Ar Europos oro uostai turi imti pavyzdį iš Izraelio?

Po Briuselyje įvykusių sprogimų kilo diskusijų lavina, tarp kurių viena iš esminių temų buvo saugumo užtikrinimas. Kokių saugumo priemonių turėtų imtis Europos valstybės?

„The Times of Israel“ rašo, kad didžiausias Izraelyje Ben Guriono oro uostas galėtų būti sektinu pavyzdžiu stiprinant oro uostų apsaugą.

Pirmojo Izraelio ministro pirmininko vardu pavadintame oro uoste apsaugos sistema pasikeitė po 1970-aisiais palestiniečių įvykdytų atakų. Šiandien šis nuo Tel Avivo 15 kilometrų nutolęs oro uostas yra laikomas vienu iš saugiausių pasaulyje. Akylesnis keleivis šiame oro uoste nuo jo prieigų iki įsėdimo į lėktuvą galėtų suskaičiuoti bent 11 saugos barjerų.

Dėl citrinos kuprinėje – atskira patikra

Keliautojas Simas Janulis pasakoja, kad išskristi iš Ben Guriono oro uosto nėra taip paprasta dėl apklausų, kurios gali užtrukti kartais ir daugiau nei vieną valandą. S. Janulio nuomone, keliautojo išvaizda yra svarbus kriterijus. Jis keliavo su draugais, kurie ja išsiskyrė, todėl jų apklausa užtruko ilgiau.

„Saugumo darbuotojai klausia įvairiausių dalykų – kas esi, kur važiuoji ir ką čia veikei. Įdomu tai, kad į tokius klausimus gali atsakyti tiesą, pavyzdžiui, jog ketini miegoti paplūdimyje. Šoko tikrai nesukelsi“, − savo patirtimi dalinasi S. Janulis.

Pirmąkart su panašiais klausimais susidūrė Justė Gudauskytė, kuri Pažadėtoje žemėje lankėsi praėjusių metų vasarį.

„Keliavau su draugu, tad buvo labai neįprasta, kai apsaugos darbuotojai prieš einant pro vartus klausinėjo mūsų įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, kada susipažinome, kur gyvename, ar kartu gyvename, ką veikiame gyvenime ir taip toliau. Aišku, klausė ir ką veikėme Izraelyje, pas ką buvome apsistoję, kas tas žmogus, su kuo bendravome, ar keliavome kur nors toliau“, − pasakoja J. Gudauskytė.

Pašnekovės teigimu, saugumo sumetimais vykdoma apklausa nebuvo nejauki, o priešingai – suteikė saugumo jausmą.

Mergina prisimena juokingą istoriją, kai dėl citrinos, kurią turėjo bagaže, jai teko praeiti pro atskirą patikrą.

„Patikros metu mūsų paklausė, ar vežamės daiktų, kuriuos viešnagės metu mums davė ar dovanojo kokie nors svetimi žmonės. Kuprinėje turėjau citriną, kurią gavome iš žydo, pas kurį gyvenome per „Airbnb“. Pagalvojau, kad parsivešiu į Lietuvą, nes ji iš jo sodo. Tai dėl tos citrinos gavau sustiprinto saugumo lipduką, kurį priklijavo prie paso, ir turėjau eiti į atskirą patikrą, kad ją atskirai peršviestų ir patikrintų, ar viskas gerai.“

Kiekvienam suteikiamas įtartinumo kodas

S. Janulis vardina saugumo priemonės, kurias pastebėjo skrisdamas: skanavimas, kryžminis klausinėjimas, užkalbinimas pakeliui, daiktų iškraustymas ir mėginukų ėmimas. Pastarieji imami norint patikrinti dėl sprogstamųjų medžiagų ar narkotinių medžiagų vežimo. Visos išvardintos saugumo procedūros užima nemažai laiko, todėl į oro uostą rekomenduojama atvykti kur kas anksčiau nei įprasta – 5 valandas prieš skrydį.

Be abejo, tai nereiškia, jog visas patikras teks pereiti, tačiau tai svarbu turėti omenyje. Ilgesnės patikros tikimybė, anot S. Janulio, padidėja ne tik dėl išvaizdos, tačiau ir dėl antspaudų, esančių pase. Maroko, Azerbaidžano ar panašių šalių „pėdsakai“ pase saugumo darbuotojams gali kelti papildomų klausimų. Trumpai tariant, remiantis specialiais kriterijais jūs galite patekti į „rizikos grupę“, dėl kurių patikrinimas bus kitoks ir ilgesnis.

Viename iš tinklaraščių pateikiamas gana detalus patirtų saugumo procedūrų aprašymas, tačiau įdomiausias dalykas įraše yra kiekvienam keleiviui suteikiamas specialus numeris, kurio pirmasis skaičius rodo keleivio įtartinumą. Vienetas reiškia, jog keleivis neįtartinas, o 5 − priešingai − rodo, kad asmuo kelia įtarimą.

Silpna vieta – viešų erdvių saugumo užtikrinimas

Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos aviacijos saugumo skyriaus laikinasis vadovas Donatas Dačkevičius sako, kad ekspertai susipažinę tiek su Ben Guriono, tiek JAV ar kitų oro uostų saugumo priemonėmis, tačiau priemonės, taikomos Europos Sąjungos šalyse nėra prastesnės. Lietuvoje taikomi visoms ES šalims bendrai nustatyti standartai. Todėl į saugumo situaciją jis siūlo žvelgti plačiau.

Pašnekovo nuomone, problema yra padidėjusi terorizmo grėsmė, o silpna vieta yra viešų erdvių, dar kitaip vadinamų minkštaisiais taikiniais, apsauga. Vietas, kuriose daug žmonių, apsaugoti kur kas sunkiau nei „kietuosius“ taikinius – vyriausybių pastatus bei kitus strateginės reikšmės objektus.

„Mes negalime atsisakyti viešų erdvių. Jos buvo, yra ir bus. Jei oro uoste mes perkelsime barjerą į kitą vietą, tarkime, sustiprinsime patikrą priešais terminalą, tai problemos neišspręs, nes vieša erdvė vis tiek bus iki to naujo barjero“, − sako D. Dačkevičius.

Pašnekovo teigimu, aviacijos saugumo darbuotojų pareiga yra apsaugoti orlaivį ir keleivius, o tai yra daroma.

Paklaustas apie Ben Guriono oro uosto saugumo priemones, aviacijos saugumo skyriaus laikinasis vadovas atsako, kad lygiai taip pat, kaip ir Europoje, taip ir šiame oro uoste tikslas yra tas pats – apsaugoti orlaivius ir jų keleivius, o ne viešas erdves. Patikra prieš prie patekimo į terminalą, jo nuomone, grėsmės nesumažina.

„Ši priemonė skirta apsaugoti būtent orlaivį ir keleivius, kad jie neįsineštų draudžiamų daiktų. Kai pirmasis filtras atfiltruoja, po to atliekamas detalesnis patikrinimas. Be šių dalykų, tie, kas skrido, turėjo susidurti su vadinamu profiliavimu, t. y. specialiųjų tarnybų darbuotojai bendrauja su keleiviais ir apklausinėja juos, užduoda įvairius klausimus − aiškinasi tiek kelionės tikslus, tiek visą kitą informaciją, kuri gali būti reikšminga sprendžiant, ar reikalingas kažkoks papildomas didesnis dėmesys tam keleiviui, ar jam galima toliau skristi, ar ne.“

Specialisto nuomone, vertinant Tel Avivo oro uosto saugumo priemones, svarbu atsižvelgti į Izraelio lokaciją, situaciją šalyje bei grėsmės galimybes.

Šaltinis: www.euroblogas.lt