Jolanta griauna mitus apie brandžią jaunystę: išsikėlė iš nuošalaus miestelio, dirba du darbus, o savaitgaliais – koncertuoja

Netrukus brandžiąją jaunystę užbrauksiančios sukakties sulauksianti Jolanta Karaliūnienė ir save įtikinėja, ir kitus ragina nebijoti naujų patirčių. Ji pati bebaigdama šeštą dešimtį tapo gimnazijos mokytoja, iš nuošalaus miestelio persikėlė gyventi į Panevėžį, dirba du atsakingus darbus, o savaitgaliais vyksta koncertuoti. Prisipažįsta, kad nuvargsta, bet neleidžia sau lėtinti gyvenimo tempo.

Pasakotojų pasakotoja J. Karaliūnienė ne tik yra Velžio gimnazijos pradinukų mokytoja bei Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinio meno vadovė – ji dar ir dainų kūrėja. Jos sukurtus romansus dainuoja šio kaimo moterų vokalinis ansamblis. Dainų autorė neatsistebi, kad dažnas jas išgirdęs pravirksta. Ne vienas po koncerto prisipažįsta, kad apdainuotas jų gyvenimus. „Liūdnokos mano eilės, nėra linksmos ir pagal jas sukurtos dainos. Sudėjau į jas savo svajas, liūdesį, ilgesį ir savo gyvenimą. Gera, kad mano dainos paliečia ir kitų širdis“, – sako J. Karaliūnienė.

Drauge su Nevėžio moterų ansambliu dainas traukia bei žiūrovus graudina ir ji pati. O būna atvejų, kai į sceną pakilusios J. Karaliūnienės žiūrovai klausosi susiėmę už pilvų kvatodamiesi. Juoko pliūpsnius sukelia jos pasakojimai raguvių tarme.

Panevėžio rajoną garsinančiame pasakotojų turnyre „Pilimutės pokštai“ šįmet Jolanta buvo nepralenkiama – išrinkta Pasakotojų pasakotoja. Kadangi pati – ir puiki dainininkė, į savo tarmišką pasakojimą įpynė dainų. Toks derinys klausytojams ypač patiko. Jolanta sako išgirdusi pagyrų, esą jos pasakojimas – tikras, nuoširdus, įdomus, nepervaidintas. Aukštaičių tarme apsakyti laimės paieškas J. Karaliūnienei teks vasarą Druskininkuose vyksiančiame visos Lietuvos pasakotojų konkurse.