10 Maltos atradimų per dvi dienas (nuotraukų albumas)

Kai Maltoje turite dvi dienas, visko patirti ir perprasti nesuspėjate. Užtat pakeisti pradines nuostatas ir stebėtis galite į valias. Sėdėdamas moderniame Maltos avialinijų Airbus 319 pakeliui iš „Lobių sala“ vadinamos nykštukinės valstybės greitai surašiau savo dešimt didžiausių atradimų.

1.

Maltos didžiausias pasididžiavimas – ne Maltiečių (Šv. Jono) ordinas, bet seniausi pasaulyje statiniai iš akmens. Muziejuose (ir ant suvenyrinių marškinėlių) demonstruojama apkūnios moters statulėlė ir pasakojama, kad seniausius architektūros stebuklus Maltoje kūrusi gentis garbino dievą-moterį.

2.

Maltoje tebegyvena kai kurie Šv. Jono (Maltiečių) ordino broliai. Čia įsikūręs ir didysis ordino magistras, nors brolija turi ir atstovybę Vatikane. Tačiau gralio ieškojimo psichoze šalyje visai nekvepia. Nežinia, tyčia (bandant išsaugoti sakralumą) ar dėl viešųjų ryšių sutrikimų, krikščioniškosios paslaptys (ne tik Šv. Jono broliai, bet ir Šv. Pauliaus apsilankymas) šalyje lieka nuošalyje, užleisdamos vietą moters kulto genčių statybos šedevrams ir Maltos karo istorijai.

3.

Malta – viena karingiausių valstybių pasaulyje. Žinoma, ji visą gyvenimą tik gynėsi, tačiau didžiuojasi tuo, kad atsilaikė prieš užkariautojus iš Rytų ir Šiaurės. Šalyje rasite bent 3 karo istorijos muziejus, kuriuose dauguma eksponatų – tiesiog visoje šalies teritorijoje ir jūroje aplink ją surinktos lėktuvų bei laivų nuolaužos. Netgi dvi pagrindines Valetos salos tvirtoves vietiniai pervadino pagal jų istorinius nuopelnus: Gėdingoji ir Pergalingoji (pastarosios, ne taip, kaip pirmosios, niekada niekas nebuvo užėmęs). Kasdien, 12:00, iš Gėdingosios pykšteli senovinės patrankos šūvis.

4.

Malta myli užkariautojus. Per savo istoriją šalis ilgiau ar trumpiau buvo tapusi turkų, prancūzų, anglų ir italų įkaite. Ilgiausiai ji buvo Jungtinės karalystės kolonija, tačiau britai čia – gerbiami ir mylimi. Kodėl? Todėl, kad Napoleono armijai užėmus šalį maltiečiai negalėjo eiti į bažnyčias (jų čia – 265), o britai, atsiėmę salą, leido. Todėl, kad Jurgis VI-asis po II pasaulinio karo maltiečius (visą tautą) apdovanojo kryžiumi už drąsą. Ir, ko gero, dar dėl aibės priežasčių. Beje, Malta turi dvi oficialias kalbas: anglų ir maltiečių. Pastaroji, ne taip, kaip mano daugelis, yra artimesnė arabų, o ne italų kalbai. Nors „ačiū“ – „grazzi“.

5.

Maltoje geriau nevaikščioti pėsčiomis, nors jos plotas – 316 km2, – ir ji yra viena mažiausių pasaulio valstybių. Rekomendacija remiasi dviem argumentais: pirma, mašinų gausa ir vairavimas primena Egipto ir Italijos mišinį, antra, viešasis transportas be galo pigus (litas šešiasdešimt).

6.

Maltos kulinarijos pasididžiavimas – maltiečių krekeriai. Maltos krekeriai tarp krekerių, kaip Ferrari tarp automobilių. Visa kita virtuvė – Italijos ir Egipto mišinys. Etiketė ant vienos iš vyno rūšių butelio skelbia: „populiariausias Maltos vynas vadinasi „vyno ašaros“, tai parodo, ką reikia iškęsti Maltos vynams karštą vasarą.

7.

Maltoje visai nekaršta, nors ji įsikūrusi Viduržemio jūros viduryje. Nedidelis trijų salų plotas ir gana lygus paviršius lemia tai, kad šalis – kiaurai perpučiama.

8.

Maltos pagrindiniai gyvūnai – žirgai bei valkataujantys šunys ir katės. Pirmieji karaliauja dieną, išdidžiai tempdami karietas La Valetos gatvėmis ir fotografuojami įvairiausio plauko turistų. Antriesiems priklauso naktis, kada jie slampinėja tarpuvartėmis ir jūros pakrante, ieškodami maisto atliekų. Sakoma, kad Romoje vasaroja tik šunys ir turistai. Maltoje, be konkurencijos, pagrindinės turistų kompanionės – katės.

9.

Maltos negeidžiamiausi darbdaviai – tie patys išdidūs karietas tempiantys žirgai. Gatvėse dažnai sutiksi vyrioką, tempiantį su savimi „normaliai“ kvepiantį kibirą, šluotą ir kastuvėlį. Kokios jo funkcijos ir statusas visuomenėje supranti, kai pro šalį pradardantys vežikai būtinai ką nors lepteli ir nusikvatoja, o vyriokas piktai rėžia keletą žodžių atgal ir pasilenkęs renka arklių išmatas.

10.

Malta vis dar išlieka religingiausia katalikų valstybe, kurioje sekmadienio mišias reguliariai lanko apie 50% žmonių. Religingumas trykšta per kraštus, kai miesteliuose arba jų rajonuose vyksta religinės šventės (mūsiški atlaidai). Pagrindiniai švenčių akcentai: maldos, girliandos ir fejerverkai. Šaudo visi: suaugę – organizuotai į dangų, vaikai – padrikai į praeivius. Tad (kaip ir visame pasaulyje) maldininkai „ne iš mūsų rajono“ nepageidaujami.

Airbus 319 pradeda leistis. Plazminiai monitoriai lėktuvo salone suvažiuoja į lubas. Dvi dienos Maltoje buvo per mažai, kad perprasčiau šią ilgametės istorijos ir daugialypės kultūros nykštukę. Susidėliojau tik atradimus, kuriems išnarplioti reikėtų bent savaitės. Todėl tiems, kurie keliaus į šią šalį pailsėti ir pamatyti, pirmiausia noriu patarti: nepasiduokite Maltos mažumo iliuzijai, – savaitė poilsiui ir pažinimui bus per mažai.