Pasaulyje pirmieji muziejai atsirado XVII a. universitetuose ir dvaruose. Nuo XVIII a. buvo steigiami valstybiniai muziejai; pirmasis – Britų muziejus Londone, įkurtas 1753 metais. Manoma, kad svarbią įtaką muziejų raidai darė Luvro muziejus, įkurtas 1793-iaisiais kaip Prancūzų muziejus. XXI a. pradžioje 165 pasaulio valstybėse veikė daugiau kaip 22 tūkst. muziejų.
Muziejams populiarinti
Sulaukus gražios pirmojo Lietuvos muziejaus sukakties reikia konstatuoti ir liūdną faktą: sunkmetis praretino muziejų lankytojų gretas. Tad tikimasi, jog sutelkus valstybės biudžeto, muziejų ir savivaldybių lėšas bei pasitelkus žmogišką išmonę pavyks sustiprinti muziejų ir visuomenės ryšius bei privilioti daugiau lankytojų susipažinti su muziejuose saugomais turtais.
Statistika skelbia, kad 2010 metais (2011-ųjų duomenys dar skaičiuojami) Lietuvoje veikė 102 muziejai, iš kurių mažiausiai penki yra nevalstybiniai. Užpernai Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 2,73 mln. lankytojų, arba apie 60 tūkst. mažiau nei 2009-aisiais. Rekordinio skaičiaus – 3,13 mln. – lankytojų muziejai sulaukė 2008 metais.
Labiausiai lankomas mūsų šalyje yra Lietuvos jūrų muziejus. Jį 2010-aisiais aplankė daugiau kaip 330 tūkst. lankytojų. Geriausiais muziejui 2007–2008 metais čia užsukdavo daugiau nei pusė milijono smalsuolių. Tačiau pernai lankytojų skaičius sumažėjo iki 110 tūkst. Tam didžiausią įtaką turėjo šiuo metu muziejuje vykdomi rekonstrukcijos darbai ir į šiltuosius kraštus išvykęs didžiausias muziejaus pasididžiavimas – delfinai.
Lietuvos muziejų rinkiniuose saugoma 6,3 mln. eksponatų.
Ąžuolas darbui ir poilsiui
Seniausias Lietuvoje viešasis muziejus – D. Poškos baubliai – įsikūręs Šilalės rajono Bijotų kaime. Šiandien ši muziejinė vertybė pelnytai laikoma Šilalės vizitine kortele.
Pirmąjį ąžuolą į rašytojo ir istoriko D. Poškos sodybą baudžiauninkai atgabeno 1812 metais. Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubdavo. Pats rašytojas šį vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu. D. Poška Baublyje dirbo ir ilsėjosi. Jame parašė ne vieną garsų kūrinį, tarp jų „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“.
Į ąžuolo vidų rašytojas sunešė archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, žymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų. Jame taip pat laikė retą mamuto iltį, patrankų sviedinius, kitus radinius, kuriuos galėjo apžiūrėti kas tik panorėjęs. Taip prieš porą šimtų metų gimė pirmasis Lietuvoje kraštotyros muziejus. Deja, daugelio eksponatų iki šių dienų neišliko.
D. Poškai mirus, Baubliai buvo menkai prižiūrimi, tik 1930 metais visuomenės iniciatyva jie buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniais lankais.
Pastaruosius dvejus metus D. Poškos baubliai buvo restauruojami. Restauruojant buvo rasta dėžutė su keliais eksponatais – akmens amžiaus kirvukais, keletu ietigalių, maldaknygėmis. Manoma, kad visa tai galėjo būti ir D. Poškos laikų muziejuje. Dabar turistai gali pamatyti ne tik restauruotus Baublius, bet ir atstatytą Antano Smetonos laikų mokyklą, kurioje yra įrengtas muziejus su ekspozicija apie D. Pošką, biblioteka ir kt.
Delfinai išvykę, bet sugrįš
Daugiausia smalsuolių priviliojančiam Klaipėdos Smiltynėje įsikūrusiam Lietuvos jūrų muziejui pradžią davė 1971 metais Klaipėdos kraštotyros muziejuje (Herkaus Manto g. 14) atidaryta Jūrų skyriaus ekspozicija. Jau kitais metais prasidėjo 1866-aisiais statyto Nerijos forto, esančio Kopgalyje, kur nuo XIX a. kūrėsi žvejų kaimas, restauravimas, akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. 1975-ųjų spalio 1 dieną buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų muziejus, po ketverių metų atvėręs duris lankytojams.
Šis Lietuvos muziejus patrauklus tuo, kad suteikia įvairaus amžiaus lankytojams įdomių žinių apie paslaptingą vandens pasaulį – biologinius ir istorinius jo raidos momentus, ekologiją, – supažindina su įspūdingais vandens gyvūnais – jūrų liūtais, ruoniais, pingvinais, žuvimis, koralais, medūzomis, – padeda harmoningai suvokti ir pažinti žmogų supančią aplinką.
Muziejaus duris pravėrę smalsuoliai pamato ne tik egzotiškus vandens gyvūnus, bet ir susipažįsta su Baltijos ir jos baseino žuvimis, apsilanko modernioje ekspozicijoje, pasakojančioje apie plėšrius ir pavojingus jūrų gyvūnus, daug sužino apie laivybos istoriją. Gyvieji muziejaus eksponatai – tikras šios įstaigos pasididžiavimas.
Gyvųjų eksponatų fonde – 957 gyvūnai. Didžiausią dalį jų sudaro Baltijos ir Lietuvos vandenų gėlavandenės, koralinės ir atogrąžų gėlavandenės žuvys, pingvinų kolonijoje sukinėjasi 21 pingvinas, dėmesį traukia Baltijos pilkieji ruoniai, Šiaurės ir Kalifornijos jūrų liūtai, Juodosios jūros afalinos. Ruoniai, delfinai ir pingvinai čia sėkmingai veisiami.
Ypatingas muziejaus raidos etapas susijęs su delfinariumo kūrimu. 1993 metų rugsėjo 21 dieną iš Sevastopolio lėktuvu buvo atgabenti pirmieji delfinai, o pats delfinariumas atidarytas kitų metų balandžio 30-ąją. Delfinariume yra 1 100 vietų žiūrovų salė, 1 800 kubinių metrų talpos baseinas, skirtas delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymams.
Deja, jau kurį laiką delfinų ir jūrų liūtų pasirodymai nevyksta, nes delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai, o vienuolika šilumą mėgstančių delfinų dabar mėgaujasi šiluma Graikijoje. Praėjusiais metais jų būrį papildė du naujagimiai. Su Lietuvos jūrų muziejaus delfinais Graikijoje nuolat būna veterinarijos gydytojas ir treneris iš Klaipėdos.
Ar prie mūsų publikos pratę gyvūnai gerai jaučiasi Graikijos zoologijos sode? Ko gero, nelabai. Palikę savo namus Smiltynėje ir laikinai įsikūrę Graikijoje delfinai vis patenka į įvairių intrigų pinkles. Antai prieš metus paaiškėjo, kad šie gyvūnai į Graikiją buvo išgabenti neva pažeidžiant tarptautinius šalių susitarimus, o juos nemokamai priglausti, kol Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume bus baigti rekonstrukcijos darbai, sutikęs zoologijos sodas, matyt, pats, kaip ir visa Graikija, šiuo metu išgyvenantis ne pačius lengviausius laikus, staiga prabilo apie pinigus... O jų reikia išties nemažai, mat per dieną vienas delfinas suėda apie 10 kg žuvų: strimelių, stauridžių, skumbrių, silkių, menkių...
Kada pagausėjusi delfinų šeimyna sugrįš namo ir vėl džiugins jų pasiilgusius žiūrovus, kol kas tiksliai nežinoma. Vis dar vyksta delfinariumo rekonstrukcijos darbai. Muziejaus atstovės Nikos Puteikienės teigimu, labai tikimasi, kad šių metų rudenį visi darbai bus baigti ir vėl užvirs įprastas gyvenimas.
Dideles viltis muziejus sieja su 2003 metais įkurtu Delfinų terapijos centru, teikiančiu reabilitacijos ir gydymo paslaugas Lietuvos bei kaimyninių Rytų Europos šalių vaikams, sergantiems autizmu, Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi. Delfinų terapijos seansai labai pasiteisino ir plačiai išgarsėjo. Jau dabar muziejaus administracija sulaukia daug skambučių – teiraujamasi, kada vėl bus atnaujinta Delfinų terapijos centro veikla.
Muziejaus rekonstrukcija turėtų pagerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas, taip pat lankytojams suteikti malonesnių potyrių bei daugiau prasmingo poilsio galimybių.
Dėl delfinariume vykdomų darbų pats muziejus nesustabdė savo veiklos. Lankytojai ir toliau gali susipažinti su Jūrų muziejaus ekspozicijomis, aplankyti akvariumą.
Prieš Užgavėnes – pas velnius
Velnių muziejus Kaune, vienas iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinių, yra išties unikalus ir neturintis analogų. Trijų aukštų priestatas Velnių muziejui šalia Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus iškilo 1982 metais. Čia saugoma daugiau kaip 3 tūkst. įvairių dydžių, formų ir spalvų „velniškų“ eksponatų. Tai pati didžiausia pasaulyje velnių kolekcija, kurios pradininkas – dailininkas, žymus visuomenininkas ir aistringas kolekcininkas A. Žmuidzinavičius.
Velnių kolekciją sudaro eksponatai iš daugiau nei 45 pasaulio šalių: Rusijos, Armėnijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, JAV, Indijos, Afrikos, Jakutijos... Muziejuje taip pat eksponuojamos Užgavėnių kaukės. Ekspozicija supažindina su įvairiausiomis kipšų figūrėlėmis.
Visi jie – vyriškosios giminės... Keista, kad net kavos servizas, riešutų gliaudyklė ar peleninės išdabinti nenuoramomis velniais.
Nors velnias asocijuojasi su negatyviais dalykais, daugelyje lietuviškų padavimų ir pasakų šis personažas vaizduojamas labai panašus į žmogų, iš pirmo žvilgsnio netgi keliantis susižavėjimą, linksmas, kiek kvailokas.
Artėjant Užgavėnėms aplankyti Velnių muziejų – itin prasminga, mat šiuo metu mažiesiems lankytojams siūloma nauja edukacinė programa – „Magiškos Užgavėnių kaukės“. Jos metu galima išvysti muziejuje saugomas senąsias Užgavėnių kaukes ir čia pat jas palyginti su skulptoriaus Tado Gutausko sukurtomis ryškiaspalvėmis kaukėmis. Tradicinį etnodizainą su moderniu stiliumi sujungęs menininkas sukūrė originalias medines formas. Trylika kaukių simbolizuoja mitologinius lietuvių žvėris: vilką, mešką, gervę, gandrą, ožį, taip pat įvairiaspalvius velnius ir raganas. Programos metu galima išgirsti daug įdomių pasakojimų ir išmokti patiems pasigaminti kaukes.
Užpernai šimtui gyventojų teko vidutiniškai 84 apsilankymai muziejuose. Prasminga būtų šiais – Muziejų – metais minėtą rodiklį pagerinti.