgumais buvo vieningi, draugiški ir palaikantys vieni kitus. Smagu atsiminti kaip vieningai per kovo 11-tą giedojome Lietuvos himną užsiropštę ant kalno ir išsikėlę trispalvę. Trail bėgimas savo žavesiu suvienijo visus.“
„Kelionės ir bėgimas yra mano aistra. O kai jos susijungia – gimsta bėgimo kelionės. Bėgimo klubai dažnai rengia stovyklas savo klubo nariams. Tačiau, ką daryti tiems, kurie, kaip aš, nepriklauso jokiai bėgimo organizacijai? Rinktis mūsų stovyklą“ – šypsosi viena iš bėgimo savaitės Kipre iniciatorių Marija Pipiraitė – Grumbinė. „Mus jungia ne klubo pavadinimas, o noras bėgti ir pažinti. Norisi naikinti klišes, kad bėgimas – neišvengiamai stadionas, „pompa“, rutina. „Bėgti ir pažinti“ (kitą šalį ir save) – toks yra mūsų rengiamų stovyklų šūkis ir savaitė Kipre buvo tokia dinamiška ir kupina atradimų. Neįsivaizduoju, kaip galima bėgimą vadinti nuobodžiu, kai nei vieno nubėgto kilometro nėra vienodo. Gera sugrįžtant sulaukti klausimo: „Kur ir kada bus kita stovykla“? Tada supranti, kad laikas skelbti naujus mūsų su Viktorija planus. Jau netrukus.“
