30 minučių bilieto panaikinimas – opiausia vilniečių problema
Apie viešojo transporto bilietų brangimą buvo diskutuojama jau kurį laiką, o paskelbus pirmuosius kainų siūlymus, buvo organizuojamas ir ne vienas protestas. Deja, tai padėjo tik iš dalies – nors kainos buvo padidintos šiek tiek mažiau, nei buvo siūloma iš pradžių, tačiau neliko 30 minučių bilieto pasirinkimo, kuris liko visiškai nesuprastas Vilniaus miesto gyventojų.
„Negaliu patikėti Vilniaus miesto sprendimu naikinti 30 minučių viešojo transporto bilietus. Mano kelionė į darbą trunka maždaug iki 20 minučių: geromis dienomis – apie 13 minučių, prastesnėmis – gal ir virš 20, dažnai dirbu iš namų, tad ilgalaikis bilietas man nei reikalingas, nei finansiškai apsimoka [jį pirkti]. Tad kaip veikia planas skatinti vilniečius persėsti į viešąjį transportą, kai turi permokėti už valandos trukmės bilietą, kai 30 minučių visiškai pakanka iš miegamųjų rajonų pasiekti Vilniaus centrą, aš nežinau ir nesuprantu“, – piktinosi vilnietė Rūta (vardas redakcijai žinomas).
Kita Vilniuje gyvenanti moteris rašė, kad dažniausiai naudodavosi būtent 30 minučių bilietu, o dabar bet kokia kelionė jai atsieis net 1,25 eur, kai tuo tarpu šiuo metu 30 min. bilietas kainuoja 0,65 eur., o 60 minučių – 0.90 eur.
„Aš, kaip žmogus, kuris viešuoju transportu pastaruoju metu naudojasi nereguliariai, kaskart ir naudodavausi 30 minučių bilietėliu. Su 30 minučių galiojančiu bilietu galėdavau pasiekti bene visus taškus, į kuriuos man tenka vykti viešuoju transportu, bet tai, kad sistema keičiasi, reiškia, kad pavažiuoti vieną ar dvi stoteles man dabar kainuos 1,25 euro. Ir tokių kaip aš yra tikrai daugybė – su kuo teko kalbėti, žmonių pasipiktinimas yra didžiulis.
Sprendimai atrodo nepagrįsti logika, ypač, žinant tai, kad kelionės troleibusu ar autobusu, trunkančios valandą, mūsų mieste yra ganėtinai retos (žmonės, gyvenantys nuo centro nutolusiuose rajonuose, su tuo gal ir susiduria dažniau), arba daugiau nei 30 minučių jos užsitęsia tik tada, kai mieste susidaro spūstys. Jeigu mes kalbame apie žmones, gyvenančius miesto centre, kažin, ar valdžios sprendimai dabar juos labai motyvuoja „išlipti“ iš automobilių ir daugiau naudotis viešojo transporto paslaugomis. Ne visur gali nužingsniuoti pėsčiomis, ne visada dėl trumpo atstumo norisi naudotis ir taksi, o dabar, pasirodo, ir viešasis transportas tampa vis nepatogesnis, o dar ir brangesnis pasirinkimas gyventojams“, – teigė Gabrielė (vardas redakcijai žinomas).
Jai pritarė ir Ema (vardas redakcijai žinomas).
„Kiek man tekę važinėtis Vilniuje viešuoju transportu, o tekę tikrai nemažai, tai galiu drąsiai sakyti, kad gal tik pora kartų prireikė valandos bilietų. Dažniausiai užtenka 30 min. nuvažiuoti per kelis rajonus.“
Viešąjį transportą ėmė rinktis dėl tvarumo, tačiau dabar kyla abejonių
Vilniaus miestas dažnai norimas vadinti žaliuoju miestu, o vilniečiai visaip skatinami iš automobilių persėsti į viešąjį transportą, eiti pėsčiomis ar naudotis kitomis transporto priemonėmis. Deja, po šių sprendimų gyventojai sako, kad viešasis transportas bus pamirštas ir teks vėl persėsti į automobilius.
„Praėjusiais metais, nuo pavasario, pradėjau naudotis viešuoju transportu po kokių 10 metų pertraukos dėl ekologinių priežasčių ir pagalvojau, kad gal ir pigiau. Gyvenu Antakalnyje ir man iki darbo ar centro nuvažiuoti užtrunka apie 20 minučių, todėl visada pirkdavau 30 minučių bilietą.
Nuolatinio bilieto nepirkdavau, nes turiu galimybę dirbti iš namų, o ir centre per dažnai nesilankau, tai pasiskaičiavau, kad man pigiau ir patogiau pirkti pusės valandos bilietus. Esu nustebusi, kiek daug padidinta bilieto kaina ir kad nebeliks galimybės pirkti pusvalandinio bilieto. Jaučiu, kad iš principo vėl dažniau važinėsiu automobiliu arba daugiau tiesiog vaikščiosi. Manau, nesąžininga, kad man, kaip naudojančiai pusvalandžio trukmės bilietus pabrangsta kelionė kaip ir tiems, kurie važiuoja ilgai ir toli.
Pažiūrėjau, kad mokėdavau 0,65 eur už važiavimą, dabar bus 1,25 eur, tai čia dvigubai! Ne tai, kad brangtų 30 proc., 50 proc., bet dvigubai! Beprotybė. Pagalvojau, gal mėnesinis [bilietas] tada apsimokėtų, bet paskaičiavau, kad tada reikia bent 15 kartų per mėnesį važiuoti, ko dažniausiai tikrai nedarau“, – mintimis dalijosi Akvilė (vardas redakcijai žinomas).
Sukritikavo ir naują, tą pačią dieną įvestą mokestį
Skundų lavina tuo tikrai nesibaigė, o visi kaip susitarę kartojo tuos pačius dalykus – nesuvokiamo dydžio kainų kilimą, trumpos kelionėms tinkamo bilieto panaikinimą ir norą sugrįžti prie kelionės automobiliu, o tai niekaip nesiderina su Vilniaus miesto siekiu tapti tvarumo sostine.
Negana to, tą pačią dieną, trečiadienį, Vilniaus miesto taryba nusprendė įvesti rinkliavą elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių dalijimosi platformoms. Nustatyta 1 euro mėnesinė rinkliava už kiekvieną tokią transporto priemonę, kuri naudojama viešosiose vietose. Tai taip pat sulaukė skaitytojos Linos (vardas redakcijai žinomas) kritikos.
„Vilniaus miesto sprendimas ne tik, kad pabranginti bilietus, bet dar ir panaikinti 30 min. bilietėlį yra apgailėtinas. Viešojo transporto funkcija yra pritraukti kuo daugiau keleivių, kad sumažėtų kamščiai, o daug didesnė kaina tikrai to nepaskatins. Aš pati naudodavau tik 30 min. bilietėlius, man tiek pilnai pakakdavo nuvykti iki darbo, tačiau dabar dvigubai brangiau turėsiu mokėti pirkdama valandos bilietą? Ir ne, ilgalaikio bilieto man pirkti neapsimoka, nes ne kasdien viešuoju [transportu] turiu naudotis. Jau net nekalbu apie tai, kad jei po darbo reikės vykti į kelias skirtingas vietas tvarkyti reikalų, tai tik su asmeniniu automobiliu, o ne skirtingais valandos bilietais.
Lyg to būtų negana – įvestas mokestis paspirtukų dalijimosi platformoms. Nebūkime naivūs, kad šis mokestis nesusės į naudojimosi paslaugą klientams. Vadinasi dar viena, kitokio nei automobiliai, transporto alternatyva brangsta.
Akivaizdu, kad tarybos nariai gyvena kitoje realybėje – kur arba nevažinėja viešuoju, arba uždirba tiek, kad jiems tas brangimas kišenės neplėšo. O kita gyventojų dalis, kuriems tai tikrai pasijaus išlaidose – dzin.
Suprantu, kodėl keliamos kainos, tačiau nesuprantu, kodėl nuspręsta naikinti 30 min. bilietą. 30 min. bilietas puikiai atitinka mano poreikius. Viešuoju transportu Vilniuje važiuoju maždaug 2 kartus per savaitę. Neperku mėnesinio bilieto, nes kelionės tikrai retos. Naudoju vienkartinius bilietus. Niekad nesu viešuoju važiavusi ilgiau nei 30 min.: mano kelionės dažniausiai trunka 15 min. Renkuosi viešąjį transportą kaip alternatyvą taksi ar ėjimo, jei lauke labai prastos oro sąlygos.
Įvedus šiuos pakeitimus man teks mokėti už paslaugą, kurios man nereikia. Man nereikia 1 val. bilieto, jis neatitinka mano poreikių. Nesuprantu, kam jį panaikinti“, – nusivylimo neslėpė Lina.
Moteris taip pat papasakojo, su kuo tenka susidurti viešajame transporte – tai taip pat neskatina jo rinktis savo kelionėms, ypatingai, kai už tai reikia mokėti žymiai didesnę pinigų sumą.
„Vilniaus viešasis transportas ir taip nėra patrauklus: įsėdi ir kažkas rėkauja, smirda, geria, priekabiauja. Jei rėkauja ne girtas asmuo, tai rėkia tada paaugliai ar per garsiakalbį telefonu kalbantys užsieniečiai. Dažnai vietos autobuse nelieka, nes maisto pavėžėjai su savo elektriniais dviračiais nusprendžia pagudrauti ir pavažiuoti autobusu. O dabar dar 30 min. bilietą panaikino ir man teks išleisti daugiau pinigų ne tik todėl, kad pabrangs bilietai, bet ir todėl, kad mano naudoto bilieto nebelieka“, – pridūrė ji.
Skaitytoja taip pat kreipėsi į žurnalistus su prašymu.
„Galbūt žurnalistai galėtų paklausti, kiek gi tarybos narių naudojasi Vilniaus viešuoju transportu? Nes atrodo, kad nesinaudoja“, – samprotavo Lina.
Studijas baigiantiems studentams – šokiruojantys kainų pokyčiai
Puikiai suprantama, kad šioje situacijoje studentai, senjorai, nors ir nukentės, tačiau daug mažiau nei tie, kurie lengvatomis pasinaudoti jau negali. Visgi, labai drastiškai pokyčius pajus tie studentai, kurie šiais metais baigs studijuoti. „Delfi Kartu“ skaitytoja Diana pasakojo, kad jos kelionė viešuoju transportu po studijų baigimu staiga pabrangs daugiau nei 6 kartus.
„Viešuoju transportu Vilniuje naudojuosi nuo pirmosios mano dienos šiame mieste. Kadangi pradėjau studijuoti, mano mėnesinis bilietas su nuolaida kainavo beveik 6 eur. Suprantu, kad tai lengvatos mažiau finansinių galimybių turinčioms grupėms, tačiau įsivaizduokite, kaip katik studijas baigęs studentas turi susitaikyti su mintimi, kad nuo 6eur., mėnesinio bilieto kaina iškart pakyla iki 38eur., kadangi dingsta nuolaida ir iškart įvyksta štai toks pabrangimas.
Na ne visi studentai per akimirksnį tampa tokie finansiškai nepriklausomi ir uždirbantys orų atlyginimą. Smagu, kam pasiseka, bet man atrodo toks pokytis yra labai labai drastiškas. Juk kaina pakyla daugiau nei 6 kartus!“ – pasakojo Diana.
Po Vilniaus miesto savivaldybės įrašu socialiniuose tinkluose – komentarų lavina
Apie viešojo transporto kainų pokyčius Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ir socialiniuose tinkluose. Čia kilo ne ką mažesnis pasipiktinimas.
Susisiekėme su Vilniaus miesto savivaldybe, užduodami jiems svarbiausius gyventojų pateiktus klausimus. Pirmiausia, buvo pateiktas komentaras dėl viešojo transporto bilietų.
„Pirminiame projekte, kuris Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas sausį, 30 minučių trukmės viešojo transporto bilietų kainas siūlyta kelti nuo dabartinės 0,65 Eur kainos iki 1,25 Eur, o 60 minučių trukmės bilietų – nuo 0,90 Eur iki 1,75 Eur. Po aktyvių diskusijų, vakar Taryboje priimtas kompromisinis sprendimas: už 1,25 Eur kainą keleiviai galės keliauti dvigubai ilgiau – 60 minučių. Nuo šiol tai bazinė, vieninga kaina, kurią keleivis mokės už vieną kelionę sostinės viešuoju transportu.
VT bilietų kainodaros sudaromos tokiu principu, kad skatintų dažnai keliaujančius rinktis ilgalaikius bilietus. Vienkartiniai bilietai skirti rečiau keliaujantiems, miesto svečiams pagal jų poreikius. 30 dienų bilietas Vilniuje kainuos tiek, kiek kainuotų kasdien nusipirkti po vieną 60 minučių bilietą – taigi kasdien važiuojantiems į ir iš darbo viešuoju transportu, labiau apsimokės pirkti ilgalaikį bilietą. Jei keliavimo įpročiai panašūs visus metus, dar labiau apsimokės pirkti metinį bilietą, kurio kaina atitiks maždaug 10,6 mėnesinių bilietų kainos.
Nors šiuo metu daugiausia nuperkama 30 min trukmės bilietų, tačiau pernai metais atlikto tyrimo duomenys rodo, kad du trečdaliai keleivių viešuoju važiuoja ilgiau nei 30 minučių. Tyrimo, kuriame dalyvavo 2,8 tūkst. vilniečių, duomenimis, 56,86 proc. viešojo transporto keleivių kelionės trunka 30–60 minučių, 9,75 proc. – daugiau nei 60 minučių. Kartu šios dalys sudaro 66,61 proc. Likusieji viešuoju transportu keliauja iki 30 minučių. Apklausą atliko tyrimų bendrovė UAB Kokybės ekspertai.
Šiuo metu, įvertinant spūstis ir kitas viešojo transporto vėlavimo galimas priežastis, taikomas maždaug 10–15 minučių tolerancijos laikotarpis, per kurį viešojo transporto kontrolieriai nebaudžia su pasibaigusio galiojimo 30 minučių bilietu važiuojančių keleivių. Tai sukuria galimybę keleiviams įsigyti 30 min bilietą, bet realiai keliauti iki 45 minučių – t. y. atveria galimybes piktnaudžiavimui, apsunkina kontrolės darbą.
Trumpalaikių bilietų nebeskirstant į dvi rūšis tikimasi daugiau aiškumo, paprastumo keleiviams. Kitose Baltijos šalių sostinėse taip pat naudojami tik vienos rūšies vienkartiniai bilietai: Rygoje naudojamas 90 minučių bilietas, kuris kainuoja 1,5 Eur, Taline – 60 minučių bilietas, miesto svečiams ir neregistruotiems gyventojams kainuojantis 2 eurus“, – buvo rašoma komentare.
Toliau buvo komentuojama rinkliava elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių dalijimosi platformoms.
„Augant mikrojudumo priemonių populiarumui, atsirado poreikis aiškiau apsibrėžti taisykles, kuriomis vadovaujantis tiek Vilniaus savivaldybė, tiek JUDU turėtų svertus spręsti mikrojudumo priemonių parkavimo, saugaus eismo problemas, paslaugų teikėjai būtų įpareigoti prevenciškai edukuoti savo klientus ir pan. Vietinės rinkliavos dydis nustatytas atsižvelgiant į žmogiškuosius ir finansinius resursus, skirtus mikrojudumo paslaugų infrastruktūros tobulinimui ir plėtrai, viešosios tvarkos mieste užtikrinimui, gyventojų pastebėjimų ir skundų, susijusių su dalijimosi elektrinėmis mikrojudumo transporto priemonėmis paslaugomis, administravimui ir kt. Leidimų išdavimas bei įvedama rinkliava bus taikomi paslaugų teikėjams bei leis aktyviau investuoti į sprendimus, užtikrinančius didesnį saugumą bei tvarką miesto gatvėse“, – rašė ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Taip pat paklausėme, ar Vilniaus miesto tarybos nariai naudojasi viešuoju transportu, tačiau, deja, atsakymo nesulaukėme.
„Ar Tarybos nariai naudojasi viešuoju transportu, savivaldybės administracija informacijos neturi. Galiu tik rekomenduoti susisiekti su tarybos nariais tiesiogiai“, – buvo rašoma atsakyme.
Pokalbį apie laukiančius pokyčius Vilniaus viešajame transporte žiūrėkite apačioje.
Norite išsakyti savo nuomonę šia tema? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!