Puma Yumco ilgis – 32 kilometrai, o plotis – 13 kilometrų. Ežeras telkšo 5 030 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jo vandens šaltinis – tirpstančios aplinkinių kalnų sniego kepurės. Iš ežero neišteka joks upeliūkštis. Nepaisant šito, maisto medžiagų koncentracija ir vandenyje, ir nuosėdose yra stebėtinai žema. Tokia būklė vadinama ultraoligotrofija.
Oligotrofikacijos paveiktų ežerų vanduo paprastai būna mėlynas arba melsvai žalias ir ypač skaidrus, nes jame beveik nėra fotosintezę vykdančių organizmų, tokių kaip fitoplanktonas.
Žiūrint iš aukštai Puma Yumco atrodo kaip ryškiai mėlyna dėmė. Ežero pavadinimą sudarantys žodžiai reiškia „Mėlynas brangakmenis, plūduriuojantis danguje“.
Didžiausią nuostabą kelianti ežero savybė išryškėja tada, kai žiemą jo paviršių aptraukia ledas. Ledo sluoksnis susiformuoja kartotinai užšaldamas, suskilinėdamas ir vėl užšaldamas. Šį dėsningumą lemia temperatūros svyravimai ir vėjo sukeliamas ledo judėjimas.
Paprastai, kai ežerai užšąla, ant jų susiformuoja vientisa storo ledo danga, pradedanti skilinėti tik prasidėjus šiltesniam sezonui. Tačiau kad taip atsitiktų, aplinkos sąlygos turi bent trumpą laiką išsilaikyti stabilios – kitaip ledas pakankamai nesutvirtės.
Taigi, jeigu orai nuolatos mainosi, užšąla tik paviršinis vandens sluoksnis, o tada net nuo menkiausių temperatūros pokyčių plonytis ledas ima skilinėti. Iš atskilusių jo segmentai netrukus gali susiformuoti visiškai naujos konfigūracijos. Kai temperatūra keliais laipsniais pažemėja, ledai sukietėja ir virsta įstabiai atrodančiais dariniais.
