Mantas kilusio žmonių džiaugsmo po žinios apie Lietuvoje užfiksuotas meškas nesupranta ir nerimauja, kad nors dabar viskas atrodo džiaugsminga, nuotaika, užaugus meškos jaunikliui, gali greitai pasikeisti.
„Atsiradus pranešimams, jog užfiksuota meška, kuri atsivedė jauniklį, iškart pasklido žmonių reakcijos esą tai labai gražu ir akiai mielas vaizdas, bet mano nuomone, už to slypi didesnė problema. Tas jauniklis greitai užaugs, o meška tampa pavojumi ne tik kitiems miško gyvūnams, bet ir patiems žmonėms, kurie mėgsta leisti laiką miško apsuptyje“, – teigė skaitytojas.
Po žinios apie meškos atsivestą jauniklį, gyventojai ėmė dalintis vaizdais ir iš meškos, užfiksuotos jų kiemuose. „Delfi“ buvo rašoma, kad kovo 9, 10 dieną viena lepečkojė buvo užfiksuota žmonių vienkiemyje. Vaikštinėjo drąsiai, kol galiausiai pasibaidė nuo įsijungusios šviesos sureagavus judesio davikliui. Įtariama, kad ta pati meška anksčiau vartė avilius kitoje sodyboje netoliese. Tai, anot Manto, dar labiau sumažina džiugesį ir skatina galvoti apie galimas rizikas.
„Matėme vaizdų, jog meškos Lietuvoje pasivaikšto ir po gyventojų kiemus, kas tikrai tampa nebe tokiu maloniu vaizdu kaip meškos jauniklio kadrai. Manau, kad į meškų paplitimą reikia žiūrėti su didesniu atsakomybės jausmu ir įvertinti potencialias rizikas, ugdyti piliečius, nes dauguma žmonių veikiausiai net nenutuokia, kaip elgtis sutikus mešką“, – teigė jis.
Tikimybės Lietuvoje sutikti mešką praktiškai nėra
Meškų tema tapo itin aktuali Lietuvoje po to, kai meška atsivedė jauniklį, tačiau apie masinį meškų atsiradimą Lietuvoje kalbėti tikrai ne laikas. Nors meškų mūsų šalyje ir aptinkama labai mažai, o sutikti ją savo kelyje tikimybės praktiškai nėra, jos vis tiek sukelia nerimą ir norisi žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti, jei dėl kokių nors priežasčių meška atsirastų namo kieme ar grybaujant miške. Apie tai su mumis sutiko pasikalbėti LMŽD direktorius L. Daukša.
„Kiekvienas plėšrus laukinis gyvūnas kelia tam tikrą grėsmę, todėl jis ir yra laukinis, turi gyventi laisvėje. <...> Bet koks kontaktas su laukiniu gyvūnu iš esmės turi būti vengiamas, ypač, kai [jis] maitinasi ar kai yra su atvestais jaunikliais. Kaip mama žmonių gyvenime, taip mama ir gamtoje irgi tampa agresyvi, nes gina arba grobį, arba savo jauniklį.
Tos grėsmės yra, aš negaliu teigti, kad nėra visiškai, bet tikimybė, kad ta grėsmė yra ir ypač pagal Lietuvoje aptinkamų meškų skaičių, yra praktiškai nulinė. Tikimybės visiškai nėra, nežinau, koks tai turėtų būti atsitiktinumas“, – ramina pašnekovas.
L. Daukša pažymi, kad stebint kaimyninių valstybių pavyzdžius, nerimauti daugiau priežasčių taip pat neatsiranda – atvejų, kai meška puola žmones, praktiškai nėra arba skaičiai yra labai nedideli.
„Žiūrėkime į kaimyninių šalių pavyzdžius: Latvija turi apie 150 meškų, kai mes tuo tarpu net 10 neturime, Estija turi 1000 meškų ir jau net 100 medžioja tam, kad reguliuoti populiaciją, bet nelaimingų atsitikimų atvejų, mirtinų ypač, nėra. Vienas yra prieš kelis metus yra nutikęs, kai miškininkui, atliekančiam savo tarnybines funkcijas, berods mieganti meška, nes meškos miega žiemos miegu, užlipus ant guolio įdrėskė į koją.
Bet jeigu žiūrėti į visą pasaulį ir į tas šalis, kur meškos yra paplitusios ir gausios, tai per metus net 20 nelaimingų atvejų nebūna“, – pažymi LMŽD direktorius.
Atsarga gėdos nedaro
Pašnekovas sako, kad nors tikimybė Lietuvoje sutikti meška yra labai maža, bet žmonės vis tiek turi išlikti budrūs, nesiartinti prie tų gyvūnų, nesižavėti jais, nesvarbu, kas tai bebūtų: ar meška, ar lūšis, ar vilkas. Jis taip pat pažymi, kad vis dažniau užfiksuojami atvejai apie į kiemus užklystančius vilkus, lūšis, taip pat yra užfiksuota ir į sodybą užklydusi meška. Kodėl laukiniai gyvūnai ateina į žmonių kiemus?
„Natūralu, kad kaip lūšys ar vilkai artinasi prie naminių galvijų, ganomų kaimiškose vietovėse, taip ir meškos atsiranda arti gyvenamųjų namų dėl to, kad yra visaėdės. Tai reiškia, kad [jos] minta tiek augaliniu maistu, avižomis, grūdų varpomis, tiek mėsa, dvėseliena, taip pat ir vaisiais, kurie auga sode, medumi, jeigu aviliai sustatyti, kaip matome ir Švenčionių atveju, kai aviliai buvo nusiaubti.
Natūralu, kad meškai savo racione reikia visų maisto medžiagų, tai ji ateina, bet kokie atvejai nėra dažni, 2-3 apsilankymai per metus, vertinant, tikrai nėra skaičiai dideli. Aš suprantu, kad tam žmogui yra ir nuostolis, ir išdraskyti aviliai, bičių šeimos.
Taip pat, taip nutinka dažniausiai tamsiuoju paros metu. Kad dieną ateitų ir meška šeimininkautų kažkur sodyboje prie avilių, tai būtų nonsensas (liet. nesąmonė, kvailystė). Jeigu taip atsitiktų, meškai kažkas turėtų būti negerai. Tai įvyksta naktį ir dar užsidegus sodyboje šviesai, triukšmui atsiradus, dar jeigu šuo vaikšto, tikrai ta meška pasišalins ir nelauks, kaip užklupti tą žmogų“, – pasakoja L. Daukša.
LMŽD direktorius juokauja, kad baimė apie meškų užpuolimus galbūt yra pasekmė animacinių filmų ir pasakų.
„Pavyzdžiui, kas liečia vilkus, tai vilkas yra užpuolęs tik du žmones: Raudonkepuraitę ir jos senelę.
Taip, kad žmogų užpultų, labai būna retas atvejis. Nereikėtų žmonėms bijoti lankytis miškuose, grybauti, uogauti ar poilsiauti, nes tikrai nėra populiacijos, keliančios riziką žmonių sveikatai ar gyvybei“, – su šypsena sako jis.
Kaip apsaugoti savo kiemą ir save patį?
Bijoti nėra ko, tačiau žinoti, kaip apsisaugoti, visada yra svarbu ir naudinga. Ką daryti, norint dar labiau sumažinti tikimybę laukinį gyvūną išvysti savo kieme?
„Žvėrių judėjimą į sodybviečių teritoriją riboja vidiniai barjerai – tvora. Kuo aukštesnė, tuo yra geriau“, – pažymi L. Daukša.
Pašnekovas taip pat pataria kaip elgtis žmonėms, sutikus mešką gamtoje, miške. Yra kelios skirtingos situacijos, kuriose reikėtų imtis vis kitokių veiksmų.
„Nepriklausomai nuo atstumo, pamačius, reikia pasišalinti. Tą reikia daryti kuo ramiau. Aš pats suprantu, kad toje išgąsčio fazėje sudėtinga tą padaryti, bet nereikia stipriai rėkti, mosikuoti ar bėgti, nes kartais gyvūnai instinktyviai į tai sureaguoja. Meška išvysto 50-60 km/h greitį, tai jeigu norėtų, tikrai tą žmogų pavytų. Tai jei įmanoma, reikia pasišalinti.
Jeigu tai yra pernelyg artimas atstumas, tai faktas, kad reikia ir išgąstį, ir garsą atbaidantį panaudoti, jeigu yra medis, reikia į artimiausią medį įlipti.
Jeigu jau visiškai neišeina išvengti [meškos], tai svarbiausia yra pulti ant žemės, būtinai ant priekinės kūno dalies, veidu į žemę ir užsidengti svarbiausius organus rankomis – galvą, ir taip tikėtis, kad ir išsigandusi meška nepuls“, – sako jis.
LMŽD direktorius pasakoja, kad tose šalyse, kuriose tikrai yra daugiau meškų, pavyzdžiui, Kanadoje, turistai, eidami į mišką ir žinodami, kad meškų tikrai yra gausu, jos kelia grėsmę, naudoja pipirines dujas ir jomis meškas atbaido. Bet tai tikrai nereiškia, kad Lietuvoje visi turi pulti įsigyti pipirines dujas bei kai tik eina į mišką grybauti ar uogauti, jas ir nešiotis.
„Nėra šiuo metu tokios rizikos, kuri keltų specialųjį pasirengimą, kad reikėtų rekomendacijų, nes eisiu į mišką ir būtinai sutiksiu mešką. Reikėtų nuraminti, kad meškos Lietuvoje fiksuojamos tik rytų ir šiaurės rytų Lietuvoje – nei vidurio Lietuvoje, nei vakarų Lietuvoje nėra tų meškų.
Kai jos papils į ten, mes apie tai informuosime, nes medžiotojai tai tikrai fiksuoja“, – teigia L. Daukša.
Medžiotojai gyventojams jau sukūrė ir naudingą įrankį – meškų žemėlapį, kad piliečiai matytų, kokiame miške gali gyventi ar būti aptinkama meška.
„Nuėjus į tą svetainę, ypač prieš vykstant į tą mišką, tikrai galima pasižiūrėti, kur tos meškos yra – kaip taisyklė, dažniausiai, giriose: Žaliojoje, Biržų, Labanoro, kadangi meškoms reikia masyvo, nuošalumo ir ramybės. Fragmentinių miškelių, arti prie gyvenviečių, meškos tikrai nemėgsta ir į juos užklysta tik atsitiktiniu būdu“, – sako pašnekovas.
Ar meškos Lietuvoje plis?
Kokios yra prognozės dėl meškų populiacijos Lietuvoje? Ar yra tikimasi, kad ši rūšis išplis Lietuvoje ir meškos nebus toks retas svečias miškuose? L. Daukša spėlioja, kad meškų tikrai daugės, bet tai vyks pamažu.
„Didžiausia blogybė, kad Lietuvoje meškos yra netyrinėjamos, moksliniams tyrimams valstybė nėra skyrusi nei lėšų, nei dėmesio, o mokslininkų, galinčių tai daryti, tikrai yra. Manau, tas pirmasis mūsų, medžiotojų, fiksavimas, kad meškos yra, turėtų paskatinti tokį tyrimą atlikti.
Tai aš neturiu ekspertinio vertinimo ir profesionalumo pasakyti, kaip jos gali judėti ir kokia dinamika, bet kelčiau hipotezę, kad žiūrint į kelių metų tendenciją, fiksuojamas meškas ir jų apsilankymus, jų turėtų didėti ir aš tai grindžiu tuo, kad jas turi kaimyninės šalys: Baltarusija, Latvija, Estija. Kai šalyse ta koncentracija ir gyvūnų skaičius didėja, mes Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje ir aptinkame tas meškas. <...>
Mano prognozė, kad per 10 metų, mes tikrai neturėsime daugiau nei 60-80 meškų. Meškos nėra tokios vislios, jos lytiškai, fiziškai subręsta 4-5 metų, galų gale vienais metais atsivedus [jauniklį], kitais metais [meška jų] neveda.
Prognozė yra, kad didės [populiacija] ir ekosistemoje atsiras meška.
Reikia paminėti, kad prieš 150 metų jos čia buvo natūraliai aptinkamos ir čia gyvenančios. Tiesiog dėl tam tikros visuomenės veiklos jos buvo atsitraukusios“, – primena jis.
LMŽD direktorius priduria, kad kai atsiras reali grėsmė, valstybė signalizuos, kad reikia medžiotojų pagalbos laikyti tą meškų skaičių optimalų ir tikrai bus imtasi reikalingų veiksmų.
Norite išsakyti savo nuomonė ar pranešti naujieną? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!