Tik ką daryti, jei šiuo neįprastu metu nė vienas iš draugų nerodo noro palaikyti tau kompanijos?

Būtent taip nutiko Josiah Burtonui ir Therese Roccai – nė vienas iš draugų nesutiko drauge pakeliauti.

Taigi, nors visiškai vienas kito nepažinojo, šie žmonės nutarė kartu praleisti atostogas.

„Turėjau su draugu vykti į Japoniją, tačiau Japonija užvėrė sienas, – CNN kelionių rubrikai paaiškino J. Burtonas, – todėl ėmiau domėtis, į kurias pasaulio šalis leidžiama atvykti amerikiečiams.“

„Draugas nesiryžo leistis į kelionę, kol siaučia koronavirusas, bet aš norėjau kur nors nuvykti. Iš pradžių žvalgiausi į Kroatiją, tačiau sustabdė reikalavimas dėl neigiamo COVID-19 testo 72 valandų laikotarpiu. Turkija tokio reikalavimo nekėlė. Šitai ir nulėmė mano pasirinkimą.“

Kadangi neturėjo ką pasikviesti į kompaniją, J. Burtonas užsuko į „10Xtravel“ – „Facebook“ grupę, turinčią 40 tūkst. sekėjų, galinčių patarti, kaip taupyti pinigus keliaujant.

„Nenorėjau vienas leistis į kelionę, todėl kreipiausi į prie grupės prisijungusius žmones – gal kas nenorėtų važiuoti drauge? Dar paprašiau duoti žinoti, jei kuris nors kaip tik tuo metu viešės Turkijoje.“

J. Burtono žinutė patraukė 36-erių Th. Roccos iš Denverio dėmesį. Mergina į ją atsakė kone akimirksniu.

„Kaip tik ieškojau, kas norėtų su manimi paatostogauti, – sakė ji. – Deja, visi draugai ir artimieji buvo pernelyg išsigandę koronaviruso. Taigi, iš karto pakomentavau Josiah žinutę. Jis supažindino mane su numatytu maršrutu ir paragino jį aptarti. Taip ir padarėme.“

„Aptarėme sau priimtinus keliavimo būdus, pasikalbėjome apie tai, ką mėgstame veikti, kas mus labiausiai domina – vien poilsis, ar nuotykiai. Atsitiktinai sutapo mūsų atostogų data, bet aš ketinau vykti į Pietų Afriką. Deja, amerikiečiai tuo metu ten patekti negalėjo, tad teko atsisakyti tokio plano“, – pasakojo moteris.

Po trumpo pokalbio internetu Th. Rocca nutarė rezervuoti tą pačią kelionę į Turkiją.

„Iš pradžių kelionė jos nesudomino, – prisiminė J. Burtonas, – tačiau po valandos gavau žinutę, informuojančią, kad rezervavo tą pačią kelionę. Nuo tos akimirkos mudu ir tapome keliaujantys bičiuliai.“

Vėlesnėmis dienomis Th. Rocca ir J. Burtonas ir toliau bendravo internetu, rezervavo ekskursijas, užsisakinėjo transportą, rūpinosi draudimu.

„Tiktai tada aš suvokiau, kad planuoju leistis į kelionę su žmogumi, kurio visiškai nepažįstu, – sakė Th. Rocca. – Ėmiau ir paklausiau, ar jam nekeista vykti drauge su moterimi, kurios nė sykio nebuvo sutikęs. O jis atsakė, kad nieko keisto čia nėra.“

„Kartais tekdavo save įtikinėti, kad galbūt kaip nors sutarsime, jei jau tam ryžomės. Mano giminės ir draugai taip pat klausinėjo, ar jaučiuosi tikra dėl tokio sprendimo“, – sakė Th. Rocca.

„Jiems mano planas keliauti su visiškai nepažįstamu asmeniu kėlė šiokį tokį nerimą, bet nieko kito neliko, kaip tik pasikliauti mano nuojauta“, – pridūrė ji.

„Žinojau, kad jausiuosi gerai, ypač tokiu sudėtingu metu. Tiesą sakant, žinojimas, kad turėsiu bendrakeleivį, teikė man pasitikėjimo, turint omeny visa tai, kas dabar vyksta“, – aiškino Th. Rocca.

Skrydis

Pirmasis susitikimas

J. Burtonas įsitikinęs, kad keliavimas su žmogumi, kurio anksčiau nepažinojai, turi keletą teigiamų aspektų.

„Visiems įrodinėjau, kad keliauti su nepažįstamu žmogumi patogu todėl, kad nesi tam žmogui įsipareigojęs ir jei kuris nors atsisako ką nors daryti, jūs vienas kito neerzinate.“

„Rezervavome atskirus kambarius, taigi, asmenine erdve buvome pasirūpinę. Jei būtų kilę kokių nors problemų, būtume galėję išsiskirti ir daryti tai, ką norime.“

Nuo susipažinimo internetu iki kelionės rezervavimo ir susitikimo akis į akį praėjo vos keturios dienos. Galbūt atrodo, kad viskas įvyko absurdiškai greitai, bet tiems, kurie ima bendrauti internetu, toks tempas yra ganėtinai normalus.

„Nuo pažinties internetu iki kelionės datos nepraėjo nė savaitės, – teigia J. Burtonas. – Pabendravę vos kelias dienas abu atskridome į Čikagą, iš kur turėjome skristi į Stambulą. Taigi, Čikagos oro uoste ir įvyko pirmasis mūsų susitikimas.“

Prisiminusi tą pirmąjį susitikimą, Th. Rocca plačiai nusišypso: „Jis laukė manęs prie registravimosi punkto, kadangi mano lėktuvas nusileido šiek tiek vėliau nei jo. Aš priėjau ir pasakiau kažką panašaus į „Na, štai – pasirodo, tu tikras žmogus.“

J. Burtonas taip pat gerai prisimeną tą pirmąjį susitikimą: „Trumpai apsikabinome, užsiregistravome, tada prisėdome laukimo salėje. Visą laiką kalbėjomės. Therese dar niekada nebuvo skridusi verslo klase. Pasistengėme, kad lėktuve sėdėtume greta vienas kito. Štai taip ir prasidėjo kelionė. Nuo tos akimirkos viskas klostėsi kuo puikiausiai.“

Šioks toks nerimas lėktuvui nusileidus

Rugsėjo 5 d. pora atskrido į Stambulą.

„Šiek tiek nerimavome, nes tiksliai nežinojome, kaip teks pasitikrinti sveikatą ir apskritai kaip viskas klosis. Laimei, sekėsi kuo puikiausiai“, – sakė J. Burtonas.

„Kai tik užsiregistravome viešbutyje, sėdome į autobusą ir apvažiavome miestą, kad išsiaiškintume, kur verta apsilankyti. Stambule apžiūrėjome beveik visus turistų traukos objektus – Taksimo aikštę, Sultono Ahmedo mečetę, Topkapio rūmus, Bazilikos cisterną, Sofijos soborą. Užsisakėme ir kruizą per Bosforą. Buvo nuostabu“, – pasakojo J. Burtonas.

Tada naujieji draugai nuskrido į Kapadokiją, neįprastu kraštovaizdžiu išsiskiriančią sritį centrinėje Turkijos dalyje. Čia jie apsistojo oloje įrengtame viešbutyje ir paskraidė karšto oro balionu. Iš Kapadokijos keliauninkai patraukė į pakrantėje įsikūrusį Kusadasio miestą ir nuvyko prie karštųjų versmių bei paskraidė parasparniais.

Kapadokija

Kadangi naudojosi atsiskaitymo grynaisiais ir taškais sistema, J. Burtonas ir Th. Rocca neišleido ypač daug pinigų.

„Skridome „Turkish Airlines“ lėktuvais, o apsistodavome įvairiuose viešbučiuose, dažniausiai „Hilton“, bet kartais, pavyzdžiui, Kapadokijoje, ir nepriklausančiais šiai grupei. Iš viso kiekvienas teišleidome po maždaug tūkstantį dolerių. Į šitą sumą įeina ir lėktuvo bilietų bei viešbučių kaina“, – sakė J. Burtonas.

Šitiek laiko kartu praleidę žmonės galėjo pasukti dviem keliais – visiems laikams atsisveikinti arba tapti gerais draugais. Tarp Th. Roccos ir J. Burtono užsimezgė tvirta draugystė.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad kelionė pranoko turėtus lūkesčius, – prisipažino Th. Rocca. – Nemaniau, kad mūsų bendravimas išvirs į tikrą draugystę, bet kaip tik taip ir nutiko. Esame draugai.“

„Aptarėme, kad galėtume susitikinėti, kai grįšime namo, nes gyvename tik per poros valandų skrydį vienas nuo kito. Taip pat abudu galime nesunkiai atskristi į Floridą.“

Tą patį galvoja ir J. Burtonas.

„Be jokio abejo mes tapome tikrais draugais. Jau aptarėme galimybę dar kada nors pakeliauti. Kaip tik rezervavau kelionę į Ispaniją. Gegužę ten ketinu nuvykti su mama. Therese sakė laisvai galėsianti prisijungti.“

„Net aptarėme mintį įsteigti bendrą įmonę, padėsiančią žmonėms rasti vertingų kelionių pasiūlymų. Tą įmonę ketiname pavadinti „Vacation Pursuit“. Taigi, būkite budrūs!“ – kalbėjo J. Burtonas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)