Prilygsta kalnų upėms
Negalintiesiems nusėdėti namuose, kai upės veržiasi iš krantų, mėgstantiesiems gamtą ir nebijantiesiems pasimurkdyti lediniame pavasario vandenyje siūlome plaukimą baidarėmis Lietuvos upėmis.
Žiemą ir pavasarį keliautojai žygius baidarėmis dažniausiai organizuoja srauniomis upėmis. Tokių upių Lietuvoje nedaug, dauguma jų vasarą yra seklios, mažai vandeningos ir plaukti baidarėmis netinka. Tačiau žiemą ir pavasarį jos atrodo visiškai kitaip, būna srovios ir vietomis netgi primena kalnų upes.
Pavasarį plaukti baidarėmis daugeliu upių nepavyks. Tam tinkamos Dubysa, Želsva, Jiesia, Grūda, Akmena ir dar kelios. Vasarą jos nusenka. Kai kurios šių upių beveik prilygsta kalnų upėms. Dėl to gali tekti lediniame vandenyje ir išsimaudyti.
„Pagrindinis baidarių nuomos punktų pasiruošimas sezonui prasideda vos nutirpus sniegui. Įranga tvarkoma, atnaujinama susidėvėjusi, pakilus vandeniui valomos upės, kuriose vis dar gausu šiukšlių“, – sakė „Aukštaitijos baidarės“ nuomos punktų, įsikūrusių Švenčionių ir Anykščių rajonuose, šeimininkas Povilas.
Pasak Povilo, pagrindinis baidarininkų sezonas prasideda sušilus vandeniui, kai jau nebijoma išvirsti ir sušalti. Patirtis rodo, kad taip būna kelios savaitės iki Joninių, o daugiausia plaukiančiųjų sulaukiama liepos ir rugpjūčio mėnesiais, bet visa tai priklauso nuo orų: jei šalta ir lietinga – norinčiųjų plaukti lieka itin mažai.
Aštrių pojūčių mėgėjai plaukia pavasarį
„Yra ir ekstremalių pojūčių mėgėjų, kurie renkasi pavasarį patvinusias upes. Entuziastai dažniausiai ir žiemą neuždaro sezono. Saulėtą žiemos ar pavasario dieną plaukiojimas būna kupinas nuotykių“, – teigė Povilas.
Pagrindiniai pavasariniai plaukimai organizuojami siauromis, srauniomis ir patvinusiomis upėmis, kuriomis vasarą neįmanoma plaukti. „Pavasarį plaukti patariama tik tiems, kurie nebijo ledinio vandens. Pavasarį gausu ir ramių, platesnių upių, tinkamų smagiai pasiplaukioti ir pasigrožėti atbundančios gamtos grožiu“, – sakė Povilas.
„Žiemos ar pavasario plaukimai nelabai ir skiriasi nuo vasaros, tiesiog reikia apsirengti atitinkamais drabužiais ir turėti baidarėje šiltų gėrimų. Žiemą ir pavasarį siūlome plaukti su mūsų palydovu, kuris, esant reikalui, gali pagelbėti“, – apie plaukimą šaltuoju sezonu pasakojo „Baidarkiemio“ savininkė Dovilė Kazlauskienė.
Pasak jos, šaltuoju sezonu organizuojami baidarių žygiai tik Šventąja. Baraučiznos kaime (Ukmergės r.) įsikūrusios sodybos šeimininkai ne tik nuomoja baidares, bet ir po šalto žygio iškūrena karštą pirtį, paruošia vengrišką troškinį.
Atsiriboja nuo pasaulio
Daugėja vandens pramogų mėgėjų, kurie mieliau renkasi žvarbų, tačiau ramų pavasario rytą nei šiltą, bet sausakimšą žmonių vasaros dieną.
Plaukiojimas baidarėmis vasarą gali virsti ne poilsiu, o noru kuo greičiau pabaigti kelionę. Tuo teko įsitikinti ne vienam, išbandžiusiam baidarininkų labiausiai mėgstamą, dažnai vadinamą „autostradine“ Ūlos upę. Vasarą vienos švariausių Lietuvos upių pakrantės „pasipuošia“ šiukšlių krūvomis, o nuo plaukiančiųjų gausos vanduo tiesiog virsta iš vagos.
Visai kitas vaizdas ankstyvą pavasarį. „Gali būti ramus, kad kitų plaukiančių baidarininkų nesutiksi. Nereiks brūžintis baidarei į baidarę. Jokios triukšmingos muzikos, kitu metų laiku sklindančios nuo upių pakrančių. Jautiesi visiškai atsiribojęs nuo pasaulio“, – pasakojo baidarėmis ankstyvą pavasarį mėgstantis plaukti vilnietis Mantas.
Vaikinas kartu su šaltuko nebijančiais draugais iš Kauno ir Alytaus kiekvieną pavasarį upėmis plaukia bent du kartus. Vyrai jau išbandė Jiesią, Grūdą ir Akmeną. Šiais metais ekstremalių pojūčių mėgėjai baidares nuleis į Želsvą. „Labiausiai įsiminė plaukimas Jiesia. Upė srauni, daug ekstremalių situacijų: staigūs posūkiai, netikėtos brastos, rėvos. O krioklys po geležinkelio tiltu nepaliks nė vieno abejingo“, – įspūdžiais dalijosi Mantas.
Pasak keliauninko, pavasarį gera keliauti ir dėl bundančios gamtos grožio. „Plaukiant Jiesia ar Grūda stebina miškų grožis, įspūdingi skardžiai, grįžtančių paukščių čiulbėjimas ir žaliuoti pradedančios pievos. Tai tiesiog reikia pamatyti ir pajusti“, – sako iš baidarės į atgimstančią gamtą pasižvalgyti mėgstantis vaikinas.
Išsiilgusiesiems ramybės – Dubysa
Vasarą rami, mažai vandeninga upelė kiekvieną pavasarį tarsi pašėlsta. Tai baidarininkų mėgstama Širvinta. Ypač daug rėvų ir didelių akmenų pačiame Širvintos upės žemupyje. Upė gana plati ir beveik be užvartų, plaukti ja nėra labai sudėtinga. Daugelio vandens turistų nuomone, Širvintos žemupys – vienas gražiausių Lietuvoje.
Jei išsiilgote ramybės, tylos ir svajojate atsidurti atokioje nuo žmonių vietoje, plaukite Dubysos upe. Maironio apdainuota, viena gražiausių Vidurio Lietuvos upių išteka iš Bubių tvenkinio, dar vadinamo Bubių mariomis arba Šiaulių jūra, kuri užliejo tikrąsias upės ištakas – Raizgių ežerą, telkšojusį netoli Rėkyvos. Plaukiant upe galima grožėtis žaliaisiais Tytuvėnų šilais.
Patarimai naujokams
• Susiruošusiesiems į žygį baidarėmis patartina turėti neopreninį kostiumą. Yra dviejų rūšių neopreniniai drabužiai – „sausi“ ir „šlapi“.
„Šlapias“ neoprenas kūną šildo tuomet, kai sušlampa. Kostiumas neišleidžia kūno šilumos. Kūnas sušildo po drabužiu patekusią drėg¬mę, kuri toliau šildo kūną.
„Sausas“ neoprenas – tai storesnė medžiaga, naudojama narų kostiumams. Tačiau baidarininkams ji yra per stora ir su ja nelabai patogu plaukti.
• Pravers ir neopreninės pirštinės.
• Drabužių ir batų rekomenduojama pasiimti du komplektus: vienas komplektas dėvimas kelionėje, kitas komplektas paruoštas ir supakuotas laikomas kuprinėje ir naudojamas persirengti, jei netyčia sušlaptumėte.
• Miegmaišiai nakvynei turi būti lengvi ir atsparūs šalčiui. Reikalingas storesnis kilimėlis, kuris sulaikytų nuo žemės kylantį šaltį.
• Reikalingi neperšlampami maišeliai fotoaparatams ir mobiliesiems telefonams.
• Būtina turėti vaistinėlę, peilį ir virvę.
• Maistui gaminti reikia pasiimti nešiojamą viryklę. Būtinas dubenėlis ir šaukštas.
