„Su didžiuliu prašymu pasidalinti ir atmerkti Lietuvai akis“

Pastaraisiais metais abiturientai susiduria su ne vienu pokyčiu, kuris ne vienam sukelia didelį stresą ir baimę. Nežinomybė verčia ieškoti pagalbos. „Su didžiuliu prašymu pasidalinti ir atmerkti Lietuvai akis“ – taip pradedamas atviras dvyliktokų laiškas.

„Esu dvyliktokas. Jaučiuosi pasipiktinęs visa sukurta sistema. Ne gana to, kad kiekvienas baigiantis mokyklą gimnazistas jaudinasi dėl begalės dalykų, o dar prisideda ir nuolatiniai egzaminų keitimai iš pačios NŠA, kuri turėtų mus padrąsinti, vietoj to, varo į dar didesnę neviltį.

Prasidėjus šios santvarkos naujinimui mums buvo pasakyta, kad galėsime egzaminus perlaikyti, o rezultatas bus rašomas geresnis. Kaip ir logiška, mes – bandomieji triušiai. Atėjus dvyliktai klasei mums sakoma, kad 5 balai buvo pridedami prie kiekvieno vertinimo už nieką, o dabar, perlaikius [egzaminus], mes tų balų netenkame. Tad kyla klausimas: kokiu tikslu tie 5 balai buvo duodami?

Pats svarbiausias dalykas iš visų – tai mokymosi medžiaga. Negana to, kad patys mokytojai pamokoms turi ruoštis nuo nulio, duodama tik pamokos tema, dar ir mokiniai neturi vadovėlių. Kaip mes galime mokytis be jų? Kurių temų nėra sename vadovėlyje, turime fotografuotis iš žemesnių klasių knygų. Ar tai ne juokinga? Užsienyje, pirma sukuria metodinę medžiagą tiek mokytojui, tiek mokiniui, parengia programą, o tik vėliau ji išbandoma mokykloje. Kaip mus mokytojai gali paruošti egzaminams, žinant, kokia kartelė užkelta, norint įstoti į universitetą, jei mokytojai nėra užtikrinti, kaip tai padaryti? O net nekalbu apie juokingus atlyginimus, kuriuos [jie] gauna už beprotiškai sunkų darbą. Neretai tenka dirbti per kelias mokyklas, miegoti 5 valandas, pateikti kokybišką medžiagą ir vistiek sugebėti pasitikti mokinius su šypsena.

Tarpinių patikrinimų kiekis, vertinimas taip pat kaitaliojamas į kairę ir į dešinę. Vieną dieną matematikos tarpinius [patikrinimus] laikome du po 20 balų, o kitą – turime vieną tarpinį [patikrinimą] 20 balų vertės ir galutinį egzaminą 80 balų vertės. Lietuvių tarpinio kalbėjimo dalis turėjo būti vertinama 20 taškų suma, o kai juos išlaikėme, sužinojome, kad jie vis dėl to buvo vertinami 30 taškų ir rašymo dalis verta 70 taškų.

O kaip bereikšmiai seminarai mokytojams, už kuriuos jiems reikėjo patiems susimokėti? Užmiršome dar ir apie kompetentingas lektores, kurios nežino, ką kalba, taip pat informaciją pateikia skirtingai ir išvadina pedagogus necenzūriniais žodžiais. Jie drįso pasipiktinti, ginti mokinius ir tapo „psichine liaudimi“.

Matematikos egzaminas. B lygio surinkti balai bus dauginami iš mažesnio balo negu A lygio. Ne vienas mokinys ar švietimo darbuotojas pritaria, kad tai absurdiška. A lygio [egzaminą] laikantys moksleiviai jau automatiškai gauna aukštesnį įvertinimą vien dėl to, kad laiko aukštesniu lygiu. Puiku, kad egzaminas skirstomas pagal lygius, tačiau ar neturėtų ateiti sąmoningas supratimas, kad tai yra didelė neteisybė ir būsimų studentų žlugdymas? Ne kiekvienas yra gabus mokytis matematiką A lygiu ir dar tokiu tempu, tokiais krūviais. Praeitais metais mokiniai džiaugėsi B lygio egzaminu, nes manė, kad švietimo sistema juos gelbėja ir tiki, kad mokytis universitete gali visi. O dabar mums sakoma, kad mes to neverti. Utopija.

Literatūros kūriniai. Juokinga – švietimo ministerija mano, kad nesuprasime, kaip atnaujinta programa. Įdedami senų seniausi kūriniai, kurių net nėra bibliotekose ar knygynuose. Tai pajuoka. Kaip, jūsų manymu, mokiniams skaityti literatūrą, jei jos paprasčiausiai nėra? Nemanote, kad pirmiausia turėtų būti išleidžiama, o po to tik naujinama programa? Paaugliai turi skaityti literatūrą, kuri kartais skatina panirti į dar didesnį liūdesį. 12 klasėje skaitomi autorių [kūriniai], kurie dažnai kalba apie depresiją, savižudybę, išprotėjimą. Nemanote, kad laikas išbristi iš gūdaus sovietmečio ir atnešti į Lietuvą nors kiek šviesos? Yra nuostabių jaunosios kartos lietuvių rašytojų, kurie kalba savęs pažinimo, ugdymo temomis, ar skatina kabintis į pasaulį. Tokia begalė kūrinių pateikta sąraše, kad susidaro toks įspūdis, jog turime naktimis nemiegoti, neskirti laiko kitiems dalykams, kurie galbūt kai kam net svarbesni, ir skaityti, vien skaityti, o kada dar lieka laiko mokytis [atlikti] sukurtą naują rašymo dalies užduotį? Kada nustosime būti mulkinami?“, – laiške rašė abiturientas.

Laiško pabaigoje buvo rašoma, jog „nusibodo tylėti“ ir pasirašoma visų dvyliktokų vardu.

Abiturientai renkasi į anglų kalbos egzaminą

Mokytoja Lina: sveiki atvykę į realybę

Dvyliktokų laiškas jau spėjo apskrieti socialinius tinklus bei sulaukti kitų mokinių palaikymo, bendruomenės komentarų. Į jį atsakyti ir su „Delfi“ savo nuomone pasidalinti sutiko biologijos mokytoja Lina.

„Labai džiaugiuosi, kad mokiniai ieško būdų pasidalinti savo mintimis ir papasakoti apie savo savijautą. Būtina analizuoti save ir ieškoti savo nerimo priežasčių. Mes mokinius matome kiekvieną dieną savo pamokose, matome nuovargį ir patiriamą stresą bei stengiamės padėti jiems kuo sėkmingiau išgyventi šį gyvenimo etapą. Noriu tik pasakyti – sveiki atvykę į realybę!

Gyvenate valstybėje, kurios institucijos negerbia savo vaikų. Kita vertus, turi tai, ką išsikovoji. Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, kiekvienoje savivaldybėje veikia jaunimo reikalų taryba, Lietuvoje veikia visa eilė nacionalinių jaunimo organizacijų, tačiau, ką jos realiai veikia jūsų naudai? Kur jūsų lyderiai? Ar ir jie prisitaikėliškai ploja ministerijos sprendimų volui riedant per jūsų gyvenimus ir traiškant silpnesniųjų kauliukus?

Mokytojai nesugebėjo iškovoti jums teisės į nuosekliai organizuotą, pakankamais resursais grįstą ugdymą mokykloje: mes tokie pat valstybės institucijų negerbiami, todėl, kiek galime rūpinamės jumis individualiai, be sistemos palaikymo.

Biologijos pamokose aiškinu savo mokiniams, kad kovoje už būvį išlieka stipriausi, geriausiai gebantys prisitaikyti. Jei susiklosčiusiai situacijai negalime daryti jokios/ beveik jokios įtakos, turime išgyventi, atpažinti didžiausias grėsmes ir jų išvengti, įgyti tokių gebėjimų ir kompetencijų, kurie padės išgyventi laikotarpį minimaliai nukentėjus ir nugalėjus konkurencinėje kovoje, jūsų atveju, dėl geresnės startinės pozicijos į savarankišką gyvenimą.

Atnaujinant BU programas buvo ignoruota mokinių žmogiškoji prigimtis, jie traktuoti kaip kompiuteriai, į kuriuos 2019 metais įrašytas failas bus puikiai prieinamas ir 2025 metais, todėl mokytojai ir siūlo kartojimui nusifotografuoti žemesnių klasių vadovėlių medžiagą, aš dar siūlau išsaugoti iki egzaminų žemesnių klasių užrašus su visomis temos medžiagą sisteminančiomis lentelėmis, schemomis, terminų apibrėžimais, biologiniais piešiniais, praktikos darbų aprašais. Tikiuosi, turite tokias špargalkes sau iš praeities“, – rašė Lina.

Pasak jos, nėra tokio egzamino, kuriam ruošiantis nebūtų įmanoma pasiruošti.

Abiturientai po valstybinio matematikos egzamino

„Vienykitės su savo mokytojais, dirbkite kartu, nelaukite kol jus išmokys, patys mokykitės, klauskite. Mokykitės ne slenkstiniam lygiui pasiekti, stenkitės įgyti kuo daugiau žinių, kapstyti giliau, nei programa tuo klausimu siūlo. Žinių per daug nebus, jos bus reikalingos tolimesnėse studijose, na, nebent ruošiatės egzaminui dalyko, kurį pasirinkot dėl jums patiems nežinomų priežasčių ir ruošimasis jam yra kančia.

Užjaučiu mokinius, kurie eina laikyti egzamino tam nesiruošę ar atmestinai tai darę. Tuomet teisūs tie, kurie jūsų negerbia ir mano, kad jums egzamino laikymas yra dėmesio nevertas momentas gyvenime ir galima jį rengti, organizuoti lygiai taip pačiai atmestinai, nes jūs patys savęs negerbiat. Gerbkite save, mokykitės, ruoškitės bet kokio tipo egzaminui, susidūrę su sistemine nepagarba, vienykitės ir kovokite dėl atsakomybės prieš jus už klaidas egzaminų užduotyse, dviprasmybes vertinimo instrukcijose, egzaminų tvarkaraščio trūkumus ar organizavimo nesklandumus. Ieškokite sąjungininkų, kuriems jūsų interesai būtų prioritetas, mokytojai jau su jumis.

Kada nustosite būti mulkinami? Kai nebesileisite mulkinami. Gal greitai tai ir nenutiks, bet dabartiniai dvyliktokai gali būti tie, kurie pirmieji pareikalavo pagarbos“, – teigė biologijos mokytoja.

Nacionalinės švietimo agentūros ir ŠMSM komentaras

Vos tik gavę dvyliktokų kreipimąsi, susisiekėme su NŠA ir ŠMSM atstovais, kurie kartu parengė atskymą.

„Dėkojame už laišką. Jame paliečiami abiturientams ir visai švietimo bendruomenei svarbūs klausimai. Per porą pastarųjų metų švietimo sistema patyrė keletą esminių pokyčių, pagrindiniai iš jų – naujos ugdymo programos ir išskaidytų valstybinių brandos egzaminų tvarka. Ugdymo programos visose šalyse atnaujinamos maždaug kas dešimt metų, nes vystantis mokslui bei keičiantis visuomenės gyvenimui ir lūkesčiams, atsiranda poreikis suaktualinti vienas ar kitas temas, suteikti naujų žinių ir įgūdžių. Ugdymo turinio ar kiti atnaujinimai visada daromi dalyvaujant tų sričių ekspertams, mokytojams, mokslininkams, kartu ieškant geriausių sprendimų. Kaip įmanoma stengiamės atsižvelgti į mokinių, mokytojų, kitų švietimo dalyvių išsakomas pastabas, pasiūlymus ir interesus, kurie neretai būna skirtingi“, – buvo rašoma atsakyme.

ŠMSM pastatas

Toliau buvo aptariamos atskiros abiturientams svarbios sritys ir minėtos problemos.

„Brandos egzaminai. Brandos egzaminai išskaidyti dalimis, siekiant sudaryti sąlygas mokytis nuosekliau, padalinti mokymosi krūvį, pasitikrinti, kaip sekasi įvairūs mokomieji dalykai, kur dar reikia pasistengti. Galutinis mokinio valstybinio brandos egzamino vertinimas nepriklauso nuo vienos dienos sėkmės ar nesėkmės.

Tačiau praėjusiais metais netrūko iššūkių sustyguojant išskaidytų valstybinių brandos egzaminų organizavimą. Atsižvelgus į mokytojų ir mokinių nuomonę, švietimo ekspertų siūlymus, įvykus tarpiniams patikrinimams, buvo padaryta dalis pakeitimų dėl brandos egzaminų.

Su švietimo bendruomene, mokinių atstovais aptarus įvykusius tarpinius patikrinimus ir atsižvelgiant į pasiūlymus, 2024 m. vasarą buvo pakoreguota lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų struktūra: iš anksčiau numatytų trijų dalių liko dvi.

Galutinį valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą sudarys 30 proc. taškų, surinktų iš pirmos egzamino dalies ir 70 proc. – iš antros egzamino dalies. Sutarus su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais, nuspręsta perskaičiuoti tarpinio patikrinimo taškus iš 20 į 30.

Matematikos mokytojai išreiškė argumentuotą siūlymą atsisakyti antrojo tarpinio patikrinimo, todėl skaičiuojant 2025 metų valstybinio matematikos valstybinio brandos egzamino galutinį įvertinimą bus taikoma išimtis: pirma dalis sudarys 20 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 80 proc. (jei mokinys perlaikys matematikos tarpinį patikrinimą, jo pirma dalis sudarys 40 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 60 proc. – tokia egzamino struktūra išliks ateityje).

Šiais metais laikantiems brandos egzaminus sudaryta galimybė perlaikyti pirmąsias valstybinių brandos egzaminų dalis (buvusius tarpinius patikrinimus), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pirmąją dalį. Perlaikius pirmąją egzamino dalį, skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis laikyto tarpinio patikrinimo arba perlaikytos pirmosios dalies įvertinimas.

Rezultatų skaičiavimas. Galutinis egzamino įvertinimas skaičiuojamas sumuojant pirmos ir antros egzamino dalių taškus ir konvertuojant juos į balus pridedant penkis. Egzamino išlaikymo riba – 35 taškai, galutiniame įvertinime tai yra 40 balų. Jūsų minimi 5 taškai yra ir bus pridėti skaičiuojant galutinį įvertinimą, kai surinkti taškai konvertuojami į balus, – niekas dėl šito nesikeičia ir apgailestaujame, jei kažkas skleidžia netikslią informaciją. 5 taškai nepridedami tik tada, jei mokinio rezultatas nepasieks egzamino išlaikymo ribos, t. y. nesurinkus 35 taškų, – tačiau ir tai nėra nauja, tai patvirtinta ir paviešinta prieš rengiant pirmuosius tarpinius patikrinimus praėjusiais metais.

Galbūt dar verta priminti bendrą rezultatų skaičiavimo principą. Valstybinių brandos egzaminų dalių rezultatų suma yra 100 taškų. Valstybinis brandos egzaminas laikomas išlaikytu kandidatui surinkus 35 taškus iš 100 galimų taškų. Valstybinio brandos egzamino vertinimo taškai nuo 35 iki 95 imtinai konvertuojami į balus, pridedant penkis prie surinkto taškų skaičiaus, o nuo 96 iki 100 taškų imtinai – į 100 balų įvertinimą. Jeigu mokinys egzamine padaro neesminę apmaudžią klaidą ir dėl to praranda kelis užduoties taškus, konvertuojant jo rezultatą taškais į balus ir pridedant 5, jis gaus maksimalų, jo realias žinias atitinkantį, įvertinimą balais. Tai sumažina stresą laikančiajam ir absoliučiai naudinga tik mokiniui.

A ir B lygiai. Valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal atnaujintas bendrąsias programas. Mokiniai renkasi, pagal kurio (A ar B) kurso programą jie pageidauja mokytis matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros, pagal šiuos kursus laiko ir šių dalykų valstybinius brandos egzaminus. Skirtumus tarp A ir B kursų lemia programos apimtis, pamokų skaičius ir mokymo(si) turinio sudėtingumas.

Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A ar B kursu išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai suteikia teisę studijuoti aukštojoje mokykloje. Iki 2024 m. buvo organizuojami valstybiniai ir mokykliniai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminai; mokyklinis egzaminas buvo perskaičiuojamas mokiniui nenaudingu santykiu.

Tuo metu matematikos buvo organizuojamas tik vieno tipo egzaminas, kuriame buvo dviejų kursų (bendrojo ir išplėstinio) užduočių. Matematikos išlaikymo riba buvo 16 balų, kadangi egzaminą laikė pagal dvi skirtingas programas besimokantys mokiniai.

Pagal atnaujintą programą organizuojamo valstybinio brandos egzamino riba atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, todėl jame yra proporcingai didesnis skaičius užduočių, atitinkančių slenkstinį lygį, t. y. lengviausių. Tai reiškia, kad mokinys, mokęsis B kursu ir turintis patenkinamą metinį įvertinimą, turėtų pajėgti surinkti reikiamą taškų skaičių, kad valstybinis brandos egzaminas būtų išlaikytas.

Valstybinio egzamino užduotys formuluojamos taip, kad A ar B kursą išėję mokiniai būtų pajėgūs pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygį (35 taškų) atitinkamo kurso egzamine. Paprastai tariant, didėjant egzamino išlaikymo kartelei daugėja ir slenkstinį pasiekimų lygį atitinkančių (lengviausių) užduočių egzamine.

Į aukštąją mokyklą pretenduoti galima išlaikius tiek A, tiek B kurso egzaminus, svarbu, kad trijų laikytų egzaminų aritmetinis vidurkis siektų 41–50 balų, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos (koleginės ar universitetinės).

Skaičiuojant konkursinį balą, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos B kursu laikyto valstybinio brandos egzamino rezultatas bus dauginamas iš 0,7 koeficiento. O šių dviejų valstybinių brandos egzaminų A kurso rezultatas bus dauginamas iš 1,1 koeficiento. Kitų egzaminų rezultatai šių koeficientų neturi.

Egzamino išlaikymui ar jo rezultatų įrašui brandos atestate koeficientai nenaudojami ir mokinys gauną tokį įvertinimą, kokį surinko per atitinkamo lygio egzaminą. Rezultatų dauginimas iš koeficientų galioja tik skaičiuojant egzamino rezultatą stojant į aukštąsias mokyklas.

Nors stojantiesiems reikės pasiekti skaitine prasme didesnį egzaminų rezultatų vidurkį negu ankstesniais metais, dėl galimybės per visus egzaminus surinkti 100 taškų, o dalį jų – jau III gimnazijos klasėje, taip pat atitinkamai turint didesnę proporciją nesudėtingų užduočių, reikšmingesnio egzamino išlaikymo kartelės pokyčio nėra“, – buvo teigiama bendrame NŠA ir ŠMSM atsakyme.

Asociatyvi nuotr.

Komentare taip pat buvo paminėta, kodėl mokiniai neturi tinkamų priemonių, t.y. vadovėlių, sėkmingam mokymuisi.

„Vadovėliai. Nors per 2023 ir 2024 m. išleista 130 vadovėlių, atitinkančių atnaujintas ugdymo programas, tačiau mokykloms jų dar trūksta. 2025 m. leidyklos planuoja parengti ir išleisti 39 vadovėlius. 2025 m. pradiniam ir pagrindiniam ugdymui bus visi pagrindinių dalykų vadovėliai, viduriniam ugdymui – didesnioji dalis reikalingų vadovėlių.

Vadovėlio parengimas ir išleidimas paprastai užtrunka apie 2–4 metus. Leidyklos dirba sparčiai, atsakingai laikosi numatytų planų. Trečius metus vadovėliams įsigyti mokykloms skiriame dvigubai daugiau lėšų, kad mokykloje esantis vadovėlių fondas būtų kuo greičiau atnaujintas naujais.

Kita vertus, atnaujinus programas, kai kurių dalykų turinys pasikeitė apie 5–10 proc. Tad tinka ir ankstesnio leidimo vadovėliai, kuriais mokytojai gali naudotis.

Nacionalinė švietimo agentūra mokytojams taip pat siūlo nemokamai naudotis kitomis priemonėmis, paskelbtomis švietimo portale www.emokykla.lt. Portale mokytojai atras metodinę medžiagą ir kitas mokymo priemones iš viso 31 mokomajam dalykui. Paskelbti atnaujinti dalies dalykų ilgalaikių planų pavyzdžiai, kuriuose pateiktos nuorodos į ankstesnius vadovėlius, skaitmenines mokymo priemones, mokytojų dalykininkų asociacijų parengtą medžiagą, kurios padengtų trūkstamas naujas temas. Taip pat sukurtas Užduočių bankas, kurio pagalba mokytojai gali sudaryti ir mokiniams paskirti užduočių rinkinius pagal skirtingas temas. Atlikdami užduotis iš Užduočių banko mokiniai iš karto gali pamatyti savo rezultatus, mokytojams nereikia atskirai vertinti mokinių darbų.

Visa NŠA parengta medžiaga mokytojams yra nemokama, taip pat ir agentūros organizuojami mokymai pedagogams“, – teigiama komentare.

Taip pat buvo detaliai aptarta ir lietuvių kalbos bei literatūros programa bei paaiškinta, kodėl į programą įtraukti būtent tokių autorių kūriniai, apie kuriuos buvo kalbama abiturientų laiške.

„Dar atskirai – apie Lietuvių kalbos ir literatūros programą. Programos pamatas – Lietuvos ir pasaulio klasikų kūriniai, premijuotos, literatūros kritikų įvertintos knygos, Nobelio premijos laureatų kūryba. Programa aprėpia visas literatūros rūšis ir žanrus, Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko epochas. Vienas svarbiausių programinių kūrinių atrankos kriterijų – jų tinkamumas mokinių amžiui, jų socioemocinei ir kognityvinei brandai. Dalis kūrinių yra privalomi, kiti – pasirenkami iš kelių siūlomų (pvz., to paties autoriaus ar to paties laikotarpio kūrinių) ar laisvai pasirenkami mokytojo.

III gimnazijos klasės privalomos literatūros sąraše 10 autorių. IV gimnazijos klasės privalomų kūrinių sąraše 2 autoriai ir viena tema. Autorių kūrinius (ištraukas, apsakymus, eilėraščius) kiekvienas mokytojas gali parinkti savo mokiniams, atsižvelgdamas į savo darbo metodus, galimybes, mokyklos, konkrečios klasės mokinių specifiką, gebėjimus ir poreikius bei aktualias temas. Taigi, nemaža dalis literatūros yra pasirenkamoji, mokytojai taip pat turi įtakos nuspręsti, kokius konkrečiai kūrinius klasei skaityti ir analizuoti“, – teigė ŠMSM ir NŠA atstovai.

Norite išsakyti savo nuomonę ar papasakoti istoriją? Rašykite pilieciai@delfi.lt!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)