Tai – alyvmedžių sodas, kuriame Jėzus Kristus praleido naktį prieš nukryžiavimą. Šalia Alyvų kalno esantis sodas labai mėgstamas maldininkų. Dabar išliko tik dalis Biblijos laikų sodo, tačiau iki šiol auga 8 alyvmedžiai, pasodinti dar I a. Čia 1919–1924 m pastatyta Visų Tautų bazilika, kurioje yra 12 kupolų, o sienas puošia mozaikos. Mėlyni vitražai sukuria prietemą, kuri simbolizuoja paskutinę Jėzaus naktį Žemėje.
Uoloje įrengta Dievo Motinos kapo bažnyčia yra Kedrono slėnyje, Alyvų kalno papėdėje. Tikima, kad čia yra Marijos kapas, uždengtas marmuro plokšte. Šioje bažnyčioje taip pat ilsisi Dievo Motinos Marijos tėvai – Joachimas ir Ana bei Marijos vyras Juozapas.
Raudų siena, dar vadinama Vakarine siena, yra Šventyklos kalno atraminės sienos dalis. Maždaug pusė jos yra 516 m. pr. m. e. pastatytos ir 70 m. e. m. romėnų sugriautos Antrosios šventyklos likučiai. Likusi dalis pastatyta maždaug VII a.
Milijonai žmonių pasaulyje parašo raštelį ir įkiša jį į Raudų sienos plyšį. Jie prašo sėkmės, sveikatos, turtų, pagalbos ir t. t. Manoma, kad ši siena yra arčiausiai Dievo ausies. Visi laiškai iš Raudų sienos išimami du kartus per metus ir užkasami Alyvų kalne.
Liūtų vartai – vieni iš septynių senamiesčio vartų, pro kuriuos Jėzus įžengė į Jeruzalę Verbų sekmadienį. Šie vartai yra Via Dolorosa kelio pradžia, kuriuo Jėzus ėjo nuo Piloto rūmų iki nukryžiavimo ir palaidojimo vietos.
Pagrindinis krikščionių centras – krikščionių kvartalas, išsidėstęs šiaurės vakarų senamiesčio kampe. Jame priskaičiuojama apie 40 krikščionims šventų vietų.
Siono kalvoje yra biblinio karaliaus Dovydo kapavietė. Netoli jos lankytojų laukia ir šio karaliaus vardu pavadinta sinagoga. Virš karaliaus kapavietės išlikusi menė, kurioje paskutinį sykį vakarieniavo Jėzus su savo apaštalais. Šiandien išlikusi Paskutinės vakarienės menė buvo perstatyta ankstyvaisiais viduramžiais.
