„Annapurna I – mano didžiausias kalnas. Ne metrais.
Sutalpinti šios ekspedicijos istoriją į įrašą – neįmanoma.
Tiek emocijų, tiek baimių, tiek vidinių kovų nesu patyręs niekada. Visada kartoju, kad drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o ėjimas į priekį kartu su ja. Bet Annapurna viską pranoko.
Kopimas į kuluarą, jeigu tuo metu – sniego lavina – esi Dievo valioje. Pavadinti šią atkarpą „pavojinga“ – netinkamas žodis. Lavinos ten nuolatinės. Nekalbu apie dienas – apie valandas, kartais minutes.
Kai priėjau šią vietą, išgirdau šauksmą: „Lavina!“ Iš apačios nieko nesimato. Keli alpinistai ant kuluaro sienos, vienas jų – sukaustytas baimės ir užėmęs virvę – nebepajuda. Ką daryti? Bėgti?! Bet kur? Bėgu žemyn. Atsisuku – lavina nedidelė, bet sniego banga skalbia ant virvės pasikabinusius kopėjus. Laukiu, kol galiausiai įveikia sieną ir atlaisvina virvę“, – rašė M. Šatkauskas.
Tą akimirką vyras priverstas griežtai suplanuotų veiksmų, norėdamas saugiai įveikti pavojingą atkarpą.
„Taisyklė – einame po vieną. Prieinu. Kojos švininės. Mintyse – tik viena: „Kvėpuok, giliai kvėpuok. Nustosi – sustosi, o čia negaliu sustoti.“ Ausys gaudo kiekvieną garsą: ar ne lavina? Girdžiu šerpo raginimą – greičiau. Įveikiu apie 20 metrų sieną.
Tada – esminis momentas. Reikia skersai kopti per lavinos kelią. Skaičiuoju: dar 20 minučių iki saugesnės vietos.
Man pavyksta.
Kitą dieną šiuo kuluaru nusirita milžiniška lavina. Po ja dingo du šerpai. Vienas jų – mano geras pažįstamas, esame kartu kopę. Nuoširdi užuojauta jo artimiesiems ir draugams. Labai liūdna diena – ne tik šerpų bendruomenei, bet ir visiems jį pažinojusiems.
Šią žinią sužinojome leisdamiesi nuo viršūnės. Kartu paaiškėjo, kad dalis leidimosi kelio po mumis – nušluota lavinos. Įstrigome. Negalėjome leistis. Sustojome nakčiai C3.
Vėlų rytą gavome žinią, kad galime leistis. Pradėjome vėlai – saulė jau spigino tiesiai į ledyną, po kuriuo vėl turėjome leistis. Kas vyko manyje šio nusileidimo metu – reikia laiko viskam, kad galėčiau įvardinti.
Kaip bebūtų, 2024.04.07, 10:55 val. Nepalo laiku, pirmą kartą Lietuvos vėliava buvo iškelta Anapurnos I viršūnėje – dešimtoje aukščiausioje pasaulio viršukalnėje“, – savo socialiniuose tinkluose rašė keliautojas.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!