Ilga kelionė autobusu iki darbo sausakimšomis gatvėmis gali užtrukti kelias valandas, o gauta alga dažnai nepadengia net pragyvenimo išlaidų. Be to, gyvenimas lūšnynuose žmonėms tarsi užtraukia socialinę gėdą, rašo lonelyplanet.com.


Vis dėlto Rio de Žaneiro lūšnynų gyventojams, kurių čia suskaičiuojama apie milijoną, gyvenimas nėra toks niūrus. Per pastaruosius du dešimtmečius miesto lūšnų rajonuose ėmė steigtis įvairios organizacijos.

Jos siūlo vietos gyventojams išmokti naujų įgūdžių, mokina susigrąžinti savigarbos jausmą, suteikia galimybę dalintis savo talentais su visu pasauliu. O svarbiausia, suteikia žmonėms tai, ko net vietos valdžia nepajėgia – viltį.

Steigiami kultūros centrai

Daugumai vargstančių lūšnynų vaikų viena tokių organizacijų, pasivadinusi „Grupo Cultural Afro Reggae“ (GCAR), tapo gelbėjimosi šiaudu iš priešingu atveju niūraus egzistavimo. 1997 m. GCAR Vigaro Geral rajone atidarė kultūros centrą.

Čia veikia muzikos, teatro, šokių ir kitos studijos. Suprantama, jaunimą į šį centrą daugiausia vilioja muzika. Čia vaikai netgi mokomi rašyti.

GCAR įkūrėjai Andersonas Sa ir Jose Junioras įsitikinę, kad šis centras ypatingai svarbus vietos bendruomenei. Jis suteikia vaikams galimybę neaugti gatvėje, perimti savo afro-brazilišką paveldą ir kantriai siekiant savų tikslų susigrąžinti savigarbą.

Ambicingi jaunieji muzikantai trokšta sekti A.Sa pėdomis, kuris su vis labiau populiarėjančia savo grupe „Afro Reggae“ keliauja į užsienį. GCAR ir jos filialai lūšnų rajonuose šiuo metu vargstantiems Rio de Žaneiro gyventojams siūlo daugiau kaip 60 įvairių programų.

Čia vykdomi dizainerių užsakymai

Sociologė Maria Teresa Leal devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Rocinha lūšnų rajone subūrė siuvimo kooperatyvą. Viskas prasidėjo nuo to, kad M.T.Leal su savo namų šeimininke, kuri gyveno Rocinha lūšnyne, keletą kartų čia apsilankė.

Sociologė suprato, kad dauguma vietos moterų yra puikios siuvėjos, tik jos neturi galimybių iš savo talento užsidirbti pinigų. Taip gimė „Coopa Roca“ kooperatyvas – nedidelė grupė moterų savo namuose siuvo dygsniuotas antklodes, pagalves bei kitus daiktus.

Daugėjant užsakymų, prie kooperatyvo prisijungė daugiau moterų – šiandien čia jų dirba net pusantro šimto. Per tuos metus kooperatyvo siuvėjos įvaldė naujas technologijas ir netgi sulaukė susidomėjimo iš mados pasaulio – gauta užsakymų iš Brazilijos dizainerių Osklen bei Carlos Miele ir britų dizainerio Paulo Smitho.

Rio de Žaneiro karnavalas – lūšnynų kūdikis

Didžiausias Rio de Žaneiro įvykis – kasmet čia vykstantis karnavalas – gimė būtent lūšnų rajonuose ir to niekas nepamiršo iki šiol. Nugalėtojų laurus skinančios sambos mokyklos ir daba dažniausiai glaudžiasi skurdžiausiuose Rio de Žaneiro rajonuose.

Aštuntame praėjusi amžiaus dešimtmetyje lūšnynuose užgimė ir specialus Rio de Žaneiro šokių muzikos stilius, vadinamas „Baile Funk“, ir jis netruko labai išpopuliarėti. Pagal šią muziką jau kelis dešimtmečius aistringai šoka ir turtingi, ir vargšai. Kiekvieną savaitgalį pagal ją naktiniuose klubuose, sporto salėse ar tiesiog gatvėse šėlsta apie 100 tūkst. žmonių.

Lūšnų rajonai mielai laukia turistų

Turistai, norintys susipažinti su Rio de Žaneiro lūšnynais, turi teisę rinktis. Viena galimybių – ekskursija į šiuos rajonus, per kurią ne tik pamatysite, bet ir turėsite galimybę pabendrauti su vietos gyventojais. Iš vietinių taip pat bus galima nusipirkti čia pagamintų meno dirbinių bei rankdarbių.

Tiems, kurie nori iš vidaus susipažinti su tokiais rajonais, siūloma tapti savanoriais. Tokios organizacijos, kaip „Iko Poran“, pagal savanorio gebėjimus parenka jam tinkamą bendruomenę, kur jis gyvena kartu su vietiniais ir jiems padeda.

Jeigu norite pajausti, kaip lūšnynai gyvena ne tik dieną, bet ir naktį, galite pasilikti „Pousada Favelinha“ – svečių namuose, įsikūrusiuose Morro do Pereirao rajone. Apie juos dėl kvapą gniaužiančių reginių ir draugiško priėmimo teigiamai atsiliepė ne vienas iš užsienio atvykęs turistas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją