Paskutiniai D. Pankevičiaus maršrutai driekėsi ten, kur civilizacijos paieškos kartais užtrunka. Anot jo, atmintin įsirėžė tiek įspūdinga Antarktidos salų gamta ir gyvūnai, tiek žemės drebėjimo nušluota skurdi Haičio sostinė, tiek, pavyzdžiui, itin savitos Togo gentys, gyvenančios moliniuose namuose ir propaguojančios vudu religiją.

D. Pankevičius, pasakoja, kad besilankant Afrikoje labiausiai įsiminė somba gentis Togo respublikoje.

„Jie statosi molinius namukus – tvirtoves. Sienos – gal metro storio.<...> Jie ant galvos nešioja antilopės ragus – moterys ir vaikai. Veidą tatuiruoja, ir pagal tai tu gali išskaityti informaciją, kokiai genčiai priklauso. Tai kaip žmogaus pasas ant veido. <...> Taip pat Toge patiko, kad, kaip ir Haityje, jie propaguoja vudu religiją. <...> Jei žmogus suserga arba nori būti greitesnis, aukštesnis, žiniuonis jam išrašo, kokių produktų reikia nusipirkti. Tuomet reikia eiti pas vaistininką. O jis pardavinėja dramblio koją, iltis, šunų kaukoles...“, – pasakoja keliautojas.

Toge D. Pankevičiui taip pat įsiminė dvynių kultas.

„Jei moteris gimdymo metu praranda vaiką – vieną iš dvynių, tuomet ji eina pas šventiką ir įsigyja lėlę, ir ją kartu augina“, – apie papročius pasakoja keliautojas.

Iš daugybės kelionių D. Pankevičius taip pat prisimena itin skurdų Haičio sostinės vaizdą, kur ir dabar dar likę palapinių miestelių, įspūdingą Antarktidos salos vaizdą ir nieko nebijančius gyvūnus. Taip pat vienas labiausiai atmintin įstrigusių susitikimų įvyko Irake. Ten lietuviui teko galimybė pabūti labiausiai saugomame šalies kalėjime, kuriame laikomi patys sunkiausi nusikaltėliai.

Temos