aA
Laikais bėga greitai. Metų ciklas pradeda savo kelionę iš naujo. Kas kart lyg ir tas pats, bet kartu – ir visiškai kitoks. Kad ir šie metai. Teoriškai sausis – viduržiemio mėnuo. Turėčiau dabar rašyti apie metrinį ledą, sniego pusnis, po pirmledžio šėlo rimstančius ir besiožiuojančius ešerius, pirmąsias stintų žūkles Kuršių mariose nuo ledo. Tačiau į palangę barbena lietus, ledo nebuvo ir tikriausia bent mažiausia iki sausio vidurio nebus. O dauguma meškerės brolių, nesudėjusių ginklų gaudo spiningais, plūdinėmis meškerėmis ar dugninėmis ir nežada sustoti. Tad pakalbėkime (bent jau pradžioje) apie tokį sausį.
Virginijus Vidrinskas spiningauja Neryje
Virginijus Vidrinskas spiningauja Neryje
© Dalius Rakutis

Kas vyksta gamtoje ir kaip į jį reaguoja žuvys? Žiūrint į kartais internete atsiunčiamas pražydusių gėlių nuotraukas ir kitas gamtines anomalijas gali susidaryti įspūdis, kad gamta pasimetusi – nebesupranta, ar čia pavasaris, ar ruduo. Tačiau iš tiesų šie pokyčiai jau vyksta pakankamai seniai – kelis dešimtmečius, ir gyvūnija jau senokai prisitaikė prie tokių siurprizų.

Ledo dangos nėra – šviesa laisvai pakliūna po vandeniu, deguonies balansas jame idealus. Tad, kaip sakoma, gyvenk ir džiaukis. Gal taip ir yra – nemažai ypač taikių žuvų rūšių, kurių aktyvumas, užsidėjus ledui sumažėdavo, dabar turi galimybė daugiau maitintis ir išlikti aktyvesnėmis. Ir labiau džiuginti meškeriotojus. Tačiau nepaistant to, kalendorinis aktyvumo ciklas, net ir nesant įprasto ledo, žuvis vis tiek veikia. Sakykim, net jei ledas užsidėtų antroje sausio pusėje, ešerių aktyvumas greičiausia jau nebūtų toks, koks būna ledo dangai sukausčius ežerus pirmosiomis gruodžio dienomis. Viduržiemis yra viduržiemis. Net jei jis tik „kalendoriškas“.

Nevėžis šiltą žiemą
Nevėžis šiltą žiemą
© Dalius Rakutis

Bet užteks tų teorinių išvedžiojimų – pakalbėkime, ką toks sausis gali padovanoti mums, meškeriotojams. Pradėkime nuo tų laimingųjų, kurie jau per Kalėdas turėjo progą atidaryti naują lašišų ir šlakių žūklės sezoną. Tokia oro ir vandens temperatūra, kokia yra dabar, šioms žuvims yra tiesiog puiki, todėl nenuostabu, kad jos neskuba palikti mūsų upių. Ir jei nebus žiemos ar neiškris daug kritulių ir ženklia nepakils upėse vanduo – greičiausiai ši tendencija išsilaikys. Tad galėsime iki soties mėgautis šia tauriųjų žuvų žūkle upėse ir džiaugtis nuostabiomis dvikovomis.

Dėl tos pačios priežasties neliūdi ir upėtakių gaudytojai. Jų susitikimui su savo upelėmis nėra jokių kliūčių. Gaiviai čiurlena upeliuose vanduo, o kažkur už posūkio, ties įgriuvusiu medžiu ar paplautu krantu budi upelių „žaibai“. Na, gal „žaibai“ ir per drąsus pavadinimas po neršto gerokai sulysusiai ir bandančiai atgauti jėgas žuviai apibūdinti. Bet vis tiek smagu tokiu metu pasivaikščioti upelių krantais, tapti gamtos dalimi ir pabandyti pergudrauti kokį atsargų upelio „mohikaną“.

Prasidėję nauji metai kelią nuotaiką ir lydekų bei salačių žūklės upėse mėgėjus. Draudimai, įvesti dėl lašišų jau baigėsi – gali vaikščioti kur tinkamas. O pailsėjusios nuo mūsų voblerių ar guminukų margašonės noriai atsiliepia į žvejo pastangas, jeigu žinai kur žvejoti. Tikslinė rudnugarių žūklė sudėtingesnė, bet įmanoma.

Neryje sugautas salatis
Neryje sugautas salatis
© Virginijus Vidrinskas

Ešerių žūklės spiningu entuziastai džiaugiasi proga dar kurį laiką pratęsti atviro vandens sezoną. Dryžuočiai, lyginant su gruodžiu, gal kiek ir vangesni, bet tikrai ne abejingi. Reikia tik įdėti daugiau darbo ir širdies, kad aname valo gale pajustum kupriaus pasispardymą.

Tęsiasi lydekų velkiavimo ir spiningavimo sezonas ežeruose. Jeigu ruduo ir gruodis praėjo, o metrinės lydekos savo rankomis taip ir nepačiupinėjote – sausis šią klaidą galima ištaisyti.

Kol upės neneša ižo, žvejų „kolūkiai“ prie upių nemažėja. Bet net jeigu ir nesate žvejybinės „kolektyvizacijos“ šalininkas, pavažinėję po kokią Nerį, Šventąją ar kitą upę, vis tiek rasite nuošalesnė vietelė, kur galėtumėte paleisti plūdę ar parymoti su dugninuke. Kuojos, žvitrieji šapalai tikrai dar nemiega ir nepraleis pametėti musės lervų ar trūklių kuokšto. Kaip dugno artojai žiobriai, kurių mūsų upėse vis daugėja ir tuo negali pasidžiaugti.

Ešerys, pagautas velniu
Ešerys, pagautas velniu
© Dalius Rakutis

Kauno mariose, Vištyčio ežere, o gal ir kituose didžiuosiuose tvenkiniuose ypač naktimis tebesitęsia karšių žūklės sezonas. Ekstremalus, tačiau nepaprastai įdomus.

Senai praėjo metas, kai stintos asocijuodavosi tik su ledu. Žvejų gulte nugultos Klaipėdos krantinės liudija, kad nėra ko laukti, jei nori pauostyti virš marių sklindančio agurkų kvapo. Gal romantikos tame rymojime prie betoninių krantinių ir mažiau, bet tai vis tiek šimtą kartų įdomiau ir sveikiau, nes namie smaksoti į televizorių.

Jūrinė romantikos mėgėjams toks sausis yra puikus metas panaktinėti paplūdimyje su dugninėmis. Didžiulės lyg lėkštės plekšnės gali pradžiuginti širdį, jei orai leis ir užteks valios išsėdėti žvarboje.

Nevėžio upė šiltą žiemą
Nevėžio upė šiltą žiemą
© Dalius Rakutis

Sausio 16 dieną jau galima patykoti grįžtančių po neršto vėgėlių. Mano geras pažįstamas Tadas Žiupka, šių žuvų žūklės fanatikas sakėsi, kad pirmosios dvi savaitės po draudimo dažnai būna fantastiškos ir tokiu metu gali pagauti net geriau, nei gruodį, prieš pat draudimą. Šįmet vėgėlių sezonas tikrai buvo geras, tad tikėtina – ir grįžtančių vėgėlių turėtų būti daug.

Žūklės nuo ledo gerbėjai (kurių tarpe ir pats esu), tikriausiai perskaitė šias eilutes be didelio entuziazmo. Jau senai norisi tos ledo platybių ir laimingųjų ekečių, sargelio virptelėjimo ar ešerio smūgio per trumpą žieminį spiningėlį. Neverta jaudintis – bus ta žiema. Esu tikras. Ne pirmą ir ne dešimtą kartą žiemą prasideda tik antroje sausio pusėje. Bet dar nepasitaikė, kad jos visai nebūtų. Turėsime mėnesį ar pusantro pasidžiaugti ledo malonumais. O kas žino – gal net džiaugtis jais iki pat balandžio.

Žvejai prie Kuršių marių
Žvejai prie Kuršių marių
© Dalius Rakutis

Kol dar yra laiko – pats metas geriau pasiruošti artėjančiam ledo sezonui, kad kai jis ateis, galėtume juo mėgautis nesukdami dėl nieko galvos. Laikas parsinešti iš palėpių ir garažų žvejybos dėžes, pakeisti meškerėlių valus, nunešti pagaląsti ar pakeisti naujais ledgrąžčių peiliukus. Atsistatyti per praėjusį sezoną nutrauktų blizgučių ar avižėlių atsargas. Prisiraišioti naujų sistemų stintoms ar seliavoms. Darbų yra daug, o laiko gali būti jau visai maža. Tad nėra ko jų atsidėlioti. Juo labiau, kad laikas, praleistas ruošiantis žvejybai jau yra jos dalis ir teikia pakankamai daug malonumo.

Na, o pabaigai kaip visada aktuali informacija. Draudimai ir pažintinė lentelė pradedantiesiems.

Draudimai. Nuo sausio 1 dienos draudžiama lydekų ir kitų žuvų žūklė gyva žuvele. Išimtis – tik žūklė Kuršių mariose. Iki sausio 16 d. dar tęsiasi vėgėlių žūklės draudimas. Dėl tos pačios priežasties iki sausio 15 d. draudžiama žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo. Tai pat šiuo metu draudžiama gaudyti šamus.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Per Žolinę visi gyventojai gali žvejoti nemokamai: pasakė, kokiems vandens telkiniams tai galioja

Išsiruošus į žvejybą rugpjūčio 15 d., mėgėjų žvejybos leidimų neprireiks. Mėgėjų...

Vieni įžuvina, kiti brakonieriauja: aptikti neteisėtai laikomi tinklai

Praėjusią savaitę Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai dalyvavo įžuvinant...

Invaziniai karpiai paverčiami trąšomis ir gyvūnų pašarais

Kartą per metus šimtai žmonių iš viso pasaulio suplūsta į nedidelį Bato miestelį Ilinojaus...

Nuo spalio iki gruodžio pabaigos bus ribojama kai kurių žuvų žvejyba

Lietuvoje Kuršių mariose ir jūroje verslinė bei mėgėjų ungurių žvejyba šiemet bus...

Vasarinis vienuolikmetės Elzės laimikis – įspūdingo dydžio „vandens karvė“ (3)

Dzūkijoje vasarojanti vilnietė Elze Dukštaitė nustebino ir visko mačiusius. Uogauti, grybauti,...

Top naujienos

15-metės nužudymo istorijoje gauta naujų duomenų: bus bandoma išsiaiškinti esminę detalę

Ar Lietuvą sukrėtusios 15-metės šiaulietės nužudymu įtariami jaunuoliai suprato, ką darė ir...

Karo ekspertai: yra ir negerų signalų (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, susidaro...

Iki baisios tragedijos trūko labai nedaug: mama vaiką jūroje išleido maudytis vieną (2)

Ilgąjį Žolinės savaitgalį pajūrio paplūdimiai braškėjo per siūles. Tiek žmonių juose, bent...

Oro uostuose tęsiasi chaosas: ragina nepamiršti kompensacijų ir įspėja dėl kitų metų

Atšaukti ar vėluojantys skrydžiai šiandien – kasdienybė kone visuose Europos oro uostuose....

Vieną iš Lietuvos rinktinės lyderių iki pat starto persekiojo prakeiksmas: nuo traumos ir COVID-19 iki žarnyno kirmino specialiai Delfi iš Miuncheno

Miunchene vykstančiame Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvos rinktinė ir toliau lieka be...

Kaune dėl avarijos užtvertas įvažiavimas į miestą

Antradienio popietę Kaune, Ašigalio gatvėje, avarija užtvėrė eismą iš A1 kelio į Eigulius....

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (3)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Natalija Bunkė parduoda savo namus pajūryje: įvardijo kainą bei paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą (3)

Dainininkė Natalija Bunkė nusprendė parduoti savo vasaros rezidencija tapusius namus pajūryje....

Profesorė Žvirblienė pasakė, kam skubėti skiepytis nerekomenduotų

Nuo mėnesio pradžios antrąja stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze gali skiepytis 60-ies...

Delfi PliusHannes Rumm, delfi.ee

Slapta darytas interviu su Mariupolio gyventoja: kapinėse laidojami tik rusų kariai – visi žino, kas daroma su ukrainiečių kūnais (1)

Trisdešimtmetė Marina iš Mariupolio leidiniui „Express“ papasakojo apie gyvenimą mieste, kuris...