Taip pat skaitykite: Unikalios Lietuvos vietelės tapo dar labiau išskirtinės
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Perpasauli.lt sudarė sąrašą objektų, kurie labiausiai garsina Raseinių kraštą ir yra svarbūs raseiniškiams bei svečiams.
Maslauskiškių vandens malūnas
Keletas vieno garsiausių Lietuvių kino filmų „Niekas nenorėjo mirti“ epizodų buvo nufilmuota Raseinių rajone, Maslauskiškių vandens malūne. Ar žinojote, jog šis malūnas vis dar stūkso ir laukia lankytojų?
Malūną rasite Maslauskiškių kaime, 14 kilometrų nuo Raseinių, važiuojant Baisogalos, vėliau pasukus Ariogalos kryptimi. 3 km iki malūno teks važiuoti ne pačiu maloniausiu keliu, tačiau šiek tiek pakentėti verta. Pasieksite malūną, statytą XIX amžiaus pabaigoje, nuniokotą per karo mūšius XX a. ir pradėtą atkurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Maslauskiškių malūnas iš akmenų ir plytų sumūrytas 1895 m. Užtvanka dvikopė, išliko autentiški jos įrangos fragmentai.
Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ malūne filmuotas apie 1965 m.
1992 m. Maslauskiškių malūnas buvo įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Po ketverių metų jam suteiktas paminklinio objekto statusas.
Daugiau informacijos: www.dubysosrp.am.lt
Maironio tėviškė ir gimtinė
Pasandravio kaime, 16 kilometrų nuo Raseinių miesto, yra poeto Jono Mačiulio-Maironio gimtinė. Romantiška medžių alėja palydės jus iki išlikusių gimtojo dvaro pamatų, svirtinio šulinio, restauruotos akmens mūro pavalkinės.
Vos už kilometro nuo gimtinės, kitoje kelio pusėje – Maironio tėviškė Bernotuose. Poeto sesers išlikusioje sodyboje įkurtas Maironiui skirtas muziejus, o gegužės-birželio mėnesiais čia vyksta tradiciniai poezijos renginiai.
Pasandravio ir Bernotų kaimuose žymusis poetas augo ir brendo. Manoma, kad Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai įkvėpė Maironį apdainuoti gimtinę, aprašyti jos grožį.
Daugiau informacijos: www.dubysa.info
Šiluva
Jei esate bent kiek religingas arba tiesiog nesate abejingas šventoms vietoms, kurios traukia tūkstančius turistų ir piligrimų, būtinai užsukite į Šiluvą (19 km nuo Raseinių miesto).
Pasakojama, kad XVII amžiuje Šiluvoje ant didžiulio akmens apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Dabar šis akmuo su įdubimu, primenančiu pėdos įspaudą, stūkso iš toli matomoje baltoje, aštuonkampėje, 44 metrų aukščio Apsireiškimo koplyčioje.
Daugiau informacijos: www.siluva.lt
Lyduvėnų tiltas
Važiuodami (14 km) iš Šiluvos link Raseinių miesto, užsukite į Lyduvėnus, kur išsidriekęs aukščiausias (42 m) ir ilgiausias (599 m) tiltas Lietuvoje, paskelbtas Kultūros paminklu. Tiltas nutiestas per Dubysą ir jos slėnį.
Daugiau informacijos: www.dubysa.info
Padubysio piliakalnis
Jei Raseiniuose lankysitės vasaros metu, būtinai turėtumėte panardinti kojas į vėsų Dubysos vandenį. Tam puiki stotelė – 13 km nuo Lyduvėnų – Padubysio kaimo poilsiavietė. Čia pastatytos pavėsinės su lauko baldais, tualetai, įrengtos laužavietės, vaikų žaidimo aikštelė.
Pasiekus poilsiavietę reikėtų nepatingėti užkopti į Padubysio piliakalnį, kitaip vadinamą Kaukuro kalną. Užsiropšti ant piliakalnio viršūnės prireiks nemažai jėgų, jo aukštis 30 m, tačiau pastangos atsipirks atsiveriančiu kraštovaizdžiu.
Turėkite omenyje, jog Dubysa – puiki upė plaukti baidarėmis!
Daugiau informacijos: www.dubysa.info
Žemaičio paminklas
Paklauskite bet kurio raseiniškio – kas yra Raseinių simbolis, jis nedvejodamas pasakys – Žemaitis. Apsilankius Raseinių mieste neįmanoma nepamatyti skulptoriaus Vinco Grybo paminklo, vadinamo Žemaičiu (jo aukštis 6,25 m, postamento – 5,46 m).
Paminklą 1934 metų birželio 24 dieną atidengė ir ąžuolą šalia jo (auga iki šiol) pasodino prezidentas Antanas Smetona. Po iškilmių paminklo aikštė (buvusi prekyvietė) buvo pavadinta Prezidento A. Smetonos aikšte. Nors paminklas oficialiai vadintas Nepriklausomybės, o per atidengimą dar pakrikštytas Jonu, tačiau jam prigijo Žemaičio pavadinimas.
Šis paminklas atlaikė sovietinę ir hitlerinę okupaciją, karo audras. Jame iškalti žodžiai „Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau". Skulptūra simbolizuoja tautos laisvės ir nepriklausomybės troškimą.
Dabar Raseinių miestas neįsivaizduojamas be šio nepajudinamo paminklo. Tai kasdienis palydovas, objektas, aplink kurį vyksta svarbiausi renginiai, miesto šventės.
Molavėnų piliakalniai
Pastoviniavus kartu su Žemaičiu būtų pravartu išvažiuoti iš miesto, tačiau į kitą rajono pusę ir už 25 km nuo Raseinių miesto pasiekti Molavėnų piliakalnius.
Kasmet Karaliau Mindaugo karūnavimo dieną čia vyksta renginiai, sulaukiantys daug kraštiečių ir svečių dėmesio. Piliakalnių komplekse kasmet rodomos istorinės dramos, tokios kaip „Mažvydas“, „Katedra“, Vytautas Didysis“, „Kazimieras Sapiega“, „Barbora Radvilaitė“ ir kt., o garsas apie jas sklinda jau ir už Lietuvos. Šiemet Lietuvos nacionalinio dramos teatro kolektyvas vaidino Kristijono Donelaičio „Metus“.
Molavėnų I piliakalnis vadinamas Kuprėmis ir Graužais. Piliakalnis sudėtingos konstrukcijos. Jį sudaro pagrindinė aikštelė, kuri iš šiaurės vakarų įtvirtinta dviem priešpilniais, o prietryčiuose turi papilį.
Molavėnų II piliakalnis yra 400 m į šiaurės rytus nuo pirmojo. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, ilgesnė iš šiaurės vakarų į pietryčius. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, ant jo auga Molavėnų ąžuolas (apimtis 1 m aukštyje – 6 m), ant piliakalnių ir šalia jų įrengti mediniai pažintiniai takai.
Manoma, kad garsi Lietuvos istorijoje savo tragiška pabaiga Pilėnų pilis, kuriai vadovavo kunigaikštis, Margiris, stūksojo ant Molavėnų (Graužių) piliakalnio.
Daugiau informacijos: www.raseiniaiturizmas.lt