Ar įmanoma pasaulį apvažiuoti dviračiu? Goda Čiplytė, vilnietė anglistė, nė nemirktelėjusi atsakytų „taip“, nes ji tai padarė. Prieš penkiolika metų, kai Lietuva gyveno dar tik pirmąjį savo nepriklausomybės dešimtmetį, keturi keliautojai savanoriai iš Lietuvos susiruošė dviračiais apvažiuoti pasaulį.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tada ne tik mes, bet ir pasaulis buvo kitoks – tik nedaugelis posovietinių šalių gyventojų išdrįsdavo leistis į tolimas šalis, Jugoslavijoje vyko karas ir daug kas atrodė kitaip. Tai buvo tikra avantiūra, perujiečiui Valteriui Ramonui kainavusi gyvybę.

DELFI portalas pradeda spausdinti G. Čiplytės knygos „Ir aš buvau Afrikoje. Aplink pasaulį dviračiais per 525 dienas“ ištraukas.

xxx

1998 metų liepos 21 dieną mes, keturi keliautojai savanoriai iš Lietuvos – fizikas Sigitas Kučas (mūsų komandos žygio vadovas), ekonomistas Edvardas Žižys, istorijos studentas Gediminas Vasiliauskas ir aš, kalbininkė Goda Čiplytė, – išvykome į Didįjį tūkstantmečio taikos žygį dviračiais aplink pasaulį.

Startas – Sietlo Vestleiko parke (JAV) rugpjūčio 6-ąją. Finišas – 2000-ųjų sausio 1-oji Japonijos mieste Hirosimoje.

Taikos žygio maršrutas driekėsi per keturis pasaulio žemynus. Tarptautinę grupę sudarė dešimt žmonių. Į šią avantiūrą susiruošė dviratininkai iš JAV, Vokietijos, Turkijos, Meksikos, Kroatijos, Lenkijos, Peru ir Lietuvos. Pakeliui kvietėme prisidėti ir bent dalį kelio važiuoti su mumis visus norinčiuosius. Daugiau negu 600 žmonių ilgesniam arba trumpesniam laikui buvo įsitraukę į žygį.

Per 525 dienas apkeliavome pasaulį, aplankėme 45 šalis Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Europoje bei Azijoje. Nuvažiavome 23 500 kilometrų dviračiais.

Danijos bedarbių kava

Kelionė iki Amerikos buvo ilga, patyrėme įvairių netikėtumų. Kai atvykome į Kopenhagą, buvo šalta ir lynojo. Išties bjaurus ir gerai pažįstamas oras. Teko nakvoti palapinėje. Tai žinojome iš anksto, bet dėl savo aplaidumo ir neapdairumo nepasiėmėme nei kilimėlių, nei šiltesnių drabužių. Susiradome kažkokį nuošalų skverelį ir pakrūmėje pasistatėme palapines.

Niekis, juk namų šiluma dar nebuvo spėjusi išgaruoti! Pasirausiau krepšiuose. Radau keturis Kristinos dovanotus „Karūnos“ šokoladus. Sukapojome. Patvarkėme ir lėktuve nušvilptą alkoholį. Sušlamštėme sultingus tėčio išaugintus pomidorus, gerą kumpio gabalą, mamos bandeles. Na, viskas, kas buvo valgoma ir galėjo sušildyti.

Susivilkome visus įmanomus drabužius ir visi keturi sumigome stipriai apsikabinę. Bet Danijos žemė pasirodė šaltesnė nei mūsų pastangos. Ryte jaučiausi kaip suspardyta.

– Ei, kelkitės! – riktelėjo Edvardas. – Kava aušta!

– Iš kur?

– Nagi, išlįsk!

Greta mūsiškių stovėjo dar dvi palapinės. Šalia kažkoks vaikiškas vežimėlis, prigrūstas daiktų. Patryniau akis. Pernelyg makabriška, kad būtų tikra.

– Labas rytas, – kažkas pasisveikino ir įspraudė kavos puodelį.

– Ačiū. Nieko nėra geresnio už kavos puodelį ryte, ypač kai nesusivoki, kas aplinkui dedasi.

– Žinoma. Aš irgi ją mėgstu, bet prieš tai krantine pabėgioju. Žinai, čia ramu, žmonių nedaug ir policija nevaiko.

– O kodėl turėtų?

– Mes bedarbiai. Jau keleri metai.

– Jūs pora?

– Taip, mes kartu.

– Žinote, kava nuostabi!

– Į sveikatą.

– Tai kaip jūs gyvenate?

– Vienoje vietoje per ilgai užsibūti negalime, kai užjus, kad mes čia, išvaikys ir budės, kad negrįžtume.

– Goda, kraukis daiktus! Kol oro uostą surasime, pavėluosime, – riktelėjo Edvardas.

Man metas. Ačiū už kavą. Laikykitės!

Muštynės

Meksikos ir Gvatemalos sieną pervažiavome naktį. Pratisai lijo. Tamsiais serpantinais kelias leidosi žemyn. Visi tylėjo. Skardeno tik lietus ir burzgė mašina. Kai atmynėm į pasienio punktą, sužiuro ir Meksika, ir Gvatemala. Apspitę dviračius, gal jų išvis nematę, čiupinėjo, maigė, baksnojo, lietė: „Parduodate? Už kiek?“ Akys stačios, o rankos ilgos, gal jie ir nukosėjo tuos mašinos popierius.

Lietus nesiliovė net tada, kai visiškoje tamsoje sustojome prie kažkokio nameliūkščio. Sigitas sakė, jog tai turėtų būti viešbutėlis. Taip nurodę pasieniečiai. Jis iššoko pirmas.

Buvome klaikiai išalkę. Vėlai naktį su Flora radome dar veikiančią krautuvėlę. Nusipirkom baltos duonos. Pigiausios. Maišelyje ir pjaustytos. Pravardžiuojamos „gringo“, trumpiau tariant, duonos, kuria šlykštimasi, nes panaši į kempinę, o minta ja tik išpaikę amerikiečiai arba baltieji. Grįžom, nes sumetėm, kad reikia sviesto, tačiau jo nebuvo, tik margarinas. Bet pigesnis ir taip pat valgomas. Paėmėm dar ir sūrio gabaliuką.

Kai grįžome pas bernus, duonos tebuvo likę kelios riekelės.

Nustebau, o Flora paklausė:

– Po kelias ėmėt? Kiek priklauso man?

– Tai dabar viską registruosi? Kas eina myžti, kiek tepti margarino ir kiek pjauti sūro?! – sukliko Gediminas.

– Net pasidomėti negaliu? Šikniau tu! Juk aš už viską mokėjau, – ir Flora kibo Gediminui į plaukus. Tas griebė ją už pečių ir stumtelėjo atgal. Ji susivirduliavo ir stvėrė jam už marškinių. Išgirdęs triukšmą, jos bernas Hugo suriko: „Užmuuuuuuuušiu!“ ir puolė Gediminą. Tas sužvigo it paršas: „Eik tu šiiiiikt!“, bet Hugo tvojo jam į žandenas. Vieną kartą. Antrą. Trykštelėjo kraujas.

„Jėėėėėzau!“, – ėmiau rėkti. Edvardas puolė Hugo iš nugaros. Gediminas užsimojo ir liuobė atgal. Iš visų jėgų. Bet ne Hugo, o Sigitui! Nukrito akiniai. „Durniau, pasitraaaaaaaauk!“

„Jėėėėėzusmarija!“ Įpuolė šeimininkas. Atplėšė Gediminą nuo Sigito. Paleido pliūpsnį riebių ispaniškų keiksmų ir pagrūmojęs kumščiu išėjo.

Lova buvo viena. Joje sumigome trise. Visi kiti – prie lovos ant grindų.

xxx

Sigitas užfiksavo, kad 62 žygio dieną iš viso dviračiais nuvažiavome 3730 km, su pervažiavimais – 7285 km. Dabar mūsų vienuolika: 4 lietuviai, 3 meksikiečiai, 2 vokiečiai, 1 turkas ir 1 lenkas. Vakare apsvarstysime tolesnį planą.

(Bus daugiau)

xxx

Goda Čiplytė – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos anglų kalbos mokytoja, aistringa keliautoja dviračiais. Apvažiavusi pasaulį dviračiu Goda įgyvendino savo svajonę ir įrodė – jei moteris nori, ji gali viską. Keliautojos gyvenimo credo – laikas priklauso mums.

xxx

Knygoje emocingai ir nuoširdžiai, be pagražinimų, su geru humoru ir originaliais vertinimais, gana literatūriškai aprašomi įspūdžiai, kurių autorė patyrė važiuodama dviračiu aplink pasaulį su draugais iš įvairių šalių.

Tik kelionėje gali patikrinti save ir kitus, suprasti, kokių neišsemiamų klodų slypi kiekviename mūsų. Per 525 dienas apkeliautas pasaulis, nuvažiuota 23 500 kilometrų dviračiais. Tai buvo tikra avantiūra, vienam iš žygeivių kainavusi gyvybę.

xxx

G. Čiplytės knygą „Ir aš buvau Afrikoje. Aplink pasaulį dviračiais per 525 dienas” išleido “Mažoji leidykla” (direktorė – Inga Liutkevičienė, žinoma žurnalistė, lietuviškų bestselerių autorė, bendraautorė ir sudarytoja).

Knygą galima įsigyti visuose šalies knygynuose, taip pat ir internetu bei susisiekus su leidėja el. paštu inga.liutkeviciene@gmail.com

Godos Čiplytės, Edvardo Žižio ir Sigito Kučo asmeninio archyvo nuotr.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Reikalauja, kad „Airbnb“ skelbtų galutines kainas

EK ir ES vartotojų apsaugos institucijos ragina „ Airbnb “ savo sutarčių sąlygas suderinti su...

Išrinkite, kuris Lietuvos paplūdimys yra pats geriausias (16)

Naujienų portale DELFI vyksta unikalus projektas: „ 100 žingsnių per Lietuvą “, kurio metu...

Lėktuvu dangų raižanti žavi kaunietė: išvydę mane, keleiviai klausdavo, kur pilotas (137)

Kaunietė Ieva Liekytė šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė operinį dainavimą,...

„Ryanair“ streikas: atšaukiama 600 skrydžių (36)

„ Ryanair “ kitos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį (liepos 25 – 26 dienomis) atšauks...

Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“ (14)

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „...

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (43)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (5)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (2)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (29)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (294)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (145)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (13)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (70)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...