Kam patinka tradiciniai neįmantrūs augalai, suka į alyvų giraitę. Alyvų čia – kokių tik širdis geidžia: akinamai baltų, rožinių, tamsiai violetinių, apsipylusių retomis, nedidelėmis žiedų kekėmis ar tokių, kurių žiedų svoris šakas lenkia kone prie žemės. Ilgiau pasivaikščiojus tarp krūmų, gali ne juokais apsvaigti galva.
Nuo alyvų galima pasukti link didesnės egzotikos – magnolijų. Iš toli jos atrodo ne taip įspūdingai kaip alyvos, ir specifinis kvapas daug kam nemalonus. Užtat didžiuliai balti, rožiniai ir tamsiai alyviniai žiedai priverčia nejučia išsitraukti fotoaparatą.
Šiek tiek atokiau galima pamatyti medžių, augančių Karpatų kalnuose, arba iš Krymo atkeliavusių visžalių augalų. Gabaliukas botanikos sodo skirta sukulentams, įvairiems žydintiems krūmams, gėlėms, kurių galima pamatyti ir Lietuvos darželiuose bei kurios pažįstamos tik iš knygų. Sode taip pat sukurtos ekspozicijos, skirtos Ukrainos stepėms, Kaukazui, Vidurinei Azijai, Altajui ir Vakarų Sibirui, Tolimiesiems Rytams.
Kai pabosta augalai, galima akis paganyti į „gyvąsias skulptūras“. Pamačiusi ant fontano krašto „sėdinčią“ undinę, pagalvojau, kad prieš tai jokios skulptūros čia nebuvo, bet nusprendžiau, jog esu nepastabi. Užtat kai undinė atsistojo ir, prilaikydama uodegos peleką, nužingsniavo į pavėsį, supratau, kad esu visiškai nepastabi – grimuotą žmogų supainioti su marmuro gabalu...
Nacionalinis botanikos sodas yra valstybės saugomas objektas. Savo dydžiu, turimų gyvų augalų kolekcijų kiekiu ir atliekamų mokslinių tyrimų mastu jis priskiriamas patiems didžiausiems Europos botanikos sodams. Augalų čia priskaičiuojama daugiau nei 11 tūkst. Jie priklauso 220 šeimų ir 1347 rūšims.
Iš viso šiame botanikos sode, užimančiame 130 ha plotą, veikia 8 moksliniai padaliniai. Botanikos sode atliekami įvairūs gėlių, krūmų, medžių ir kitų augalų tyrimai, išvedamos naujos rūšys.
