Dėl įvairiose vietose kertamų medžių „Delfi Kartu“ gauna skaitytojų laiškus jau ne pirmąjį kartą (vilniečiai šokiruoti – šalia miesto centro iškirsta daugiau nei 500 medžių).
Šį kartą moteris kirtimus užfiksavo draustinyje, tad tai jai sukėlė daug klausimų, į kuriuos atsakyti sutiko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.
„Įstatymai nustato, kad priklausomai nuo saugomos teritorijos tipo, miškų grupės ir saugomų teritorijų tvarkymo planų ar nuostatų sprendinių, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, saugomose teritorijose gali būti vykdomi visų rūšių pagrindiniai plynieji ir neplynieji, sanitariniai, ugdomieji, specialieji ir kiti miško kirtimai.
Draustiniuose kirtimai iš tikrųjų nėra visiškai uždrausti, tačiau jie yra reglamentuojami ir galimi tam tikromis sąlygomis. Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai priklausomai nuo jose saugomų vertybių, jų steigimo tikslo yra priskiriami IIA ar III miškų grupei. Atsižvelgiant į tai, IIA miškų grupėje leidžiami neplynieji pagrindiniai miško kirtimai – atrankiniai ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai, taip pat leistini sanitariniai, ugdomieji, specialieji miško kirtimai. Jei draustinis ar jo dalis priskirta III miškų grupei, be anksčiau išvardintų, leistini ir plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai draustiniuose draudžiami tose vietose, kuriose auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.
Leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinė miškų tarnyba“, – komentavo D. Rakauskaitė.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos komentaras
Dėl šios konkrečios situacijos susisiekėme su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiuoju specialistu Arūnu Pranaičiu ir domėjomės, dėl ko buvo atlikti nuotraukose užfiksuoti kirtimai.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą dėl miško kirtimų Vanaginės geomorfologiniame draustinyje, iškart pastebime, jog neturint vietovės, kurioje darytos nuotraukos koordinačių, negalime labai tiksliai komentuoti esamos situacijos. Nuotraukose matyti nukirstų eglių kamienai, beje, šalia nekirstame plote taip pat matyti jau nudžiūvę bespyglės eglės. Žinant didžiulį eglynų džiūvimo mastą Nemenčinės urėdijos teritorijoje, įtariame, jog nuotraukoje yra plyno sanitarinio kirtimo vaizdas. Tokie kirtimai didžiojoje geomorfologinio draustinio dalyje yra galimi, jei vykdomi turint Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą. Iš nuotraukų negalime spręsti, ar yra kokie nors pažeidimai, susiję su miško kirtimo taisyklių nesilaikymu.
Dzūkijos -Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija turi informacijos apie sanitarinius miško kirtimus, tiek, kiek teikia išvadas prašymams leisti kirsti mišką, kurie yra vykdomi Natura 2000 teritorijose, ir nagrinėja atvejus, jei kirtimai vykdomi saugomose Natura 2000 buveinėse ir jų artimoje aplinkoje (30 m atstumu nuo išskirtos buveinės). Tik dalis Vanaginės geomorfologinio draustinio yra paskelbta Natura 2000 teritorijomis (Vanagynės miškas ir Vanagynės miškas II), jos skirtose išsaugoti miško buveinių tipus (9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 9050 Žolių turtingi eglynai) ir jų artimiausią aplinką. Pagal direkcijos pateiktas išvadas, būtinas išduodant leidimus kirsti mišką, matome, jog išduoti leidimai sanitariniams džiūstančių eglynų kirtimams neapėmė plotų, kuriuose yra identifikuotos aukščiau paminėtos saugomos Natura 2000 buveinės“, – komentavo jis.
A. Pranaitis pridūrė, koks gali būti didžiausias plynųjų sanitarinių kirtimų plotas.
„Pats Vanaginės geomorfologinis draustinis įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti tipiškų ir unikalių reljefo formų kompleksą – senąjį moreninį reljefą Aukštaičių aukštumoje. Geomorfologinių draustinių apsaugos reikalavimai yra susiję būtent su žemės paviršiaus darinių išsaugojimu. Geomorfologiniuose draustiniuose, be apribojimų, nustatytų Specialiosiose žemės naudojimo sąlygose, taikomų visų tipų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, draudžiama keisti natūralias vandenskyrų ribas; plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių, ir statesniuose šlaituose, taip pat kalvų viršūnėse, išskyrus specialiai numatytus atvejus. Tačiau juose nedraudžiami kiti nepagrindiniai kirtimai arba plynieji sanitariniai kirtimai, taip pat pagrindiniai kirtimai. Miško kirtimų taisyklės nurodo, jog plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės maksimalus plotas III miškų grupės miškuose gali būti iki 5 ha“, – sakė jis.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Rašykite pilieciai@delfi.lt!