Interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“ atveria grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus. 20-ies objektų maršrutas istorinėje Palangos miesto dalyje, paįvairintas vaizdine, garsine bei grafine medžiaga, leidžia iš naujo įkvėpti Palangos kurorto įkūrėjų ir svarbiausių puoselėtojų dvasios bei to meto atmosferos.

Atsisiuntę žemėlapį ir keliaudami nurodytu maršrutu aplankysite ne tik visiems žinomą Birutės kalną, Gintaro muziejų, Tiškevičių dvarą, bet ir kitas legendomis ir paskalomis apipintas miesto erdves.

Elito linksmybių meka

Daugiau nei prieš 100 metų Kurhauze grafų Tiškevičių šeima pradėjo Palangos kurorto istoriją. Apie 1877 m. grafo Juozapo iniciatyva imtas statyti pirmasis Palangos poilsinės pastatas – Kurhauzas, tapęs besikuriančio kurorto centru ir simboliu. Grafai Tiškevičiai čia ėmė formuoti savitą gyvenimo ir laisvalaikio stilių – rengė Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertus, šokių ir labdaros vakarus, spektaklius, kurie pritraukdavo poilsiautojų elitą.

Kurhauze veikė erdvus restoranas, kavinė, salė koncertams, salė pramogoms, skaitykla, 23 kambariai. Patalpas apšvietė elektros šviesa, veikė telefonas, kasdien grojo džiazo kolektyvas, veikė aukščiausios kokybės virtuvė. 2002 m. legendinis pastatas buvo visiškai suniokotas ugnies, tačiau šiandien jis jau baigtas restauruoti. Kurhauze vyksta įvairūs koncertai ir renginiai, kuriuose laukiami visi palangiškiai ir miesto svečiai.

Flirtas, paskalos ir vaiduokliai

Romantiškos kurorto dvynės – vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Balkonai ir atviros terasos sezono metu Palangoje virsdavo bene karščiausiais taškais – poilsiautojai jose praleisdavo daugiau laiko nei maudyklėse, restoranuose ar vaikštinėjant. Tai buvo žaismingo flirto, pažinčių ir bendravimo erdvė, kur šurmuliavo gandais apaugęs, nerūpestingas kurorto gyvenimas.

Ištroškusiems aštresnių pojūčių, nevalia aplenkti vilos „Anapilis“. Senieji palangiškiai pasakoja, jog po „Anapilį“ klaidžioja grafo dukros, kuri kažkada buvusi uždaryta vilos bokštelyje, vėlė. Kiti tiki regėję vilos šeimininkės grafienės Sofijos dvasią, kuri retkarčiais tebenaktinėja vilos bokštelyje ir klausosi specialiai jai įrengtų vėjo vargonų. „Anapilis“ – vienas įdomiausių, unikaliausių ir vertingiausių senosios kurorto architektūros ženklų Lietuvos pajūryje. XIX a. pab. vila priklausė grafienei Sofijai ir buvo vadinama jos vardu.

Po pirmojo pasaulinio karo vila „Anapilis“ buvo parduota. Ją įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (pastarasis buvo kunigas). Čia mėgdavo ilsėtis ir linksmintis prezidentas A. Stulginskis bei dainininkas K. Petrauskas. Jau tuomet „Anapilį“ supo ypatinga bohemos aura, kurią bandyta atkartoti ir šiais nepriklausomos Lietuvos laikais – čia ilgą laiką gyvavo akustinės muzikos klubas.

Kur apsistosite – taip ir atostogausite

Amžininkai byloja, kad nuo vilos pasirinkimo priklausydavo beveik viskas – nuotaika ir atostogų stilius.
Keliaudami „Tiškevičių bulvaru“ aplankysite daugybę vilų - „Jūros akis“, kur gyveno grafo Felikso meilužė, „Mahorta“, kuri pasižymi išskirtine architektūra, „Baltoji“, kuri priklausė Maironio mūzai grafaitei Marijai ir kitas.

Palangos tiltas – buvęs uostas

Grafas Juozapas didelę dalį lėšų 1880–1890 m. investavo į Palangos uosto – prieplaukos laivams statybą ir eksploataciją. Pastatydinęs tiltą į jūrą, įsigijo 12 vagonų talpos garlaivį „Phoenix“, kuris du kartus per savaitę plaukiojo tarp Palangos ir Liepojos, gabendamas poilsiautojus, prekes ir plytas. Prekes iki tilto ir tiltu Tiškevičiai gabendavo arklių traukiamu geležinkeliuku – siauruku. Deja, garlaivis kursavo tik porą metų – greitai pasirodė, kad prieplauka kaipmat užnešama smėliu, o audrų metu tapdavo netinkama prisišvartuoti.

Palangos elito SPA

Jau daugiau nei prieš šimtą metų manyta, kad vien buvimas kurorte gali padėti įveikti nervinius susirgimus ar išsekimą. Grafas Feliksas įrengė pašiltinto jūros vandens, mineralines bei gydomųjų žolių vonias su procedūromis. Šiltosios maudyklės veikė visus metus, nes naudojo ne tik jūros, bet ir angliarūgšte prisodrinto vandens vonias. Dažnas aristokratas ar ligotas poilsiautojas per visą atostogų laiką į jūros vandenį net neįlįsdavo – lepindavosi tik šildomose maudyklėse.

Palangos meilės oazė

Tiškevičiai turėjo savo giminės šūkį, kuris skelbė – „Išsirink, ką myli!“. Nežinia, ar tai nors kiek prisidėjo prie Palangos tapimo meilės miestu, tačiau šis jausmas neabejotinai sklando ore ir ypač Meilės alėjoje. Grafų Tiškevičių laikais šioje vietoje tebuvęs takas be vardo, prie kurio stovėjo Oginskio, Tiškevičiaus, Skovronskio vilos, vėliau jis imtas vadinti „Meilės“ vardu. Tačiau niekas neabejoja, kad šis takas ir kopos saugo daug meilės paslapčių.

Laukinių vakarų laikai

Dabartinė Vytauto g. anuomet savo atmosfera niekuo nenusileido amerikietiškiems „laukinių vakarų“ miestams. Kalbama, kad čia buvo galima susitikti ir tikrų kaubojų. Vieną įdomiausių šios gatvės istorijų mena senosios vaistinės namas, kur nuo 1882 m. dirbo vaistininkas, be vaistų gaminęs dar ir originalų 27 rūšių vaistažolių rinkinį – „Trejas devynerias“. Mišinys buvo vartojamas po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus tiko beveik nuo visų ligų – sutrikus virškinimui, skaudant galvą, persišaldžius, užkimus ar pavargus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)