Orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ specialistė Sandra Kovzan paaiškina, kad kartais sprendimas atidėti skrydį gali išgelbėti gyvybes, o kartais tai būna tiesiog neatsakingo pokšto padarinys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pirmiausia, turime suprasti, kad aviacija yra neatsiejamai susijusi su sauga. Dažnai kasdieninėse situacijose mums atrodo, kad per daug taisyklių apsunkina mūsų gyvenimą, tačiau aviacijoje būtent taisyklės yra tai, kas garantuoja keleivių ir įgulos saugumą kiekvieno skrydžio metu, įskaitant pakilimą ir nusileidimą“, – aiškina Sandra Kovzan.
Jos teigimu, dėl šios priežasties darbas aviacijoje yra ne tik įdomus, tačiau ir nepaprastai atsakingas: „Esame orlaivius aptarnaujanti bendrovė, todėl mūsų darbuotojai lydi keleivius nuo tada, kai priduodamas bagažas, iki įsėdama į lėktuvą. Dažnai keleiviai to nepastebi, tačiau nuo pat įėjimo į oro uostą iki išėjimo iš jo yra begalė taisyklių, kurių visiems reikia laikytis.“
Viena jų – tvarkingas keleivių elgesys. „Tikrai ne dažnai, tačiau kartais pasitaiko toks neatsakingas keleivių elgesys kaip girtavimas, kuomet išgėrę asmenys nevykdo reikalavimų, ginčijasi ir priešinasi. Tokiais atvejais nedelsiant kviečiami aviacinio saugumo arba policijos pareigūnai, kurie taip besielgiančius asmenis sulaiko ir išlydi iš oro uosto“, – pasakoja S. Kovzan, pabrėždama, kad antžeminio aptarnavimo darbuotojų pareiga yra užtikrinti, kad tokie keleiviai į lėktuvą nepatektų ir skrydis įvyktų laiku.
Specialistės teigimu, tai, jog skrydis neįvyks, jo laikas bus nukeltas arba lėktuvas kaip galima greičiau bus nutupdytas, gali lemti ir neatsargūs keleivių pajuokavimai apie galimą orlaivio užgrobimą ar turimus draudžiamus daiktus bei netgi sprogmenis.
„Gali skambėti juokingai, tačiau neatsakingai leptelėti žodžiai oro uosto teritorijoje gali sukelti visą virtinę tarnybų ant kojų. Būtina žinoti, kad net jei keleivis juokauja, į tokio tipo žodžius, priklausomai nuo situacijos, gali būti reaguojama itin griežtai – skrydis gali būti nukeliamas mažiausiai trims valandoms, tuo tarpu visi be išimties keleiviai išlaipinti iš lėktuvo, o apie sprogmenį arba kitus draudžiamus daiktus užsiminęs keleivis sulaikytas apklausai“, – dėsto S. Kovzan.
Pasak bendrovės atstovės, apskritai kiekvienas skrydis yra kruopščiai planuojamas ir tame procese dalyvauja visa eilė žmonių – nuo skrydį aptarnaujančių iki jį vykdančių, tai yra pilotų. Bet kokiu atveju, pasiruošimas skrydžiui yra viena svarbiausių viso proceso dalis, nes tik geras pasiruošimas garantuoja pačio skrydžio saugumą.
Visgi, kartais skrydžio atidėjimą gali lemti ir žmogui nepavaldžios stichijos, tokios kaip oro sąlygos skrydžio dieną ar valandą: „Skrydžių vėlavimas yra visų nepageidaujamas reiškinys – oro linijos už vėluojančius skrydžius moka didžiulius pinigus, klientai yra nepatenkinti, o aptarnaujantis personalas turi verstis per galvą, kad priežastys, dėl ko skrydis vėluoja, būtų kuo greičiau eliminuotos. Bet kokiu atveju, jei skrydis vėluoja, reiškiasi tam yra priežastis ir dažnai ta priežastis yra visų mūsų saugumas.“
S. Kovzan teigimu, skrydžiams įtaką daro ir skirtingi metu laikai: „Pavasarį ir rudenį dažnai kyla rūkas, žiemą stiprus snygis įdarbina oro uosto sniego valymo komandas, kurios privalo užtikrinti, kad tiek kilimo-tūpimo takas, tiek orlaivių riedėjimo takai būtų tinkamo sukibimo, kadangi tai taip pat gali sukelti išvykimo vėlavimą. Be to, pasitaiko atvejų, kuomet yra tiesiog laukiama kol baigsis pūga ar kita gamtos stichija. Tuomet riedėjimo takai ir kilimo-tūpimo takas nuvalomi, orlaiviui atliekama nuledinimo procedūra ir kelionė yra saugiai tęsiama.“
