Tam dabar pritarti galėtų ir Michaelas Douglasas ar Andrew Lloydas Webberis, kurie čia taip pat turi vilas – ir tik todėl, kad čia vis dar kaimas: levandų laukai, augantys kiparisai, tarp vynuogių ir alyvuogių laukų baltuoja namai, o kalnų šlaitais slankioja asilai.
Tiesa, vietiniai gyventojai teigia: „Rugpjūti pas mus kaip San Tropeze“. Tiksliau, kaip San Tropeze Brigitte Bardot laikais.
Dar prieš 50 metų ne daug kas vertino salos paprastumą: legenda teigia, kad šeštame dešimtmetyje vienas žmogelis iškeitė savo namą pakrantėje į dėžę vermuto, o dabar čia vasaros atostogas leidžia Ispanijos karališkoji šeima, rašo www.hello.ru.
Iki septintojo dešimtmečio, kol čia neatvyko hipiai, Ibica iš viso buvo nepaliesta žemė, tačiau dabar saloje gyvena daug šou verslo žvaigždžių, verslininkų ir panašiai. Čia jie augina savo vaikus, deginasi pustuščiuose pliažuose ir tik retsykiais išvyksta į šurmuliuojančius didmiesčius.
Maljorkoje ir Ibicoje laimės receptą sudaro vis dar tie patys ingredientai, kurie laimę atnešė ir poetui R.Gravesui. Bėgant metams kinta tiktai skaičius tų, kurie nori tai patirti. Šią dieną Maljorka per metus priima apie 8 mln. turistų, o didžiausias naktinis klubas Ibicoje vieno vakaro metu gali talpinti apie 10 tūkst. žmonių. Tačiau ir tai negadina įvaizdžio – abejose salose labai lengvai išsitenka įvairaus gyvenimo būdo asmenys.
Skersai išilgai salos
Maljorkoje, kurią lankytojai pažįsta kaip ramaus poilsio paplūdimiuose vietą, neseniai turistams pasiūlė ir kitokių pramogų. Visų pirma tai „laukinė“ pusė – uolos, skardžiai, landynės ir t.t. Visa šiaurės vakarų pusė nusėta Sierra de Tramuntana kalnais, o viena populiariausių pastaraisiais metais paslaugų – vaikščiojimas po kalnus.
Akmenimis grįstas kelias nuveda prie pavienių fermų, kuriose svečiai gali pasivaišinti šviežiu pienu ir sūriu. Per dieną turistai nužygiuoja apie 9-12 km, tačiau kiekvieną dieną jie grįžta į savo viešbučio kambarius. Šie kalnai tartum skiria visiem žinomą Maljorką nuo nematomos jos pusės. Joje kiekvieną dieną į maža miestelį su savo laimikiu grįžta žvejai, aplink sukasi moterys, o šeimos restoranai patiekia pačius skaniausius žuvies patiekalus.
Daugumą maistas taip sužavi, kad jie užsirašo į „kulinarinę išvyką“ – tai nauja paslauga turistams. Kiekvieną dieną svečiai (4-8 asmenys) eina į turgų, perka šviežius produktus, o vėliau jie vaišinami įvairiais patiekalais, mokomi kepti tradicinį empanada pyragą (pyragas su mėsos įdaru).
Enofilai – tiems, kuriems labiau rūpi ne maistas, o taurių turinys – keliauja Maljorkos „vyno keliu“.Turistai aplanko tris vyndarių šeimas, paragauja keliolika rūšių vynų ir paikrauna geros nuotaikos keletai savaičių į priekį.
Salos sostinėje prasideda turistinis sezonas. Neįsimylėti Palma de Maljorka su jos pilimi ir įspūdinga gotikine bažnyčia - neįmanoma. Įlankoje plaukioja kateriai, danguje – debesys. Šį vaizdą geriausia stebėti pakilus sraigtasparniu. Juo per kelias valandas galima apskristi neįveikiamus kalnus ir visą salos pakrantę. Gidas būtinai parodys, kur yra Michaelio Douglaso ar Claudie Schiffer vilos.
Tačiau ne ką prastesnis vaizdas atsiveria ir pro pakrantėse stovinčių viešbučių langus. Dauguma saloje apsistojančių turistų renkasi pietvakarių pakrantę – čia neseniai atsidarė renovuotas Sol Antillas/Barbados kurortas.
Didėja pasaulinis susidomėjimas
Verta paminėti, kad Ibica buvo Goa pirmtake. Tais laikais, kai Indijos pakrantė dar buvo apgaubta paslapties skraiste, tiem, kam reikėjo laisvės, Ibica jau egzistavo. Pirmieji „gyvenimo žiedai“ čia pasirodė septintajame dešimtmetyje, o 1969 m. saloje buvo nufilmuotas kultinis filmas „More“.
Po jo Ibica tapo laivo gyvenimo simboliu. Čia dar ir dabar galima rasti hipių, kurie parduoda savo gamybos įvairių daiktų kopijas ir rūbus tam, kad užsidirbtų pragyvenimui.
Aštuntajame dešimtmetyje čia pradėjo rastis pirmieji klubai, dauguma kurių veikia ir dabar (netgi labai pelningai), tačiau visą naktį besitęsiantys vakarėliai nė kiek nedrumsčia salos ramybės.
Įprastas Ibicos vaizdas – pušys, akmenimis nukloti kalnai, datulės ir namai, kurių nėra daugiau jokioje pasaulio vietoje: baltos dėžutės plokščiais stogais ir mažyčiais langučiais. Didžiausias salos turtas, be saulės, vėjo ir senovinių griuvėsių, yra 58 išskirtiniai paplūdimiai. Čia įsikūrė ir pirmasis nudistų paplūdimys Ispanijoje.
Ibicą įvertino ir kitokio tipo keliautojai – jachtų savininkai, baikeriai, gurmanai ir t.t. Naktinis gyvenimas tapo neatsiejama salos dalimi ir dar vienu laisvalaikio leidimo būdu.
Geriausiai Ibicą atspindi Jade Jagger žodžiai: „Ieškojau pačios ramiausios vietos Europoje, tačiau tokios, kurioje būtų galima ir pašėlti“.
