aA
Artėjant vasarai dauguma skuba planuoti atostogas. Kartais norisi ne tik pabėgti nuo kasdienės rutinos ar nesibaigiančių darbų virtinės, bet ir suteikti kūnui bei sielai taip trūkstamo poilsio. Lietuvoje ir visame pasaulyje gausu vietų, kurios traukia lankytinais objektais, unikaliais statiniais ar gamtos paveldu. Ieškantiesiems harmonijos geriausia atsigręžti į ramybės ir poilsio oazes, teikiančias nepakartojamą atgaivą.
Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos gydomosios vietos

Druskininkai – sveikatos šaltinių kurortas

Druskininkų mineraliniai vandenys nuo seno garsėja gydomosiomis galiomis ir žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų gausa. Skirtingos mineralizacijos chloridiniai natrio, kalcio ir magnio vandenys laikomi svarbiausiu šio kurorto gydomuoju turtu.

Druskininkų mineraliniai vandenys ir purvas naudojami įvairioms sveikatos ir grožio procedūroms bei terapijoms. Jie teigiamai veikia sergančiuosius širdies ir kraujotakos, nervų sistemos, sąnarių, stuburo, kvėpavimo, kepenų, skrandžio, žarnyno, ginekologinėmis ir odos ligomis. Druskininkuose veikia keletas SPA centrų, sanatorijų ir daugiau kaip prieš 150 m. įkurta „Druskininkų gydykla“.

Rekonstruotoje gydykloje įrengtos 23 purvo vonios ir 18 mineralinių vonių, garinė pirtis, veikia mineralinio vandens baseinas su povandeninėmis srovėmis. Gydykloje taikomos naujausios technologijos, vienu metu gali būti atliekama iki šešiasdešimties procedūrų.

Druskininkuose įkurtas „Lietuvos kurortologijos tyrimų centras“ tiria gamtinių gydomųjų veiksnių įtaką įvairaus amžiaus žmonių sveikatai. Be mineralinių vandenų ir purvo teikiamos naudos, Druskininkų kurortas garsėja ir teigiamu klimatu, kuriam būdinga didelė oro jonizacija, švelnus ir šiltas mikroklimatas. Druskininkų miestas traukia lankytojus savo ramybe, gražiu kraštovaizdžiu, parkais, muziejais, galerijomis ir renginių gausa. Mėgstantieji aktyvesnį laisvalaikį gali rinktis sniego areną, vandens pramogų parką, išmėginti netradicines ekskursijas ar burlenčių sportą. 

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Nemuno kilpų apsuptas Birštonas

Nemuno kilpų regioniniame parke įsikūręs Birštonas yra vadinamas vienu seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje. Nuo XV amžiaus minimi sūrieji Birštono šaltiniai naudojami mineralinio vandens gamybai ir sveikatingumo procedūroms. Manoma, kad Birštono kurortas, įkurtas 1851-aisiais, ėmė sparčiai vystytis, kai gaisras sunaikino Stakliškių kurortą.

1927-aisiais Birštone pastatyta pirmoji purvo gydykla, į kurią gydomajam purvui naudojamos durpės buvo vežamos iš Velniabliūdžio durpyno. Šis purvo gydyklos pastatais išlikęs iki šių dienų ir yra laikomas vienu svarbiausių Birštono statinių. Vėliau buvo pastatytos dar kelios mineralinių vandenų ir purvo sanatorijos, kurios, nepaisant kurorto sezoniškumo, veikė ištisus metus.

Dabar Birštone veikia trys sanatorijos, keletas SPA centrų, fizioterapijos gydyklų, į kurias gydytis atvyksta žmonės, besiskundžiantys judėjimo aparato, virškinimo, kraujotakos, inkstų ar kvėpavimo takų sutrikimais. Kurorte puikiai išvystytas vandens, dviračių ir žirgų turizmas. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūloma išmėginti aviaturizmą, slidinėjimo centro siūlomas paslaugas, Nemuno kilpų regioniniame parke paplaukioti pramoginiais laivais ar paskraidyti oro balionu.

Ieškantieji harmoningo gamtos prieglobsčio, Birštone gali pasigėrėti tekančios upės vaizdais, kuriuos paįvairina miškais apaugę šlaitai ir atodangos. Nuo Nemuno krantų sezono metu galima stebėti paukščių migraciją. Čia atsiveria vieni gražiausių peizažų į Nemuno slėnio šlaitus ir Punios bei Birštono piliakalnius.

Šiaurinėje miesto dalyje telkšo Birštono tvenkinys, kuris karštomis vasaros popietėmis tampa daugelio miestelio gyventojų ir lankytojų ramybės oaze. Per Žvėrinčiaus mišką nutiestas asfaltuotas takas yra itin mėgstamas pėsčiųjų ir dviratininkų. Birštono kurortas žavi lankytojus išskirtine senovine dvasia. Sveikatingumo komplekso ir unikalaus gamtos kampelio darna kasmet pritraukia gausybę lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių valstybių.

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Kuršių Nerija – išskirtinis gamtos ir žmogaus kūrinys

Kuršių marias nuo Baltijos jūros skiriantis pusiasalis su smėlio kopomis yra vadinamas vienu gražiausių Lietuvos gamtos kampelių. Kuršių Nerijos formavimosi istorija siekia penkis tūkstantmečius, per kuriuos šis gamtos stebuklas buvo paveiktas galingų stichijų, niokojamas neatsakingos žmogaus veiklos, sekinamas dervos ir medžio anglies gavybos, galiausiai naikinamas miško gaisrų.

XIX amžiuje prasidėjus nuolatiniam Nerijos pusiasalio smėlio judėjimui, žmonės suskubo gelbėti šį unikalų gamtos kampelį. Kopų sutvirtinimas ir apželdinimas reikalavo ne tik daug laiko ir lėšų, bet ir žmonių darbo. Smėlio dykynėje žmogaus rankomis sukurtas neregėto masto kūrinys tūkstantmečių sandūroje buvo įvertintas kaip pasaulinės reikšmės kultūros vertybė ir 2000-aisiais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kuršių Nerijos nacionalinis parkas kasmet sulaukia daugybės poilsiautojų, kurie mėgaujasi dieviško grožio kraštovaizdžiu, šviesaus smėlio pakrantėmis, jūros bangų ošimu, pasivaikščiojimais po kopas supančius pušynus ir linksminasi senąsias tradicijas puoselėjančiose Kuršių Nerijos šventėse.

Bioenergetikų teigimu, gamtos stichijų ir žmogaus darbo paralelė, kuri egzistuoja Kuršių Nerijos teritorijoje, sudaro itin gerą biolauką. Šią vietą poilsiui patariama rinktis nuolatinę įtampą, nervinį išsekimą, emocijų ir kvėpavimo sutrikimų patiriantiems žmonėms.

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Sveikatos paieškos svečiose šalyse

Jogos šventykla Tailando saloje

Nuostabaus grožio Tailando Koh Samui saloje esantis „Absolute Sanctuary“ sveikatos ir fitneso kompleksas garsėja netradicine poilsio veikla ir užsiėmimais. „Absolute Sanctuary“ poilsiautojams yra sudaroma programa visam atostogų laikui. Per savaitę organizuojama keliasdešimt meditacijos ir jogos užsiėmimų, pojūčių, streso ir emocijų valdymo terapijų.

Jogos šventykloje veikia trys jogos studijos, penki hidroterapijos kambariai, kelios pilateso klasės, atviras vandenyno vandens baseinas, sauna ir garinė pirtis. Pagal žmogaus sveikatos būklę sudaromos kūno ir minčių detoksikacijos programos.

Kartą per dieną atliekami atpalaiduojamieji masažai, o norintiesiems atsikratyti antsvorio sudaroma ypatinga dieta, kurios laikytis padeda virėjai, ruošiantys maistą tik iš ekologiškų, pačiame Tailande išaugintų produktų. Norintiesiems pagerinti fizinę formą siūloma ypatinga treniruočių programa, gerinanti ir širdies veiklą.

Poilsiautojų kūrybiškumui skatinti šiame komplekse organizuojamos šokio, vaidybos, meniško vaisių ir daržovių pjaustymo, gamtovaizdžio filmavimo dirbtuvės. Priešingai negu dauguma Europos sanatorijų ar sveikatingumo kompleksų, Tailando „Absolute Sanctuary“ kiekvienam poilsiautojui sukuria individualią sveikatos gerinimo programą.

Aptariami kiekvieno poilsiautojo lūkesčiai, tikslai ir poreikiai. Žmonės čia mokomi gyventi ramybėje ir taikoje patys su savimi, savo skirtingomis emocijomis, mintimis, kurti sąmonės ir kūno darną.
Gydykla yra įkurta harmoningoje vietoje, ant aukštos kalvos su vaizdu į vandenyną, todėl nenuostabu, kad gamtos ir ramybės šalininkai vadiną šią vietą rojaus kampeliu žemėje.

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Ikarijos ilgaamžių paslaptis

Apie Graikijai priklausančią Ikarijos salą sklando daugybė legendų ir nuomonių, tačiau vieno žmogaus istorija nustelbia bet kokius skeptikų pasisakymus. 1946-aisiais karo veteranas graikas Stamatis Moraitis išvyko į Ameriką gydytis mūšyje sužeistos rankos. Svetimoje šalyje įsimylėjęs, jis nusprendė pasilikti kartu su išrinktąja. Kai S. Moraitis sulaukė šešiasdešimties metų, gydytojai nustatė jam plaučių vėžį. Prognozė buvo negailestinga – gyventi liko vos devyni mėnesiai.

Užuot agresyviai kovojęs su pragaištinga liga, prieš mirtį vyras pasirinko galimybę pamatyti gimtąją Ikariją. Tėvynėje praleidęs vos kelis mėnesius, Stamatis Moraitis pasijuto kur kas geriau. Jis džiaugėsi saule, grynu oru, rūpinosi sodu ir vynuogynu, kiekvieną popietę mėgaudavosi pietų poguliu ir kas vakarą užsukdavo į smuklę, kur iki vidurnakčio žaisdavo stalo žaidimą nardus.

S. Moraitis mirė 2013 m. vasario 3 d. būdamas 98-erių metų. Pats vyras visada sakydavo, kad iš tiesų jam jau 102-eji, o gimimo įrašuose įsipainiojusi klaida. Jis išgyveno 36 metus po to, kai gydytojai pranešė apie likusius paskutiniuosius gyvenimo mėnesius. S. Moraitis niekada negėrė vaistų, jam netaikyta chemoterapija ar švitinimas.Vienintelė jo išmėginta terapija buvo grįžimas į tėvynę.

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Ši istorija gana iškalbinga. Įrodyta, kad Graikijai priklausančioje Ikarijos saloje žmonės ne tik stebuklingai pasveiksta, bet ir gyvena neįtikėtinai ilgai. Čia galima sutikti kur kas daugiau žmonių, sulaukusių 90 metų, nei bet kuriame kitame pasaulio kampelyje.

Manoma, kad tai lemia vietovės izoliacija nuo viso pasaulio. Šią salą supa švarus vanduo, dengia žali miškai. Gyventojai nesinaudoja mechanizuotais patogumais bei greitojo maisto kultūra, kuri smarkiai įsišaknijusi šiuolaikinėje visuomenėje. Ikarijos gyventojai retai patiria stresą ir beveik nesinaudoja laikrodžiais. Skeptikai mano, kad Ikarijos senolių ilgaamžiškumo paslaptis – natūrali radiacija, skleidžiama granito uolų.

Teigiama, kad jau VI a. pr. Kr. salos gydomosios savybės buvo žinomos senovės graikams ir romėnams. Šioje saloje gausu karštųjų versmių, kurių nauda sveikatai įvertinta jau prieš kelis tūkstančius metų – karštu vandeniu būdavo mažinamas skausmas, gydomi sąnariai ir odos ligos. Šiandien teigiama, kad versmių vandenyje yra radioaktyviųjų dujų radono ir būtent nedidelė nuolatinė radiacija saugo Ikarijos gyventojus nuo senėjimo.

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.

Montanos sveikatinantys kalnai

Pustuzinis apleistų aukso ir urano kasyklų Montanos valstijos pietinėje Helenos miesto dalyje kasmet pritraukia tūkstančius lankytojų. Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos ir Rytų turistai čia atvyksta pasišildyti radono dujomis ir gerti radioaktyvaus vandens, šventai tikėdami, kad tai padės jiems pagerinti sveikatą arba nuslopinti ligas.

Kiekvieną vasarą amišų ir menonitų bendruomenės organizuoja keliones į šią vietą, kurią vadina radono sveikatos kasyklomis. Manoma, kad radono dujos ne tik padeda atsipalaiduoti, nuslopinti stresą, bet ir lengvina ir artrito, astmos, vilkligės ir daugelio kitų lėtinių ligų požymius. Nepaisant to, kad radono lygis šiose kasyklose kone 175 kartus viršija saugias normas, žmonės teigia, jog radioaktyviosios Helenos miesto kasyklos turi stebuklingų gydomųjų galių.

Montanos žiniasklaidoje gausu pasakojimų apie tai, kaip judėjimo negalios kamuojami žmonės, pabuvoję apleistose kasyklose, pradeda vaikščioti, o sergantys sunkia astmos forma visam laikui atsikrato šios ligos simptomų. Sveikatos kasyklos plačiajai visuomenei tapo prieinamos šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Tuo metu atominės radiacijos poveikis žmogaus sveikatai nebuvo gerai ištirtas, todėl valstijos valdžia nesiėmė jokių ypatingų apsaugos priemonių. Kai kurie mokslininkai teigia, kad radono dujos stimuliuoja nervus ir padeda žmogaus organizmui išgyti pačiam. Tradicinės sveikatos gerinimo atostogos apleistose kasyklose trunka vieną arba dvi savaites.

Lankytojams patariama čia praleisti mažiausiai dvi tris valandas per dieną – tiesiog ramiai pasėdėti kasyklų šachtose. Kasyklų nišose yra įrengta specialių gultų arba krėslų. Yra įvairiausių knygų ir stalo žaidimų, skirtų paįvairinti nuobodų kasdienio sėdėjimo ritualą.

Apleistų Montanos kasyklų savininkai įspėja lankytojus apie galimą radiacijos žalą. Čia griežtai draudžiama lankytis vaikams ir besilaukiančioms moterims. Nors ir keista, tačiau nė vienas lankytojas nėra atsiliepęs apie šių kasyklų neigiamą poveikį ar neigiamą įtaką sveikatai.

Atostogų kelionės sielai ir kūnui: kur pailsėti Lietuvoje ir svetur
© Shutterstock nuotr.
Savaitraštis „Prie kavos“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šventinės atostogos uždarytomis sienomis: ar Lietuvos miestai pritrauks poilsiautojų? (12)

Šią vasarą pasaulinei pandemijai priverstinai perdėliojus Lietuvos gyventojų atostogų planus,...

Kelionių „medžiotoja“ papasakojo, kur galima saugiai praleisti vaikų atostogas (32)

Vieni žmonės „medžioja“ akcijas migruodami po parduotuves, o aš „medžioju“ keliones....

Avialinijų bendrovė siūlo papietauti stovinčiame lėktuve (4)

Singapūro gyventojai turi progą papietauti pagrindiniame miesto oro uoste stovinčiame lėktuve „...

Estijos ir Latvijos turistų tyrimas: keliauti motyvuoja noras ištrūkti iš pažįstamos aplinkos

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ liepos – rugpjūčio mėnesiais...

Top naujienos

Panevėžio pataisos namuose nustatytas COVID-19: susirgo nuteistosios mažametis vaikas (2)

Panevėžio pataisos namai neišsisuko nuo COVID-19 atvejo. Iš įkalinimo įstaigos į...

Avulis: didžiausias uždavinys yra ne uždirbti pelną, bet išgyventi (73)

Akivaizdu, kad situacija dėl koronaviruso blogėja, todėl verslininkai jau ruošiasi galimiems...

Vienintelė Europos šalis, kur koronavirusas neturi galimybių prasmukti (2)

Grenlandijos sveikatos sektoriaus vadovai įsitikinę, kad užkirto kelią COVID-19 plitimui nuo...

Kalėdoms ruoštis pradėjo jau spalio pradžioje: žmonės suskubo pirkti kalėdinių eglių (9)

Prekyba kalėdinėmis eglutėmis prasidėjo anksčiau nei įprastai. Pirmųjų užsakymų eglutėmis...

Dieną po rinkimų – papildomi pinigai premjero „keliuku“ pramintiems darbams (175)

Pirmadienį, po antro Seimo rinkimų turo, galutinai paaiškėjo, kad dabartiniai valdantieji gali...

Graikiją ir Turkiją supurtė galingas žemės drebėjimas: užtvindytos gatvės, sugriauti pastatai mažiausiai 8 žmonės žuvo; papildyta 18:26 val.  (35)

Graikijoje penktadienį įvykęs stiprus 6,7 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Egėjo...

Koronavirusu užsikrėtusi Nijolė Pareigytė-Rukaitienė savijautos net nelygina su gripu (104)

Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė -Rukaitienė sulaukė teigiamo „Covid-19“ testo...

Gedimino prospekte stato pirmą tokį įrenginį Lietuvoje: jei pasiteisins, gali atsirasti ir kitur (78)

Vilniaus Gedimino pr. 28 įsikūrusi „ Lietuvos kooperatyvų sąjunga “ iki šių metų pabaigos...

Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja nauji alkoholio prekybos draudimai (237)

Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje draudžiama prekiauti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę...

Panevėžyje statomas fabrikas, sukurs 1,3 tūkst. darbo vietų (79)

Automobilinių kabelių pynių gamybos „ AQ Wiring Systems “ Panevėžio laisvojoje ekonominėje...

|Maža didelių žinių kaina