Taip pat skaitykite: 10 pilotų, su kuriais tikrai nenorėtumėte skristi
Į turbulencijos arba oro blaškos zoną patekęs lėktuvas gali kratytis ir staigiai bei nereguliariai siūbuoti nuo vieno šono ant kito ir iš viršaus į apačią – keleiviai ima nerimauti ar net išsigąsta, kad lėktuvas gali tapti nekontroliuojamu ir subyrėti ar nukristi. Du pilotai sutiko pakomentuoti penkis didžiausius su oro turbulencija susijusius mitus.
1. Pilotai visada įspėjami apie turbulencijos zonas
Oro turbulencija nėra jokia mistika: ją sukelia atmosferos slėgis, reaktyvinis srautas ir virš kalnų cirkuliuojantis oras, taip pat atmosferos frontai bei audros. Taip pat būna ramaus oro turbulencija, kuri kyla zonose, kur oro masės juda be jokios regimos priežasties, pavyzdžiui, giedrame danguje staiga atsiradus debesims.
„Skrydį galima įsivaizduoti kaip sraunią upę, kuri teka per akmenis, virš kurių vanduo pakyla, o po to nusileidžia, sūkuriuodamas ir verpetuodamas“, – sako kapitonas Chesley „Sully“ Sullenbergeris, atsistatydinęs JAV pilotas, pranešėjas, rašytojas ir CBS naujienų ekspertas saugumo bei aviacijos klausimais. Trumpai tariant, turbulencija yra normali skrydžio dalis ir kiekvienas pilotas žino, kad kiekvieno skrydžio metu lėktuvas gali patekti į tokią zoną.
Tačiau nemažai keleivių vis dar galvoja, jog pilotai lėktuve turi kažkokį prietaisą, įspėjantį apie artėjančią turbulenciją, kurios negali užfiksuoti radarai. Deja, tokia technologija kol kas dar neišrasta.
„Paprastai mes gauname tik bendrą įspėjimą, ne daugiau“, – sako Ch. Sullenbergeris. Tokį įspėjimą atsiunčia prieš tai tame pačiame aukštyje skridęs orlaivis, kuris praneša apie tai artimiausiam oro eismo kontrolės centrui. Gavęs pranešimą apie turbulenciją, pilotas gali pakeisti aukštį arba greitį, kad jos išvengtų.
Ch. Sullenbergeris teigia, jog norint suvaldyti lėktuvą turbulencijos zonoje, pilotui reikalingas išsilavinimas, mokymas, praktika ir mokėjimas atpažinti oro blaškos sąlygas. Tačiau turbulenciją dažnai sunku numatyti iš anksto, ypač skrendant į atokias vietas, virš kurių skraido mažai lėktuvų, potencialiai galinčių pranešti apie turbulenciją kontrolės centrui.
2. Stirpi turbulencija gali sugadinti lėktuvą
Paskutinė didelė katastrofa, kilusi dėl oro blaškos, įvyko 1966 m. kovo 5 d. Japonijoje, netoli Fudzijamos kalno, kur sudužo BOAC 707 lėktuvas kartu su 124 keleiviais ir įgulos nariais. JAV Federalinė Aviacijos Administracija pranešė, kad lėktuvas staiga pateko į ypatingai stiprią turbulenciją ir lėktuvo konstrukcija neatlaikė apkrovos.
Kapitonas Johnas Coxas, atsistatydinęs „US Airways“ oro linijų pilotas, „Safety Operating Systems“ savininkas ir „USA Today“ skilties „Klauskite kapitono“ autorius, teigia, jog tai įvyko beveik prieš 50 metų, o šiandieniniai lėktuvai „kuriami, konstruojami ir išbandomi, kad atlaikytų didesnę turbulenciją, nei dauguma žmonių yra patyrę.“
Ch. Sullenbergeris sutiko su išsakyta nuomone dėl šiuolaikinių lėktuvų konstrukcijos ir pabrėžė, kad „šiuolaikiniai lėktuvai kuriami su didele saugumo garantija.“ Pavyzdžiui, „Boeing 787“ sukonstruotas su atlenkiamais sparnais. Netgi galima matyti, kaip jie juda aukštyn žemyn – toks judesys sumažina svyravimų amplitudę.
Lėktuvo greitį ir aukštį pilotai gali kelis kartus sumažinti, ieškodami lygesnio oro tako. Kai skrydis tampa vis nelygesnis, sako J. Coxas, pilotas stengiasi pasiekti greitį, kurį gamintojas nurodo kaip optimalų konstrukcinį greitį įveikti stipriai turbulencijai.
3. Kai saugos diržo ženklas nedega, diržą galima atsisegti
Saugiausia likti prisisegus saugos diržais net kai lėktuvas nebesvyruoja ir nebesikrato, o skrydis ramus tarsi sėdint namuose ant sofos.
„Sėdėti prisisegus saugos diržą yra pigiausias draudimas, – sako Ch. Sullenbergeris. – Rekomenduoju neatsisegti diržo viso skrydžio metu.“
Kadangi blaška gali kilti netikėtai, ypač ramaus oro turbulencija, neprisisegę keleiviai gali nukentėti – jie gali būti išsviesti iš savo vietų, susižeisti patys ar sužeisti kitus keleivius.
„Prisisekite taip, kad diržas būtų pakankamai įtemptas, – sako Ch. Sullenbergeris. – Vos prisisegęs, aš jau jo nebejaučiu.“
4. Nieko negaliu padaryti, kad išvengčiau turbulencijos
Pasirodo, įmanoma apsisaugoti nuo oro blaškos poveikio. Svarbiausia, žinoma, yra viso skrydžio metu sėdėti prisisegus saugos diržą. Be to, planuodami kelionę galite pasirinkti skrydį, kurio metu turbulencija mažiausiai tikėtina.
Pavyzdžiui, vasarą saulė netolygiai įšildo žemės paviršių, todėl kyla didesnė oro blaškos tikimybė. Tad vasarą skrydžiui geriau rinktis ankstyvą rytą. Ch. Sullenbergeris pataria keleiviams, itin bijantiems oro blaškos, rinktis vietą netoli orlaivio sparnų, nes jie būna oro masės centre, todėl turbulencija mažiau juntama.
Taip pat jis pataria prieš skrydį atlikti pratimą, padėsiantį sumažinti turbulencijos baimę.
„Kai važiuojate automobiliu keleivio vietoje, užsimerkite ir mintyse fiksuokite kiekvieną automobilio skleidžiamą garsą ir vibracijas, jų dažnumą ir intensyvumą, – sako jis. – Paprastai mes jų sąmoningai nebefiksuojame, o pradėję fiksuoti pastebime, kad dažniausiai važiavimas automobiliu yra daug nelygesnis ir garsesnis nei skrydis lėktuvu.“
5. Per turbulenciją visada būna sužeistų
Kasmet JAV Federalinė Aviacijos Administracija fiksuoja keleivių, patyrusių sužalojimų dėl turbulencijos, skaičių. Administracijos duomenimis, šis skaičius yra gana nedidelis. 2014 m. buvo sužeisti 24 žmonės, 13 iš jų – įgulos nariai.
2012 m. – 32 žmonės, 21 iš jų – įgulos nariai. Statistika rodo, kad per pastaruosius 10 metų dėl oro blaškos nukenčia vidutiniškai 34 žmonės per metus, vidutiniškai 20 iš jų – įgulos nariai. O lėktuvais kasmet skrenda daugiau nei 800 mln. žmonių.
Didžiausia rizika nukentėti lėktuvui patekus į oro blaškos zoną, gresia skrydžių palydovams, ant kelių laikomiems kūdikiams ir keleiviams, neužsisegusiems saugos diržų.