Taip pat skaitykite: Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Aukštaitijos nacionalinio parko ištakos – dar 1960 metais. Tada buvo įsteigti Ignalinos kraštovaizdžio ir Ažvinčių girios botaninis-zoologinis draustiniai. Jie vėliau tapo nacionalinio parko pagrindu.
1974 m. po ilgų diskusijų buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos nacionalinio parko planavimo schema, parengta Lietuvos statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institute.
Ginčų būta ir dėl nacionalinio parko pavadinimo. Jau tada brendo mintys apie kitų nacionalinių parkų steigimą, todėl parką norėta pavadinti pagal regioną – Aukštaitijos vardu. Bet jis buvo pavadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku. Tai buvo trečiasis nacionalinis parkas TSRS (po Estijos ir Latvijos). Aukštaitijos nacionaliniu parku tapo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę – 1991 metais.
Nacionalinis parkas buvo įkurtas, siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Vanduo semia net 15 procentų parko teritorijos. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).
Teritorijos paviršių suformavo ledynai, visiškai pasitraukę prieš 14 tūkstančių metų, todėl reljefas yra labai raižytas ir įvairus. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus.
Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių salygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų (Ignalinos, Utenos ir Švenčionių) sandūroje. Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje - užima 40,5 tūkst. ha plotą, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 70 proc. teritorijos. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.
Konferenciją ,,Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj“, kuri vyks lapkričio 11 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą.