Kaip vieno atkaklaus žmogaus svajonė gali išpildyti daugelio žmonių svajones

„Kad realizuočiau savo svajonę, turėjau tapti profesionaliu kapitonu, įgyti daug patirties plaukiojant įvairiais laivais ir pasistatyti laivą. Ne visi tą gali. Pagalvojau, kad žmonės, kurie norėtų ir galėtų atostogų metu etapais apkeliauti pasaulį, taip įgyvendintų savo vaikystės svajonę“,- sako projekto sumanytojas Darius Vinkevičius.

Šio projekto tikslas - atskirais etapais apkeliauti pasaulį, aplankyti įdomiausius Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų salynus. Pasitelkiant sukauptą buriavimo patirtį, norą praplėsti savo pažinimo ir galimybių ribas, susipažinti su daugeliu ambicingų ir platų požiūrį turinčių žmonių, įveikti Žiulio Verno aprašytą geografinį maršrutą, apimantį visos mūsų planetos 37-ąją pietų pusrutulio platumą (įtraukiant Čilės, Argentinos, Patagonijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos sausumos ekspedicijas).

Tai yra kelionė žmonėms, kurie nori patirti nuotykį. Joje gali dalyvauti žmonės, neturintys absoliučiai jokios buriavimo patirties ir netgi niekada nestovėję ant laivo denio. Bet turėję svajonę tai padaryti, pajausti, kas yra nesvarumo būsena, kas yra audringa jūra ir suprasti, kaip ausų galiukais galima pagauti vėją ir nustatyti jo kryptį.

„Tai yra grandiozinis projektas, kelionė aplink pasaulį, aplankant įdomiausias pasaulio vietas, žemynų dalis ir salynus. Ten, kur plaukiojo daug dar Viduramžiais burinių laivų, kur keliauja daug pasaulinės buriuotojų bendruomenės. Ir kad lietuviai pradėtų tai daryti, mes norime realizuoti į projektą. Tai yra milžiniškas projektas ir mes jo negalime padaryti per vieną ar du mėnesius, ir net per metus. Mes galų gale susivokėme, kad šiaip ne taip jį įsprausime į septynerius metus“,- sako kapitonas D. Vinkevičius.

Pradžia – lipdyti laiveliai ir pirogos iš nendrių

Vyras prisipažįsta laivus pradėjęs statyti anksčiau, nei pradėjęs galvoti apie Kapitono Granto projektą. „Būdamas 5 metų piešiau ir lipdžiau laivelius ir mane, vos sulaukusį šešerių, priėmė į mokyklą tik todėl, kad labai gražiai nupiešiau laivą, nors nemokėjau nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti. „Niekai,- sakė, jeigu moka piešti laivus, tai galės ir mokytis.“ Ir mokiausi. Labai daug knygų skaičiau, perskaičiau ir „Kapitoną Grantą“, ir labai daug modeliukų pridariau. Gyvenau Buivydiškėse, aplink daug tvenkinių, tai siaubdavom tų tvenkinių nendres, statydavom visokias pirogas, plukdydavom į kitus prūdus. Mus net vietinė inspekcija gaudydavo, patyrėm visokių keistų nuotykių“,- šypsodamasis pasakoja dabar jau tikrų laivų statytojas.

Darius prisimena, kad pirmas rimtesnis pabandymas pastatyti jachtą, o tiksliau, burinę valtį – buvo su broliu. „Iš tėvo pasiskolinom garažą, iš statybų prisitempėm lentų. Pastatėm laivą. Brolį paėmė į armiją, aš mokiausi, o tėvas privertė mūsų tą pirmąjį kūrinį sudeginti. Labai gražus laužas buvo. Brolis sakė man galvą nusuks, grįžęs iš armijos. Bet nenusuko. Pamažu tapome buriuotojais“.
Jachta Reliant

Vietoj tvarto – laivų statybos dirbtuvės

Baigęs mokyklą D.Vinkevičius pasirinko agronomijos specialybę, bet visą savo laisvalaikį leisdavo bibliotekoje. Konspektuodavo visą tuo metu prieinamą literatūrą apie jachtų statybą. O būdamas antro kurso studentas, nusprendė - sukurs tokią įmonę, kuri statys laivus. Ir to atkakliai siekė.

Tad po Žemės Ūkio akademijos baigimo, gavęs žemės sklypą, vietoj kiaulių tvarto, kuris jam buvo suprojektuotas, pastatė laivų statybos dirbtuves. „Laivus statyti Lietuvoje finansine prasme tikriausiai yra neįmanoma, nes pasaulyje jų nepripažįsta. Taigi užsiiminėjau kuo tik galėjau, kad išgyvenčiau – ir kryžius, ir langus bei duris gaminom, netgi baldus. Susikūrėm bazę instrumentų, įgijom didžiulę patirtį. Per 15 įmonės gyvavimo metų pavyko pastatyti 2 jachtas, kurios šiuo metu plaukioja Kuršių mariose. Ir 1998 metais ryžausi įgyvendinti savo svajonių projektą – ėmiausi statyti RELIANT jachtą“.

Dariaus teigimu, tai Lietuvos istorijoje pirmas profesionaliai pastatytas laivas. Jo statyba truko 11 metų. „Buvo padėtos visos įmanomos ir neįmanomos pastangos tam laivui padaryti. Buvo apvažiuotos visos tuo metu Europoje veikusios statybos parodos, surinkta labai daug informacijos. Laivo statyba vyko prižiūrint vokiečių inspektoriams, laivas yra sertifikuotas. Įgyvendinti net didesni saugumo reikalavimai nei paprastai yra nuomojamuose laivuose. Taip po truputį tapau tuo laivų statytoju. Ir dabar statau laivus ir, matyt, visą likusį gyvenimą juos ir statysiu“,- šypsosi D. Vinkevičius.

Pirmoji kelionė - kontrabandininkų laive

Darius Vinkevičius prisipažįsta buriuoti pradėjęs vėliau nei statyti laivus. „Labai aktyvi mano buriavimo praktika prasidėjo nuo 1994 metų. Pats įsimintiniausias mano plaukimas buvo su kontrabandininkais, pas kuriuos patekau to visai nežinodamas. Tai buvo pirmieji Nepriklausomybės metai, kai žmonės, bandydami išgyventi, plukdė cigaretes, o atgal vežėsi padangas, naudotus šaldytuvus. O aš, norėdamas įgyti tos patirties, įsiprašiau pas vienus suvalkiečius į laivą. Ir staiga – štormas, baisi baimė, jūrligė, šaukia ant manęs kapitonas, kad nesusitvarkau su burėmis. Galvojau, prakeiksiu tą dieną, kai atsistojau ant to laivo denio. Bet viskas baigėsi tą akimirką, kai pasiekėme tą Vakarų krantą, kai nuėjome parkelį ir išsidrėbėm ant žolės. Tai buvo tokia stipri būsena, kad išgyvenai, tarsi naujas gimimas“,- įspūdžiais dalijasi kapitonas.

Nuo tada prasidėjo aktyvus plaukiojimas po Baltijos jūrą, po to Darius vienas iš pačių pirmųjų pabandė buriuoti Viduržemio jūroje. Kalbino draugus, nuomojosi įvairiose kompanijose laivus ir plaukiojo po visokius regionus. Kaip kapitonui teko dalyvauti gana garsiose ekspedicijose. Viena iš jų yra „Gold of Lithuania“ Viduržemio jūroje. Kita - „7 jūrų kapitonai“, apiplaukta Juodoji jūra. Tai buvo tarptautiniai plaukimai. O viena didžiausių asmeniškų kelionių – plaukimas į Karibus ir atgal. Vyras žada kada nors knygoje pasidalinti tais išgyvenimais, nes jie visi sugulė į dienoraštį.

Mano credo – nestovėti vietoje. Pradėjau jausti, kad net buriavimas Viduržemio jūroje, kažkada buvusi didelė svajonė, dabar tampa rutina. Kiekvienais metais žmonės jau nebežino kur plaukti ir ką žiūrėti – Kroatija, Graikija, vienas salynas, kitas salynas, dar pabando Italiją. Ta pati Europa, tie patys restoranėliai, tos pačios kultūros, panašūs žmonės ir visa kita. Norint eiti toliau reikėjo startuoti su kita programa.

Tie, kurie ieško savęs, plaukia į vandenyną

„Plaukimas vandenynu - tai yra išėjimas į save, proto ir dvasios atsirandanti pusiausvyra – tą kiekvienas išgyvena labai individualiai,- tvirtina Darius. - Plaukdami per vandenyną žmonės pasikeičia kardinaliai. Kiekvienas plaukimas turi du etapus. Pirmiausia vyksta proto kova prieš tą naują situaciją, protas nori skaityti, mokytis, daug kalbėti, o paskui atsiranda kažkokia dvasinė harmonija – atsisėdi prie stiebo ir staiga susivoki, kad 10 valandų buvai visiškai kitoje erdvėje.“

„Patikėkit, mes laukiam kranto, bet kai jis ateina – labai gailimės, kad baigiasi kelionė“,- juokauja kapitonas. - Tai yra toks stiprus emocinis jausmas, kad paskui kokį mėnesį rašai eilėraščius, kuri dainas, tampi iš tikrųjų kūrybine asmenybe. Kas, atrodo, visai nebūdinga techniniam žmogui ar verslininkui. Labai pasikeičia žmogaus emocijos ir atrandamos naujos vertybės.

Projektą ištestavo draugai

Pirmieji šio projekto pristatymai vyko labai uždarame draugų rate. „Draugai palaikė, nemažai žmonių registravosi į šį projektą. Tai daryti faktiškai pradėjome jau šią žiemą, norėjome pažiūrėti, kokia bus reakcija. O ji leido patikėti, kad tas projektas yra realus. Bet reikėjo labai profesionalių žmonių, kurie tai padarytų profesionaliame lygyje susivokiant, kad tas projektas yra labai didelis ir istoriškai, ir geografiškai. Tam tikslui buvo suburtas „Kapitono Granto klubas“, kuriame esančių profesionalų dėka bus siekiama tą projektą suvaldyti ir įgyvendinti. Gaila būtų jo neparodyti žmonėms, Lietuvos bendruomenei, kad tas buriavimas apimtų ne tik Baltijos ir Viduržemio jūros regionus, bet plėstųsi pradžiai į Karibus, o paskui apskritai į pačias įdomiausias pasaulio buriavimo vietas ir buriavimo centrus. Ir čia kaip tik šis Kapitono Granto projektas idealiai atitinka šį formatą“,- pristatydamas visus 7 metus truksiančio projekto etapus sakė kapitonas.

Plaukimas vyks su 59 pėdų raudonmedžio jachta Reliant. „Laivas man jau seniai nebepriklauso. Aš tą laivą stačiau ir dabar šiame projekte esu atsakingas už jo techninę priežiūrą, taip pat esu vienas iš 4 kapitonų, kurie juo plauks“,- detales pristato D.Vinkevičius. Ir sako tikįs, kad einant į antrą šio projekto pusę prie jo prisijungs dar geresnis ir rimtesnis laivas.

Plaukimo aplink pasaulį “Kapitono Granto vaikai” tvarkaraštis

2014 m.lapkritis-2015 m. gegužė - Transatlantic ir West Indies ekspedicijos
Pirmoji Transatlantic ekspedicija. Startas 2014-11-17. Komanda renkasi 2014-11-12d. Maršrutas: Lanzerotė - Gran Canaria - Capo Verde (De Sao Vicente) - Antigua. Ekspedicijos pabaiga 2014-12-20.

Naujametinis kruizas mažuosiuose Antiluose: 2014-12-20 - 2015-01-03
Kruizai mažuosiuose Antiluose – šiaurinė ir centrinė dalys:

2015-01-03 - 2015-01-17
2015-01-17 - 2015-01-31
2015-01-31 - 2015-02-14

Kruizai mažuosiuose Antiluose - centrinė ir pietinė dalys:

2015-02-14 - 2015-02-28
2015-02-28 - 2015-03-14
2015-03-14 - 2015-03-28

Kruizas mažuosiuose Antiluose - centrinė ir šiaurinė dalys:

2015-03-28 - 2015-04-11

Kruizas British Virgin Islands (Mergelių salos): 2015-04-11 - 2015-04-25

Antroji Transatlantic ekspedicija. Startas 2015-04-27. Maršrutas: Snt. Martin, Mergelių salos(Jost Van Dyke) - Azorai - Gibraltaras. Ekspedicijos pabaiga: 2015-05-27

2015 m.lapkritis-2016 m.gegužė - Magelano sąsiaurio - Horno ekspedicijos, Čilės ir Patagonijos sausumos ekspedicijos
2016 m.lapkritis-2017 m.gegužė - Pietų Atlanto ir Indijos vandenyno salynų ekspedicijos
2017 m.lapkritis-2018 m.gegužė - Indonezija, Vakarų Australija, Žygis per Australiją
2018 m.lapkritis-2019 m.gegužė - Koralų ir Tasmanų jūros, Tasmanija ir Naujoji Zelandija
2019 m.lapkritis-2020 m.gegužė - Ramusis vandenynas, Okeanija
2021 m.lapkritis-2022 m.gegužė - Okeanija, Galapagai, Panama, Karibai, Gibraltaras

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)