Jis dar vadinamas Uluwatu beach. Šis paplūdimys yra didelės uolos apačioje, o visa uola vertikaliai nusėta kavinėmis ir bareliais, kuriuose gali sėdėti ir tiesiog stebėti surfintojus bei nuostabius saulėlydžius įvairiame aukštyje. Nusileidus gana stačiais laipteliais žemyn, atsiduri tarp uolų, po kurias palandžiojus, patenki prie vandenyno.
Trys mažos salelės netoli Balio, iki kurių greituoju kateriu vos 1.5 val. kelio. Ten uždraustas motorinis transportas dėl ekologijos, o jo ir nereikia, nes kiekvieną jų gali apeiti per kelias valandas. Ten gali pasirinkti, ko norisi ir pagal tai apsistoti vienoje iš jų – Gili T didžiausia, norintiems vakarėlių, Gili Air – vidutinė, populiaresnė tarp atostogaujančių su šeimomis, Gili Meno – pati mažiausia, kur medų mėgsta kopinėti jaunavedžiai. Nesvarbu, kurią pasirinksi, visose rasi tą mažų salų jausmą, tą Rojų ir balto smėlio paplūdimius su žydru vandeniu, kurio taip visi ieško Balyje.
Jis yra dažname populiariausių lankytinų vietų Balyje sąraše. Ne veltui, nes tai nuostabus didžiulis 11 a. šventyklų kompleksas. Nuvykau ten, nes patiko kelios gražias nuotraukos, o atvažiavusi pamačiau didžiulę teritoriją ir stebėtinai nedaug turistų. Džiaugiuosi, kad neskubėjau ir leidau sau pasivaikščioti ten, kur veda akys. Puiki vieta ramiai pasivaikščioti, pasigrožėti ne tik pačiais statiniais bei pasidaryti puikių nuotraukų, bet ir pasigrožėti aplinkui plytinčiais ryžių laukais, atrasti giliau esančias vieteles, kur neretai būsi pats vienas.
Juos kartu su drauge radome „off the beaten track“ sąraše. Tam tikra prasme gerai, nes turistų nedaug, o važiuoti tikrai verta. Jie yra gana netoli vienas kito, kažkuo panašūs, bet kartu ir skirtingi. Smagu palaipioti po samanomis padengtus akmenis, vis nustebti, o kas gi laukia už kito kampo ir galų gale pasiekus krioklį, pamatyti, kad stovi pačiame vaivorykštės viduryje. Ar kada teko ranka liesti vaivorykštę?
Įspūdingo interjero klubas viename prabangiausių salos regionų Seminyak. Įėjimas nuo dvidešimt vienerių, žiūrimas „dress code‘as“ atfiltruoti visam pusnuogiam pusgirčiam jaunimėliui, smagi muzika, kainos, tiesa, „europinės“, bet užtat nepamenu, ar kada yra tekę su susižavėjimu fotografuoti net klubo tualetą?!
Viena iš nedaugelio vietų Pasaulyje, kur net vienos dienos žygio metu šiuos gyvūnus galima pamatyti natūralioje jų aplinkoje, t.y. laisvėje, o ne zoologijos sode. Norintys pamatyti daugiau gyvūnų, gali keliauti net iki savaitės su nakvyne džiunglėse. Sakoma, kad tada yra tikimybė pamatyti ne tik orangutanus, dramblius, bet net ir Š. Sumatros tigrą.
Du labai skirtingi, bet abu nepakartojami ugnikalniai Rytinėje Java salos dalyje. Ar norėjote kada pavaikščioti po mėnulį? O ar teko kada visai iš arti stebėti besiveržiantį garą iš aktyvaus ugnikalnio? Visai tai – Bromo. Jei tingisi kopti, į jį užvažiuoti galima ir džipais.
Deja, norint apžiūrėti Ijent mėlynąsias liepsnas, teks kulniuoti pėstute. Mėlynosios liepsnos matomos nusileidus į kraterį. Ugnis atsiranda dėl to, kad iš vulkano gelmių išeina dujos, kurios susidaro dėl ten degančios sieros. Visai tai vyksta esant aukštam spaudimui ir temperatūrai, o kai dujos susijungia su oru, jos užsidega. Ši vieta yra didžiausia tokia visame Pasaulyje, taigi be abejonės verta čia apsilankyti. Be to, lyginant su kitais ugnikalniais, kopimas čia nėra pats blogiausias – didžioji kelio dalis kyla nuožulniai, t.y. nėra labai statu, o pats kelias padengtas asfaltu.
Dvi nuostabaus grožio didžiulės šventyklos gana netoli viena kitos, kurias galima abi apžiūrėti ir per vieną dieną.
Borobudur – 9 amžiuje pastatyta didžiausia budistų šventykla Pasaulyje. Ji yra ant kalno, nuo kurio atsiveria ne tik puikus pačios šventyklos, bet ir aplinkinių kalnų vaizdas. Tamsaus akmens skulptūros–varpai, išdėliotos kvadratu, o viduje atviri koridoriai. Gali užlipti iš karto į patį viršu, gali vaikščioti po koridorius, gali apeiti šventyklą iš išorės ir visur bus nuostabūs vaizdai. Belieka grožėtis ir mėgautis.
Prambanan – 10 amžiuje pastatytas didžiausias Indonezijoje hindu šventyklų kompleksas, skirtas Shiva deivei. Gana nemaža teritorija aplinkui, yra ir kitų šventyklų šalia.
Salynas šalia Flores salos, gana lengvai lėktuvu per 1 val. pasiekiamas iš Balio. Puikūs paplūdimiai, tarp kurių net ir rožinio smėlio. Nardymo vieta, ne veltui praminta „fish boal“, kur panėrus jautiesi kaip žuvų skardinėje tiesioginio to žodžio prasme ir didieji driežai – varanai, dar vadinamieji Komodo drakonai – vienintelė iki šių laikų išlikusi varaninių šeimos driežų gentis. Tai stambūs mėsėdžiai, užaugantys iki kelių metrų ilgio, gyvena ant žemės paviršiaus, o jų seilėse yra nuodų, užkrečiančių įkandimo vietą, taigi “selfie” pasidaryti gali būti pavojinga.
Tai salynas, apie kurį nežino net kai kurie indoneziečiai. Norint į jį nuvykti, kelionę reikia gerokai pasiplanuoti, nes keltai į salas ir tarp jų plaukia ne kasdien, kartais sugenda, o didžiojoje dalyje salų nėra interneto. Tačiau nuvykus, nesinori išvykti – ramybė, puikūs paplūdimiai, nuostabaus grožio koralai ir įspūdingos mažai žuvininkystės pramonės pažeistos nardymo vietos. Šis salynas taip pat yra ir jūros čigonų namai, o vienoje iš salų yra ežeras, kuriame galima plaukioti su medūzomis, kurios nedegina. Medūzos nedegina todėl, kad ežeras yra izoliuotas, jame nėra plėšrūnų, taigi per daugelį metų jos prarado gynybinį deginimo instinktą. Kita tokia vieta Pasaulyje yra Palau (Ramiajame Vandenyne).
Jei kas vis tiek spaustų pasakyti, kuri gi vieta „pati pačiausia“ – nesugebėčiau atsakyti… Pabandykit ir pamatysit patys.
Daugiau Viktorijos kelionių įspūdžių galite rasti: