Paslaptingoji sala vadinasi Keimada Grandė. Ji tokia pavojinga, kad oficialiai draudžiama į ją kelti koją. Pavojų saloje kelia gyvatės – geltonžandės kaisakos. Tai angių šeimos ropliai, vienos nuodingiausių pasaulyje gyvačių.

Angys gali užaugti iki 46 cm ilgio. Manoma, saloje jų gyvena nuo 2 000 iki 4 000, arba po vieną gyvatę viename kvadratiniame metre, tad nieko stebėtino, kad salą vadina Gyvačių sala. Geltonžandė kaisaka tokia nuodinga, kad po jos įkandimo žmogus miršta per valandą.

Dabar sala negyvenama, bet anksčiau žmonės trumpam joje apsigyvendavo iki praėjusio amžiaus trečio dešimtmečio, kai, pasak legendos, kaisakos įšliaužė į švyturį ir mirtinai sugėlė švyturio prižiūrėtoją ir jo šeimą. Dabar jūrininkai periodiškai atplaukia sutvarkyti švyturio ir patikrinti, ar saloje neapsigyveno kokie nuotykių ieškotojai.

Gyvačių sala

Kita vietos legenda byloja, kad gyvačių į salą užvežė piratai, norėję apsaugoti joje paslėptą lobį.

Iš tiesų gyvatės saloje apsigyveno dėl kylančio jūros lygio – istorija kur kas paprastesnė nei legendos apie piratus, bet ne mažiau įdomi. Anksčiau Gyvačių sala buvo Brazilijos žemyninės dalies atkarpa, tačiau prieš 10 000 metų pakilo jūros lygis, vanduo atskyrė sausumos dalis, taip atsirado Gyvačių sala.

Gyvačių sala

Saloje likę atskirti gyvūnai įvairiai evoliucionavo per tūkstančius metų. Vienintelis salos gyvačių grobis buvo paukščiai, taigi laikui bėgant nuodai pasidarė labai stiprūs, kad bet kokie paukščiai iš karto žūtų. Vietos paukščiai pernelyg gudrūs, kad būtų sučiupti, taigi gyvatėms tenka kliautis į salą užklystančiais paukščiais.

Gyvačių sala

Geltonžandžių kaisakų pusseserės, gyvenančios žemyninėje dalyje, – kaisakos yra 90 proc. visų gyvačių įkandimų Brazilijoje kaltininkės.

Geltonžandžių kaisakų nuodai – penkis kartus stipresni, bet jos – izoliuotos saloje. Tiesa, jų įkandimas greičiausiai būtų mirtinas.

Mirčių nuo auksažandžių kaisakų įgėlimo neužfiksuota (kadangi jų gyvenama vieta – toli nuo žmonių gyvenamų regionų), o įgėlus paprastajai kaisakai ir nesuleidus priešnuodžius, mirties tikimybė – 7 procentai.

Gyvačių sala

Beje, priešnuodžiai neduoda visiškos garantijos, kad auką pavyks išgelbėti, net ir tokiu atveju yra 3 proc. mirtingumo lygis.

Sunku patikėti, kad kas nors norėtų apsilankyto saloje, kur iš už kiekvieno krūmokšnio tyko mirtis.

Kita vertus, mirtini angių nuodai padeda gydyti širdies ligas, todėl juodojoje rinkoje yra paklausa šiems nuodams. Nepaisantys įstatymų ir trokštantys pinigų greičiausiai surizikuotų ir išliptų Gyvačių saloje.

Gyvačių sala
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)