aA
Girdėta ta Velykų sala, bet kurioje pasaulio pusėje yra, tikriausiai ne visi pamenam... Ir kodėl ji vadinama Velykų sala? Velykų sala (polinezietiškai - Rapa Nui, ispaniškai - Isla de Pascua) – sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, priklausanti Čilei.
Velykų sala
Velykų sala.
© Corbis
Administracinis centras – Hanga Roa. Salos plotas – 163,6 km², gyventojų – 3 791. Artimiausia gyvenama sala – už 2000 km vakaruose esantis Pitkernas. Klimatas saloje subtropinis, derlingas vulkaninis dirvožemis. Pagal viską tai turėtų būti miniatiūrinis rojus.

Salos forma panaši į trikampį (visai ne į kiaušinį – todėl asociacijų su Velykiniais margučiais nereikėtų formuoti).

Taigi kodėl ši sala vadinama „Velykų“?

Todėl, kad 1722 metų rytą ją "atrado" tyrinėtojas Jacobas Roggeveenas.

Velykų sala
© Corbis

Kita versija – pirmasis Velykų salos „atradėjas“ ispanų jūrininkas Chuanas Fernandesas, kuris salą aplankė dar 1578 metais. Bijodamas konkurentų, jis nuslėpė savo atradimą. Po kelerių metų kapitonas netikėtai mirė, nusinešdamas savo paslaptį. Todėl neaišku, ar jo atrastoji sala išties buvo ta, kurią šiandien vadiname Velykų sala.

J. Roggeveeno įgulai sala pasirodė nelabai panaši į kitas Ramiojo vandenyno salas – čia vyravo tik „plikuma“ ir žolė. Saloje aptikta tik 47 rūšys augalų. Fauna dar skurdesnė - tik viena šiksnosparnių rūšis, viena nejūrinių paukščių ir driežų.

Krateris Velykų saloje
© Corbis

Ne taip seniai saloje buvo atlikti kasinėjimai. Mokslininkų tyrinėjimai nežinomą salos gyvenimo pusę. Pagal kraterinių ežerų dumblo nuosėdų žiedadulkių analizę nustatyta, kad prieš 30 000 metų iki atvykstant pirmiesiems žmonėms sala visai nebuvo plika.

Subtropiniai miškai ir krūmai dengė salą. Ten augo lianomis apaugę hauhau medžiai, taip pat toromiro, sudarę tankų pomiškį. Pagrindinis salos augalas buvo tam tikra palmių rūšis, kurios žiedadulkėmis tiesiog pripildytos dumblo nuosėdos. Palmė vedė valgomus vaisius, iš panašių dabar Čilėje gaminamas cukrus, sirupas ir vynas.

Moajai (Moai) - statulos Velykų saloje
© Corbis

Vsiems atvykėliams be kitų grožybių yra pristatoma Velykų salos „įžymybė“, neatskiriamas Velykų salos įvaizdis, tai Moai. Milžiniškos statulos, iškaltos iš ugnikalnio uolienos. Statulų svoris apie 20 tonų, aukštis daugiau nei 6 metrai.. Kaip ir kodėl Moai čia atsirado - tebelieka paslaptis.

Moajai (Moai) - statulos Velykų saloje
© Corbis

Manoma, kad dar penktame amžiuje, atvykę į šią salą Polinezijos ar Pietų Amerikos kilmes gyventojai pradėjo statyti šias milžiniškas statulas pačių savęs ar jų protėvių garbinimui. Kituose šaltiniuose teigiama, jog moajai buvo ir antkapiniai paminklai kuriuose pavaizduoti ne dievai, o žyniai ir vadai.

Tai paaiškėjo tuomet, kai 1960 metais pietinę salos dalį nusiaubė cunamis. Vandenynas nuplovė kai kurias statulų platformas ir atvėrė po jomis esančias kapavietes.

Orongo ugnikalnis

Orongo ugnikalnio viršukalnė - dar viena Velykų salos paslaptisi. Įsiterpę tarp stačios kraterio sienos ir dar statesnių uolų, besibaigiančių vandenyne 400 metrų žemiau, iš akmeninių plokštelių sukrauti namai kažkada buvo svarbiausia šios salos ceremonijų vieta 18-19 amžiuje.

Nežinoma, kiek šios ceremonijos trukdavo ar kada vykdavo, bet "Paukšžmogio" kulto pasekėjai bent kartą per metus susirinkdavo į Orongo viršūnę aukoti ir garbinti dievų. Svarbiausia ceremonijos dalis buvo specialios rungtynės.

Tikslas: nuplaukti ir surasti pirmąjį paukščio kiaušinį netoliese iš vandens kyšančių salelių uolose. Pirmasis suradęs, arba jo šeimininkas, užsitarnaudavo "Paukšžmogio" vardą ir tuo nešančią garbę kitiems metams.

Velykų salą gaubia daugybė legendų ir mitų. Įdomu išsamiau pastudijuoti krašto istoriją: pirmuosius gyventojus, salos gamtos kaitą, politines peripetijas, susijusias su Čilės „globa“... Pagaliau išgirsti pasakojimus apie netoli salos esančią povandeninę ateivių bazę, kurioje pakeliui į kitus Žemės taškus sustoja kitų planetų skraidymo aparatai. Tačiau tai jau tikrojo keliautojo įspūdžiai, kurių jis pasisems atvykęs į šią mistinę salą.

Velykų sala
© Corbis

Kokių atradimų ir patyrimų galima tikėtis atlikti Velykų saloje? Dauguma keliautojų teigia, jog jei tikitės didelių pramogų – Velykų sala ne jums. Šioje čiabuvių vadinamoje „pasaulio bamboje“ (Te Pito O Te) iš tiesų turėtumėte tiesiog gerai jaustis.

Čia nereikia niekur skubėti, tiesiog reikėtų mėgautis gamtos ir žmonių sukurtu grožiu... Pamedituoti ir pasigrožėti gamtovaizdžiu. O kai tai pradės nusibosti, galite pėsčiomis apeiti ar dviračiu apvažiuoti visą salą, išsimaudyti vandenyne, pasivolioti šiltame smėliuke.

Velykų sala
© Corbis

Žinoma, neparagauti iš vynuogių odelių ir kauliukų pagamintos degtinės piskos – negalite. Po jos, puikiai atgaivins šviežių ananasų sultys...

Mokslininkai teigia, jog šis žemės lopinėlis dėl savo geografinės padėties turėjo būti tikras rojus... Gal toks ir liko?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pratęsiamas didelio susidomėjimo sulaukęs projektas „Surink Lietuvą“: ne visi geri dalykai turi greitai baigtis

„Ar tikrai viskas baigsis liepos 12 dieną?“, „Ar verta pradėti?“ tokie ir panašūs...

20 šalių per metus aplankęs ir pasaulį apkeliauti ketinantis lietuvis pasidalijo patarimais, kaip žvejoti pigius skrydžius (20)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis užsienyje praleido 120...

Romantiškas skrydis Valentino dienos proga: kokios kryptys siūlomos iš Lietuvos (12)

Išsiilgusiems romantikos ir mėgstantiems keliauti, Valentino dienos savaitgalis gali tapti puikia...

Koronavirusui plintant už Kinijos ribų sudarė karščiausių Europos oro uostų žemėlapį (23)

Koronavirusui vis aktyviau plintant už Kinijos ribų, akivaizdu, kad karščiausi taškai Europoje...

Pristatytas pirmasis šalyje pirčių žemėlapis (3)

Lietuviams pirtis yra ne ką mažiau šventas reikalas nei suomiams. O ką jau kalbėti apie Lietuvos...

Top naujienos

Policija pateikė 7 miestų gatvių sąrašą, kur stovės „trikojai“: Vilniuje jų – per 30 (172)

Keliuose atsiradus „trikojais“ pramintiems mobiliems greičio matavimo įrenginiams vairuotojai...

KT padėjo tašką dėl atliekų deginimo jėgainių: statybų ribojimai prieštarauja Konstitucijai (30)

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė sprendimą dėl valdančiųjų priimtų Atliekų...

Prorusiški separatistai puolė Ukrainos pajėgas, šaudyta Minsko susitarimais uždraustais ginklais žuvo vienas karys, keturi sužeisti (99)

Vasario 18 d. ryte prorusiški separatistai puolė Ukrainos kariuomenės pozicijas, esančias netoli...

Statybininkams Kaune moka ir per 4 tūkstančius eurų: yra dvi priežastys (17)

Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdyto viešojo pirkimo konkurse kapitaliniams lopšelio...

Gyvai / Krentantys Putino reitingai: ką reiškia tokie signalai ir kokios gali būti jų pasekmės? (2)

„Levada Center“ nuomonių apklausų duomenimis, pasitikėjimo Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu...

Automobilių taršos mokestis dar neįsigaliojo, bet jau veikia: rinkoje pastebima pokyčių (290)

„Kalbos apie automobilių taršos mokestį galimai šiek tiek prisidėjo prie pokyčių Lietuvos...

Kokių vaiko pinigų tikisi ir daug, ir mažai uždirbantys tėvai (248)

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų palaiko vaiko pinigus, ir tik mažesnioji mano, kad vietoj jų...

Savivaldybės: nauja tvarka vėl brangins atliekų tvarkymą gyventojams (16)

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins...

„Lidl“ atsisako pirkėjams įprastų plastikinių maišelių (23)

„Lidl“ pirmasis iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje atsisako vienkartinių plastikinių...

|Maža didelių žinių kaina