Priešistorė trumpai

Kai kurie gal pamenat mūsų istoriją prieš dvejus metus, kai keliaujant Pietryčių Azijoje, jau pirmą savaitę Indonezijoje, greičiausiai kažkokia induistė autobuse pavogė mano senąjį „Pentaxą“ (čia visas nekrologas). Tada toje pačioje mūsų prakeiktoje Balio saloje nusipirkom „Canoną“, kuris kaip atsirado su tokiais nuotykiais, taip ir atsikratyti juo pavyko tik su dar smagesne pabaiga.

Tai va, šiemet prieš Grenlandiją (aha, reikia dar ir iš jos foto ir aprašymus čia įmesti) mes jį pakeitėm kitu, o senąjį Edita pardavinėjo internete, lietuviškuose skelbimuose. Va tada ir prasidėjo įdomūs dalykai. Rašau dienomis - bus aiškiau visa seka.

1 diena (pradedant nuo liepos 27, bet čia ne esmė)

Edita gauna kreiva anglų kalba surašytą laišką dėl šio „Canono“ pirkimo. Kaina tinka, siuntimas irgi, nieko neklausinėja ir duoda adresą - į Nigeriją. Neva kanadietė, vardu Dorra, savo sūnui, kuris studijuoja Nigerijoje, nori padaryti staigmeną gimtadienio proga - nupirkti Lietuvoje internetu fotoaparatą ir nusiųsti jam.

Sako, padarys apmokėjimą, ir iškart ragina - kai tik gausi jos banko patvirtinimą, bėk į paštą ir siųsk jai fotiką. Žodžiu, urgent urgent!

Kadangi anksčiau buvau skaitęs tokias sukčių gaudytojų svetaines kaip 419Eater, su Nigerija čia viskas buvo iškart aišku - šita šalis garsėja kaip interneto sukčių - scammer'ių - šiltnamis. Tik nustebau, kad jie jau net lietuviškuose skelbimuose neršia, matyt, su „Google Translate“ susiranda.

Į spamą laiškų su pasiūlymais pasiimti iš Nigerijos bankų milijonus dolerių įkrinta kasdien, o čia kažkas naujo - tai sugalvojau pažaisti ir pažiūrėti, kokio dydžio šitų sukčių bukumas, fantazija ir kantrybė. Užbėgant įvykiams už akių, atsakymas trumpai - neišpasakomai dideli visi trys dalykai.

3 diena

Edita porą dienų pasirašinėjo, gavo adresą, kur siųsti fotoaparatą, pamatė, kad sukčiai, ir numetė šitą reikalą. Tada perėmiau aš - parašiau jai (kanadietės Dorros vardu pasirašinėjančiam juodukui nigeriečiui), kad neva Editos „PayPal“ sąskaita užlūžusi, todėl jie pinigus turi vesti per mano „PayPal“, ir aš išsiųsiu fotoaparatą. Nusiunčiu duomenis, tada paaiškėja, kad „PayPal“ jiems nebetinka, perves pinigus man į sąskaitą per Dorros kanadietišką banką - OK, man tinka visos jų nesąmonės.

4 diena

Dorra paprašo (kadangi pats pripratau susirašinėti neva su kanadiete Dorra, čia taip ir vadinsiu tuos už jos vardo besislepiančius nigeriečius), kad atsiųsčiau fotoaparato nuotrauką - pagaliau, kai jau sutarėm dėl pirkimo, ji bent simboliškai pasidomi kate maiše.

5 diena

Nusiunčiu jai tikrą „Canono“ nuotrauką, ji patvirtina, kad jau rytoj eis į banką daryti man pavedimo - berods 305 eurų. Dorra liepia laukti laiško iš banko - patvirtinimo, kad pinigai pervedami. Klusniai laukiu.

6 diena

Jokio laiško iš „banko“ negaunu, tada parašo Dorra - taupumo dėlei aš čia visų jos laiškų nekopijuosiu, tik kai kurias dalis, bet šiaip susirašinėjimas vykdavo panašiai - aš jai po 2-3 trumpus sakinius, ji man vieno sakinio laišką, kuris užimdavo kokias 15-20 eilučių. Įspūdinga nigeriečių anglų kalba be jokių skyrybos ženklų, nuolat atmiežiama visokiais „God bless you“ ir pan. Kuo toliau susirašinėjom, tuo labiau jie į užpakalį lindo, manydami, kad šitą naivuolį išskalbs visiškai, cha.

Galiausiai gaunu Dorros laišką, kur iš didžiosiomis raidėmis šviečiančios antraštės ir taip viskas aišku, cituoju: „PAYMENT MADE GO AND MAKE THE SHIPMENT NOW“ (liet. apmokėjimas įvykdytas, siųskite prekę dabar). Ir dar pačiame laiške liepia būtinai pasitikrinti JUNK (liet. šlamštas) folderį - ten irgi gali būti įkritęs banko patvirtino laiškas. Taip ir yra, tarp spamo žinučių randu du „banko“ laiškus - pasigerėkite nigeriečių sugebėjimais sumaketuoti įspūdingą banko (pavadinimą jie iš realaus banko pasiskolino) laiško dizainą, fragmentas čia:

Kanadietiško „banko“ el.pašto adresas irgi daug pasakantis: scotia_online_transfer@consultant.com. Toks pat įtikinamas kaip ir swedbank_pinigai@one.lt.

O bet tačiau, kadangi aš tikiu Dorra, ji tiki manim - klusniai vykdau jos nurodymus atsakyti bankui ir pažadu, kad ryt nueisiu į paštą išsiųsti siuntinį su fotoaparatu į Nigeriją, Dorros sūnui (jo susigalvotas vardas, beje - Lekan Gibson).

7 diena

Ryte parašau Dorrai, kad neva buvau pašte, bet Nigerija yra įtraukta į rizikingų valstybių sąrašą, todėl siuntas į ją siunčia tik gavę siuntos gavėjo nuotrauką. Pasipiktinu Lietuvos paštu ir prašau Dorra suprasti, kad tokios taisyklės pas mus. Pasipiktina ir ji, pasiūlo surasti kokią kitą siuntų tarnybą, bet atrašau, kad Lietuvos paštas valdo, ir jokių kitų čia nėra. Dorra pažada, kad atsiųs nuotrauką po darbo (aišku, nesvarbu, kad tuo metu Kanadoje turėtų būti naktis...). Ir ką - kaip žadėta, vakare gaunu dvi jos nuotraukas (taip, Lietuvos paštui reikėjo visų) ir vieną jos sūnaus. Susipažinkit - Dorra Kate:

Ir jos sūnus - Lekan Gibson:

Matytas bernas, taip? Cha, nigeriečiai net googlu tingi normaliai pasinaudoti, ima pirmas pasitaikiusias nuotraukas ir užsirauna ant... vieno iš pagrindinių „Spiderman“ aktorių James Franco (pernai jis, beje, turėjo pagrindinį vaidmenį filme „127 valandos“). Kiek proto reikia turėti, kad paprašytum atsiųsti savo nuotrauką, jie atsiunčia foto iš vienos filmo scenos?

8 diena

Bet kadangi aš Dorra tikiu, į mažas smulkmenas dėmesio nekreipiu (bet dar grįšim prie „Spiderman'o“ vėliau), rašau jai, kad einu į paštą. Kadangi nigeriečiai sau leidžia padirbinėti banko laiškus, aš sau leidau sukurti laisvos formos Lietuvos pašto patvirtinimą, kad siuntinys su „Canon“ į Nigeriją išsiųstas (kai kuriuos tikrus duomenis užtušavau dabar):

Dar lyg tarp kitko paprašau Dorros (gal vardą kabutėse rašyti?) papasakoti daugiau apie save - anam laido gale sėdintis nigerietis prirašo man, kad Dorra yra našlė, viena augina sūnų, vos išleido jį į mokslus Nigerijoje (prisiminkit šitą, kai vėl grįšim prie „Spiderman'o“).

Tą patį savo paties pasirašytą, ne į temą užantspauduotą ir nuskanuotą neva Lietuvos pašto patvirtinimą, nusiunčiu „bankui“ - raštas tiko ir Dorrai, ir bankui. Tiesa, „bankas“ dar bandė prašyti tracking number, kad galėtų sekti, kaip „jų kliento“ „Canon'as“ keliauja į Nigeriją, bet pasakiau, kad Lietuvos paštas dar nėra toks pažengęs, jokių tracking number neduoda, tik pažadėjo, kad per 10 dienų siuntinys pasieks Nigeriją. Tiko.

Vadinasi, aš turiu 10 dienų, kol naivuoliai nigeriečiai supras, kad aš juos mulkinu, o ne jie mane. O jie tuo metu turėjo tik 4 dienas - nes per tiek dienų jų „bankas“ neva turėjo man pervesti 320 eurų (sumą nuo 305 iki 320 eurų jie padidino patys - dosnūs žmonės, kai pinigai tik teoriniai). Teoriškai jie galėjo dingti jau tada, manydami, kad fotoaparatas nesustabdomai keliauja į Nigeriją, o jokių pinigų per jokius netikrus bankus jie nemokės. Bet tada jau man buvo kilęs azartas patikrinti jų naivumo ribas - nebenorėjau jų paleisti.

Pradžiai užteko sakinio Dorrai apie tai, kad aš jos sūnui nusprendžiau padaryti siurprizą ir į siuntinį su fotoaparatu įdėjau 100 eurų - dovanėlė gimtadienio proga. Nigeriečiai užuodė ir nemetė susirašinėjimo su manim - reikėjo tik natūraliai pasisiūlyti jiems (Dorrai) paskirti didesnę pinigų sumą, dėl kurios jie padarytų daugiau.

Todėl, kol dar vyko susirašinėjimas dėl pašto siuntos, pats pradėjau lenkti kalbą į tai, kaip neva sunku turėtų būti Dorrai išlaikyti vienai sūnų. Mano naujieji draugai iš Nigerijos iškart užkibo - jau po poros laiškų Dorra man dejavo, kad artimiausiu metu jai reikės sumokėti 3000 eurų (kuklumas Nigeriją puošia) už sūnaus studijas Nigerijoje, ir ji ims paskolą. Tuo pačiu, matydami mano susidomėjimą, nigeriečiai/Dorra pradėjo klausinėti apie mane - ką veiki gyvenime, kur dirbi, ar gali atsiųsti nuotrauką.

Atleisk, Liudai Mikalauskai iš visokių dainorėlių giesmininkų TV šou, nepamenu, ką ir kaip googlinau, bet tavo nuotrauka papuolė viena iš pirmųjų po ranka. Nusiunčiau dvi nuotraukas Dorrai - šūsnis komplimentų grįžo atgal (paguoda L. Mikalauskui - Nigerijoje tave vadina handsome ir your face looks really good, juk neblogai, a?). Dar priskiedžiau, kad vaidinu teatre - reikėjo gi kažką parašyti.

9 diena

Toliau viskas vyko labai natūraliai - aš džentelmeniškai (kaip „netikėta“ Dorrai!) pasisiūliau padengti dalį Dorros sūnaus studijų išlaidų - sakau, už kelių dienų galiu pervesti 1000 eurų, bus geriau nei Dorrai imti paskolą.

Mano anonominiai draugai iš Afrikos, matyt, iš to pasitenkinimo, kad viskas taip gerai klostosi, sugebėjo vos viename laiške mandagiai išstenėti abejonę „O gal nereikia to 1000 eurų...?“, bet kitam jau plojo katučių ir god_blessino naivųjį lietuvį. Žinodamas, kad nigeriečių fantazijos bankas man neva už 3 dienų turi pervesti 320 eurų, parašau jiems, kad 1000 eurų Dorros sūnui galėsiu pervesti už 6 dienų - kai teatras sumokės algą. Tegu galvoja proto bokštai, ką daryti - jei bankas man per 3 dienas neperves 320 eurų, jie neteks galimybės gauti viso 1000 eurų, nes afera kaip ir bus paaiškėjusi.

Nigerijos scammer'ių fantaziją tikrai verta pagirti - nepasimetė, ir jau tą pačią dieną „sumaketavo“ man dar vieną laišką, neva iš banko:

Informuoja, kad pinigų patvirtinimas prasidėjo, ir vėliausiai per 3 paras juos gausiu.

O fone su Dorra ir toliau tęsiam tą patį kvailą susirašinėjimą (aš jiems sakinį - jie man puslapį, šlovinantį mane ir mano dosnumą). Po to užsičiaupė jie kelioms dienoms - matyt, mąstė, ką daryti, kaip gauti tą 1000 eurų.

12 diena

Šitą dieną aš neva turėjau gauti pinigus iš „Kanados banko“ - 320 eurų. Rašau Dorrai, kad bankas tyli, ji rašo, kad skambino į banką - pinigai tikrai tikrai bus ryt ryte.

13 diena

Ir kaip netikėta - likus vos dviems dienom iki mano pažadėto 1000 eurų pervedimo, kanadietiško logotipo ir nigerietiškos fantazijos bankas atsiunčia žinutę, vertą įkopijavimo čia:

******SORRY FOR THE INCONVENIENCE******

Dear Valued Customer Karolis Zukauskas, WE ARE HERE TO IMPLORE YOU THAT WE ARE VERY SORRY FOR THE INCONVENIENCE WE WANT YOU TO KNOW THAT YOUR MONEY WERE SUPPOSE TO BE TRANSFERRED TO YOUR ACCOUNT TODAY BUT WE WILL NOT BE ABLE TO DO SO DUE TO OUR NEW UPGRADING SYSTEM WE WANT YOU TO KNOW THAT WE ARE UPGRADING ALL OUR SYSTEM HERE INCLUDING THE TRANSFERRING MACHINE SO WE WANT TO IMPLORE TO BE PATIENT. WE WILL DO EVERY NECESSARY THING THIS WEEK WE WANT YOU TO KNOW THAT YOUR MONEY WILL BE TRANSFERRED TO ACCOUNT FIRST THING ON FRIDAY MORNING.....WE IMPLORE TO BE PATIENT WE WANT YOU TO KNOW THAT ALL THIS WE ARE TELLING YOU WE HAVE NOT TOLD YOUR CLIENT BECAUSE IF YOU DO SO SHE WILL BE VERY MAD AT US.WE WILL TELL HER AS SOON AS POSSIBLE.....

Na va, proto bokštai iš Nigerijos daug nesismulkindami rado būdą, kaip pasiimti viską šioje situacijoje - nukėlė banko pavedimą viena diena vėliau, negu turėtų įvykti mano žadėtas 1000 eurų pervedimas (pasiūlymas sudengti sumas ir iš mano pusės padaryti 680 eurų pavedimą, šitiems genijams iki galvos nepriėjo).

Aš Dorrai pareiškiu pasipiktinimą tokiu blogu jos banko darbu, ir numetu užuominą, kad man gali būti sudėtinga atsiųsti 1000 eurų laiku, jei iki tol negausiu 320 eurų (logika? Kam ta logika jiems...). Nigeriečiai, matyt, šiek tiek išsigando, kad dar kartą maketas su banko laišku gali ir nebeišdegti, todėl ant stalo metė kitą kozirį... Dorros sūnų!

Gaunu aš dabar pirmą kartą laišką tiesiai iš Dorros sūnaus Lekan Gibson. Kurio sakinių ilgis ir anglų kalba labai jau panaši į jo mamos. Gibsonas šimtą kartų padėkoja dosniajam dėdei iš Lietuvos, dar kelis kartu suteikia Viešpaties palaiminimą, ir po to iškart prie reikalo - pasirodo, jis jau savaitę kaip negali lankyti paskaitų, ir vėliausiai turi sumokėti 1000 eurų, kaip tik tą ketvirtadienį, kada aš buvau pažadėjęs jiems pervesti irgi 1000 eurų.

14 diena

Dabar jie jau dviese mane spaudžia - ryt reikia pervesti 1000 eurų. Užteks vieno pavyzdžio - sūnaus Gibsono laiškas:

Kadangi jie savo kozirius jau išnaudojo, pats laikas man buvo susigalvoti savo kozirių. Ir taip netrukus tą pačią dieną į Dorrą ir Gibsoną įsikūniję nigeriečiai sužino dvi naujienas, vieną blogą, kitą gerą.

Blogoji - naivuoliui iš Lietuvos teatras vėluos sumokėti algą, todėl geriausiu atveju tą 1000 eurų jis galės pervesti tik kitą savaitę (o buvo trečiadienis).

Užtat geroji naujiena Nigeriją sudrebino iš pamatų - Lietuvoje netrukus vyks Europos krepšinio čempionatas, visi dabar pamišę dėl jo, ir nesvietiškas sutapimas - kaip tik rytoj baigiasi geriausių fanų nuotraukų konkursas, kur galima laimėti 3 prizus nuo 1100 iki 1700 eurų! Žiauriai gera naujiena, ane?

Pridėjau keletą tikrų nuorodų į „Eurobasketą“, bet kadangi laikas spaudė nigeriečius, turbūt jie net neatsidarė jų. Mano pasiūlymas jiems buvo paprastas - padarome 3 nuotraukas su Gibsono draugais juodaodžiais (negi prašysi su baltaodžiu, neegzistuojančiu Gibsonu), kurie palaikytų Lietuvos krepšinio rinktinę, ir guldžiau galvą laiške, kad su tokia egzotika mes tikrai nunešim vieną iš prizų.

Didelio entuziazmo iš jų pusės nesulaukiau, matyt, nesijaučia žmonės itin fotogeniški. Bet dar po poros laiškų ir daug šauktukų, kad laikas senka, kad čia yra pati geriausia proga pasiimti lengvus pinigus, ir kad žinodamas apie būsimą laimėjimą, aš jau ryt galėsiu sukrapštyti 1000 eurų ir pervesti juos Gibsonui.

Tiesa, krepšinio fanų nuotraukų konkursas turėjo baigtis ryte 10 val., iškart po to pažadėjau bėgti į „Western Union“ (čia jų sąlyga, aišku) ir pervesti pinigus. Visą vakara jie laužėsi, visaip bandė išsisukti nuo įspūdingųjų kadrų (paprašiau vos 3 nuotraukų, nusiunčiau aprašymus), mykė ir galiausiai suskaičiavo, kad jiems kainuos nusipirkti visokius popierius. Pažadėjau pridėti 50 eurų prie to 1000, kad tik fotografuotųsi - ryt ryte jau reikia turėti nuotraukas!

Sutiko, nes jau matyt sapnavo tą 1000 eurų.

15 diena (čia buvo vakar, rugpjūčio 11)

Ryte tyluma, nuotraukų nėra. Likus 20 minučių iki mano susigalvoto deadlaino jau pradėjau jiems varyti laiškus su šauktukais - 20 minučių liko, greičiau! Jie dar bandė siūlyti man pirma nubėgti į „Western Union“, bet pasakiau, kad nebėra laiko, reikia greit siųsti nuotraukas, kitaip nuplauks prizas - eurai eurai eurai. O po to pažadėjau nueiti į „Western Union“.

Dar po pusvalandžio spardymosi Dorros sūnus sutiko - atsiųs nuotraukas, matyt, tik tuo metu išėjo į kiemą jų daryti. Nesvarbu, kad sugalvoto konkurso sugalvoti deadlainai jau pasibaigę.

Ir galiausiai gaunu - pradžioj labai sumažintas, dar po kokios valandos išsireikalavau ir didesnių šedevrų. Susipažinkite - tikrieji ir vieninteliai Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai Afrikos žemyne:

*

Čia duoklė neseniai užgimusiam varškės judėjimui, ir kartu ketureilis, kurį jie išskaidė per du plakatus:

Kuris iš jų kanadietė Dorra, ir kuris jos sūnus Gibsonas?

Čia jau galėjau aš ir baigti, nuotraukas gavau (tiesa, vienos prašytos su Trispalvės spalvomis išdažytais veidais jie taip ir nepadarė, neva dažų negavo), bet knietėjo pažiūrėti, kada jie supras, jog yra mulkinami.

Iškart po nuotraukų parašau abiems - einu į „Western Union“, sulaukiu dar poros god_blessinimų. Dar po valandos parašau - buvau „Western Union“, ruošiausi pervesti 1000 eurų, ištraukiau parodyti gavėjo nuotraukas ir vėl koks sutapimas - „Western Union“ darbuotoja pažino „Spiderman“ aktorių James Franco! Ir įtarusi, kad jis negali būti Nigerijoje, ir dar be pinigų, neleido pervesti pinigų. Su krūva klaustukų surašau šitą nesąmonę Dorrai - kaip čia gali būti, bet nepuolu kaltinti, kad čia jų apgavystė.

Nigeriečių, jau užuodžiančių krūvą pinigų ir dėl to pakilusių mažiausiai metrą į utopinę realybę, atsakymas užmušė:

Va čia tai fantazija! Milijonieriui aktoriui nusibodo šlovė, jis nebegalėjo susikaupti mokslams, ir mama jį išsiuntė į Afriką, prieš tai dar pakeitusi vardą į kitą (cancel'ino vardą, kaip ji rašo). Ir kaip tyčia man papuolė garbė finansuoti jo studijas!

Bandau toliau ieškoti nigeriečių fantazijos dugno - paklausiu, o kaip su dviem filmais, kurie, kaip nurodo IMDB, šiemet filmuojami kartu su jos sūnumi Lekan Gibson-James Franco? Grįžta rišlumu nepasižymintis rašinėlis apie tai, kad Gibsono mama nebenori, kad jis filmuotųsi, ir viskas čia yra paslaptis, ir aš viską turiu slėpti, ir dar kažkoks kliedesys.

Apsimetu, kad supratau viską, bet, deja, „Western Union“ šįvakar užsidarė - ryt nueisiu pervesti pinigus. Ryt, beje, neva pagaliau turėčiau gauti tuos 320 eurų už „Canoną“, kuris jau po kelių dienų turėtų pasiekti Nigeriją. Už pinigus, kuriuos aš turėčiau gauti. Turėtų, turėčiau - komedija, paremta tariamuoju laiku.

Vakare sumąstau dar vieną kozirį, kuris turėtų pagaliau pramušti nigeriečių fantazijos ribas - parašau Dorrai džiaugsmo kupiną laišką, kad (ir vėl koks sutapimas!) aš kaip tik turiu dvi savaites atostogų, todėl po 3 dienų galiu pats atskristi į Nigeriją, padaryti Gibsonui staigmeną ir atiduoti jam pinigus į rankas! Juk mes abu aktoriai, tiek bendrų temų turėtume, jis apie kiną, aš apie teatrą...

Nors ir kaip neįtikėtinai skambėtų, nigeriečiai net po šitos nesąmonės nesuprato, kad yra kvailinami, ir abu puolė rašyti laiškų - pinigų reikia ryt iki vidurdienio, kitaip bus per vėlu, išmes Gibsoną iš universiteto, žodžiu, aktoriaus milijonieriaus gyvenimas sužlugs.

Ir kai jau visai nusibodo šitam absurdo kare šaudyti iš tuščių šovinių, atsivariau patranką: Mieloji Dorra, nepatikėsi, bet lėktuvo bilietai buvo tokie nebrangūs, kad aš jau šįvakar nusipirkau ir ryt ryte 5:10 išskrendu iš Vilniaus, per Londoną atskrendu į Nigerijos sostinę Abują, ir iki vidurdienio atsirasiu į 300 tūkst. gyventojų turintį Akure miestą, kuriame gyvena Gibsonas. 1000 eurų vežuosi su savimi. Jo adresą turiu, nes siunčiau siuntinį, padarysiu didžiulę malonią staigmeną Gibsonui.

Po šito laiško nigeriečiai dingo.

(bet dar gali būti tęsinys...)

Beje, tik šįryt supratau, kad šiandien yra kaip tik Dorros sugalvota Gibsono gimtadienio diena - rugpjūčio 12. Tinkama data visos šitos nesąmonės pabaigai, nebent jie dar atsilieps, kai negaus ilgai laukto fotoaparato. 1000 eurų vakar tikriausiai palaidojo.

Papildymas: Gibsonas parašė! Apsimetęs, kad mamos emailas užlūžo, toliau prašo eiti į „Western Union“, ir, neva, nieko nežino apie mano siurprizą jam gimtadienio proga. Kadangi šiuo metu skrendu į Nigeriją, atsakyti jam negaliu - po geros valandos jis gaus mano laišką jau iš Nigerijos oro uosto.

PS: ir dar vienas įdomus sutapimas - „Canoną“ pardavinėjom 3 savaites, o nupirko jį Lietuvoje tą pačią dieną, kai gavau nuotraukas iš nigeriečių.