aA
Pirmasis pavasario mėnuo jau iš tiesų kvepia pavasariu. Gurgia drumstokas upelių ir upių vanduo, nešdamas žiemos likučius į nebūtį. Dienos eina vis ilgyn, o saulutė danguje kaskart pasirodo vis drąsiau, maloniai kaitindama skruostą.
Šapalas
Šapalas
© Shutterstock

Klevuose ir beržuose noksta sula. Šiltesnį vidudienį, įsaulėjus, paupyje gali pamatyti pirmąsias varles. Danguje pasigirsta vyturėlio čirenimas, o į mėnesio vidurį ar galą grįžtančių žąsų ar kitų sparnuočių trikampių girgsėjimai skleidžia tokią pavasario nuotaikos užkratą, kad jau nebegali namuose ar darbe nusėdėti.

Visa tavo sielos esybė tempte tempia tave į lauką, ten, prie upės. Pasižiūrėti to dieviško plūdės kelio, dugninės viršūnės virptelėjimo, grakštaus voblerio spurdesio ar muselės plevenimo. Neverta šiam potraukiui priešintis – vis tiek jam pralaimėsi. Net jei puikiausia žinai, kad pirmosios pavasario žūklės atvirame vandenyje retai kada būna labai rezultatyvios.

Mane visada kovą pirmiausia traukia į nedidelius upelius. Susitikti su besislapstančia žvaigždžuve. Pakelti ją iš duburio ar kokio įvirtusio medžio slėptuvės, priversti parodyti margus savo šonus. Dabar tam geresnis laikas, nei prieš mėnesį. Bundanti gamta kas dieną vis daugiau pasiūlo užkandžių ir ši žuvis pasidaro žvitri ir stipri.

Jeigu upėtakių tąkart negaliu aplankyti, tai vis tiek veržiuosi į upelius su plūdine rankoje, kur suėjusios iš didžiųjų upių prieš nerštą būriuojasi raudonakės kuojos, žvitrieji strepečiai ir vienas kitas staiguolis šapalas, raudoną plūdė galiuką panardinantis greičiau už žaibą. Gal rekordinio storasprandžio mažesniuose didesnių upių intakuose ir neverta tikėtis, užtat kibimų čia bus tiek, kad ilgai dar sapnuosi.

Didesnius šapalus Neryje, Nemune, Šešupėje, o tikriausiai ir kitose upėse, šiuo metu sėkmingai vilioja miesto plūdininkai, būriais nutūpę upių posūkius. Batono minkė čia keliauja srove tol, kol kertant būna nutraukta arba atsiduria plačiuose storasprandžio žabtuose.

Mažesnės įlankas lengviau pasiekiamose vietose būna užvaldę dugninės gerbėjai, nusitaikę į tuos pačius šapalus ir žiobrius, tarp kurių pasitaiko karšių, o neretai – ir įmitusių meknių.

Ramesniuose ir atokesniuose vidutinių upių ruožuose peržiemojusius lynus bando prisijaukinti meškeriotojai vienišiai. Kas jau kas, bet jie savo vietų tikrai neišduos. Nebent po mėnesio kito pasigirs pagautų rubuilių nuotrauka.

Kuo toliau pavasarėja, kuo labiau slūgsta pavasarinio potvynio vandenys, tuo didesni mašinų srautai keliauja Nemuno Žemupio ir jo nesuskaičiuojamų atšakų ir kanalų link. Vieni gaudo kylančią neršti stintą, kiti tyko karšių ar pavasario simboliu tapusių didžiųjų marių kuojų. Didžioji apgultis dar priešakyje, bet daug kas jau nebegali tverti.

Spiningautojui šiuo metu irgi darbymetis. Taip, lydekų šiuo metu negali trikdyti. Teišneršia jos ir kuo gausiau. Nevalia taikytis ir į sterkus. Tačiau jau šiek tiek atsiganę ir sustiprėję šlakiai bei artėjant nerštui visai įsismaginę salačiai neduoda ramybės daug kam. Jiems įkandin seka didžiųjų ešerių gaudytojai. Priešnerštinė jų žūklė mikromasalais vis labiau populiarėja ne tik tokiose upėse, kaip Nevėžis, bet ir ką tik išlaisvintuose nuo ledų stovinčiuose vandenyse.

Šiaurės Lietuvos upėse, Mūšoje, Nemunėlyje, po ledonešio praėjus vos savaitei, neįprastai anksti vobleriukus ir sukriukes atakuoja šapalai. Paaiškinti šį fenomeną gali nebent tuo, kad prasidėję potvyniai Latvijoje iš didžiosios upės sugena šias žuvis į aukštupius ir gamtos išjudinti jie bando prikimšti skrandžius po ilgai trukusios žiemos „dietos“. Kartu su storasprandžiais čia suguža ir gražūs, kartais net iki kilogramo siekiantys, „latviški“ žiobriai bei dar didesnio augumo meknės.

Meškeriotojas iš kokių Zarasų, Utenos ar Ignalinos skaitydamas šias eilutes veikiausiai pagalvos, kad autoriui, matyt, visai galvą susuko tas pavasaris. Ar tik jis nemaišo mėnesių? Kokios dar upės, kokios žūklės plūdine! Viskas, kas buvo aprašyta juk vyks balandį! Taip. Tokia jau ta Lietuva. Lyg ir nedidelė, bet tarp Pietinės, Vakarinės ir Šiaurės rytinės mūsų šalies dalių gamtos ženklų požiūriu yra gerų poros savaičių skirtumas.

Kovas šiaurės rytų Lietuvoje regione iš tiesų yra tik dar vienas žūklės nuo ledo mėnuo. Drįsčiau sakyti, ko gero, pats dosniausias. Pavasario nuojautą pajutusios kaip išprotėjusios ežeruose kimba seliavos, o stintos kyla prie ledo ir kone pačios lenda į eketes. Net ilgai, rodos, snaudę duburiuose kupročiai ešeriai šiuo drąsiai atakuoja meškeriotojų blizges ir avižas ir dažnai parodo eketėse savo dryžius. Apie „baltą žuvį“ net nesinori kalbėti – įbėrus jauko į eketę netruksi guldyti ant ledo įmitusias kuojas, karšiokus ar plakius. O netingėjęs kelias dienas prisišauksi (ir bandysi į eketę įvairuoti) gal net ir „auksinę keptuvę“ –stambų karšį.

Gražus metas tas kovas, nieko nepasakysi. Tad geriau ir nekalbėti, o tiesiog būti. Būti gamtoje. Būti savimi. Būti čia ir dabar. Tokia laimės paslaptis.

Na, o pabaigai – draudžiamų šiuo metu žvejoti žuvų sąrašas ir tradicinė lentelė pradedantiesiems:

Draudžiama šį mėnesį žvejoti: lydekas, sterkus, kiršlius.

Žuvų kibimo lentelė. Kovas
Žuvų kibimo lentelė. Kovas
© KABLYS.lt
Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (7)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (103)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (21)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (42)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Top naujienos

D+Vytenis Miškinis

Žinomo advokato nužudymas virto painiu detektyvu: po nusikaltimo sustojo net Vilniaus tarybos darbas

Tai buvo bene įžūliausias praėjusio dešimtmečio nusikaltimas – pačiame Vilniaus centre vidury...

D+Algis Bumblauskas

Tuo metu lietuviai kentėjo nuo maisto pertekliaus, bet į šalį keliavo traukiniai su užrašais „Badaujančiai Lietuvai“

Sovietmetis kažkaip neatsiejamas nuo rusų, tie žodžiai, rodos, neatskiriami, tarsi papildo vienas...

Derybos dėl Ukrainos žlugo neprasidėjusios: jau laukiama Rusijos specialaus desanto pasirodymo (246)

Vladimiras Putinas nubrėžė raudonąsias linijas, siūlydamas pasidalinti įtakos zonomis...

Įspėja, kad įmonių, patiriančių bėdų dėl Kinijos veiksmų, daugės: kiekvieną dieną bus nuostoliai (71)

Kinijos jūrų uostuose stabdomos prekės iš Lietuvos – pirminiais duomenimis, užstrigo apie 300...

Fitoterapeutas Ruolia įvardijo vieną naudingiausių augalų sergantiems vėžiu: „išgaudo“ piktybines ląsteles (48)

Vėžys – viena klastingiausių ligų, todėl, gydytojo kabinete išgirdus būtent šią...

Druskininkuose vėl sužibo karūnuota eglė: jaukiai papuoštas miestas tiesiog švyti (5)

Penktadienio vakarą druskininkiečiai ir kurorto svečiai patraukė į Druskininkų Pramogų aikštę...

Pasienyje apsilankęs žurnalistas: tai, ką pamatėme, kelia liūdnas emocijas (6)

Situacija pasienyje, nors ir migrantų srautai yra sumažėję, kelia liūdnas emocijas, sako...

10 pasenusių mados „taisyklių“, kurių jau privalu atsikratyti (5)

Jei mėgstate skaityti popierinius ar internetinius žurnalus, neabejotinai pastebėjote, kad...

Omikron žlugdo kalėdinių darbo vakarėlių planus: Londone įmonės jau keičia planus

Bankininkai, kurie tikėjosi chaotiškų finansinių metų pabaigą atšvęsti audringu vakarėliu,...