aA
Pastaraisiais metais vis labiau domimasi ne tik žuvimis, žuvų biologija, augimu, žuvų veislėmis, bet ir žuvų ligomis, parazitų rūšimis, paplitimu bei profilaktikos priemonėmis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie įsirengia nosavus tvenkinukus ir nori džiaugtis juose plaukiojančiomis žvynuotosiomis. Deja, kartais įvairios ligos visas jas gali labai greitai pražudyti.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Žuvys gali sirgti infekcinėmis, invazinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, bakterijos ir grybai. Invazines ligas gali sukelti pirmuonys, įvairios kirmėlės, vėžiagyviai, moliuskai. Parazitizmas – tai organizmo (parazito) gyvenimo būdas, naudojantis kitu organizmu (šeimininku) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto šaltiniu.

Parazitai, gyvenantys žuvų kūno paviršiuje – ant odos, pelekų, žiaunų ir mintantys jų krauju ir kitais audiniais, vadinami ektoparazitais, o parazitiniai organizmai, gyvenantys žuvų organų, audinių, ląstelių viduje ir kraujyje, vadinami endoparazitais.

Vieni žuvų parazitai turi tik vieną šeimininką, o kiti – du ir daugiau. Žuvys, kuriose parazitas gyvena, subręsta ir išskiria kiaušinėlius, vadinamos galutiniais šeimininkais, o žuvys, kuriose gyvena parazitų lervos, vadinamos tarpiniais šeimininkais. Štai dvi dažniausiai pasitaikančios ligos, kurias sukelia žuvyse paratizuojančios kirmelės.

Juodadėmė (postodiplostomozė)

Šią ligą sukelia digenetinių siurbikių (Posthodiplostomum cuticola) metacerkarijos. Meškeriojant kuojas, plakius, karšius, raudes, ešerius ir kt. žuvis dažnai galima pastebėti žuvis su juodais taškais, juodomis dėmėmis. Tai tipiškas juodadėmės (postodiplostomozės) simptomas – žuvies kūno paviršiaus taškinė pigmentacija.

Šis pigmentas (hemomelaninas) kaupiasi apie metacerkarijų cistas. Susidariusios metacerkarijos yra kriaušės formos ( 0,7‒1,5 mm ilgio ir 0,3‒0,5 mm pločio). Siurbikių metacerkarijos incistuojasi ir kaupiasi žuvų odoje, raumenyse. Apsikrėtusios žuvys lėtai plaukioja, laikosi viršutiniuose vandens sluoksniuose, silpnai reaguoja į aplinkos veiksnius.

Tokios nusilpusios žuvys tampa lengvu paukščių grobiu. Garninių paukščių žarnyne siurbikių metacerkarijos per 3–7 paras virsta suaugusiomis smulkiomis (iki 1,5 mm ilgio) siurbikėmis. Jos žuvų žarnyne gali parazituoti iki 12 parų. Suaugusios siurbikės paukščių žarnyne pradeda išskirti kiaušinėlius. Jie su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Vandenyje iš kiaušinėlių išeina miracidijos. Jos susiranda tarpinį šeimininką (Lymnaea genties moliuską) ir į jį įsiskverbia. Čia jos dauginasi ir virsta cerkarijomis. Pastarosios palieka moliuskus ir suradusios žuvį skverbiasi į žuvies odą, po epidermiu, į raumenis.

Po kurio laiko čia jos virsta metacerkarijomis. Jos yra invazinės galutiniams šeimininkams. Žuvimis mintantys paukščiai priryja apsikrėtusių žuvų ir suserga juodadėme. Juodadėmė labai pavojinga žuvų jaunikliams. Sergančioms žuvims, ypač jaunikliams, iškrypsta stuburas, sulėtėja augimas, žuvys liesėja ir net žūva. Suaugusios žuvys atsparesnės šiai ligai. Jos serga rečiau. Juodadėmė įtariama remiantis epizootologiniais ir klinikiniais duomenimis. Tiksli diagnozė nustatoma, kai mikroskopu tiriamose sergančių žuvų odos kapsulėse randama juodadėmės metacerkarijų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Liguliozė

Mūsų vidaus vandenyse (ežeruose, kituose telkiniuose) pasitaiko karšių, raudžių, kuojų ir kitų žuvų su išsipūtusiu pilvu. Jame randamas plokščias, baltas arba silpnai gelsvas kaspinuočio (Ligula intestinalis) plerocerkoidas. Tai ryškiausias liguliozės simptomas. Kaspinuočio plerocerkoidai stambūs, kūno ilgis siekia 5‒120 cm, plotis 0,5‒1,5 cm. Jie, parazituodami žuvies kūno ertmėje, įsiterpia tarp vidaus organų, juos spaudžia, sutrikdo vidaus organų funkcijas, apykaitos procesus.

Apsikrėtusios žuvys silpnai reaguoja į išorinius dirgiklius, vangiai plaukioja, laikosi arti vandens paviršiaus, nesimaitina, liesėja ir dažnai žūva. Sergančių žuvų pilvelis būna išsipūtęs, pilvelio sienelės dažnai suplyšta.

Sergančias žuvis lengvai pagauna ir praryja galutiniai šeimininkai (žuvėdros ir kiti vandens paukščiai). Jų žarnose plerocerkoidai (lervos) tampa suaugusiais kaspinuočiais ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Jie su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Iš jų susiformuoja lervos ( koracidijos). Jas praryja ciklopai ‒ tarpiniai šeimininkai. Jų organizme koracidijos auga ir virsta lervomis ‒ procerkoidais. Jie yra invaziniai žuvims. Užsikrėtusius ciklopus praryja įvairios karpinės žuvys.

Jų žarnyne procerkoidai auga ir per 10–14 mėnesių iš jų susiformuoja galutiniams šeimininkams invaziniai plerocerkoidai. Kai apsikrėtusias plerocerkoidais žuvis praryja galutiniai šeimininkai paukščiai (žuvėdros ir kiti vandens paukščiai), jų žarnose kaspinuočių lervos virsta suaugusiais kaspinuočiais ir pradeda išskirti kiaušinėlius.

Liguliozė dažniau sutinkami ežeruose, rečiau upėse, tvenkiniuose. Ligulioze serga kuojos, raudės, karosai , karšiai, plakiai it kt. Žuvys liguliozėssukėlėjais apsikrečia dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais, nes tada jos minta daugiausia zooplanktonu. Daugiausia nuostolių padaro karšių liguliozė. Žuvų liguliozė įtariama remiantis epizootologiniais duomenimis, klinikiniais simptomais ir stebint žuvų elgesį. Tiksli diagnozė nustatoma, kai skrodžiamose žuvyse randama liguliozės plerocerkoidų.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Per Žolinę visi gyventojai gali žvejoti nemokamai: pasakė, kokiems vandens telkiniams tai galioja

Išsiruošus į žvejybą rugpjūčio 15 d., mėgėjų žvejybos leidimų neprireiks. Mėgėjų...

Vieni įžuvina, kiti brakonieriauja: aptikti neteisėtai laikomi tinklai

Praėjusią savaitę Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai dalyvavo įžuvinant...

Invaziniai karpiai paverčiami trąšomis ir gyvūnų pašarais

Kartą per metus šimtai žmonių iš viso pasaulio suplūsta į nedidelį Bato miestelį Ilinojaus...

Nuo spalio iki gruodžio pabaigos bus ribojama kai kurių žuvų žvejyba

Lietuvoje Kuršių mariose ir jūroje verslinė bei mėgėjų ungurių žvejyba šiemet bus...

Vasarinis vienuolikmetės Elzės laimikis – įspūdingo dydžio „vandens karvė“ (3)

Dzūkijoje vasarojanti vilnietė Elze Dukštaitė nustebino ir visko mačiusius. Uogauti, grybauti,...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Miestiečiams – nauja valdžios staigmena: teks pratintis prie kuklesnio gyvenimo (22)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas turi naują sumanymą. Jo planuose – miestų gyventojų...

Elektros biržoje pasiektas naujas kainos rekordas – tokio kilimo niekas nesitikėjo, situaciją prašoma ištirti (38)

Lietuvoje elektros valandinė didmeninė kaina trečiadienį pasiekė 4000 eurų už...

Karas Ukrainoje. Rusų okupantai pranešė apie uždarytą Krymo tiltą – turi planą Kryme esantiems ukrainiečiams – svarbus įspėjimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti...

Ilgąjį savaitgalį pajūryje – sunkiai suvokiami skaičiai: ten buvo daugiau kaip pusė Lietuvos

Daugiau nei pusė Lietuvos – skaičiuojama, kad tiek Ilgąjį Žolinės savaitgalį praleido...

Po pralaimėjimo lietuviams Scariolo atvirai bedė pirštu į silpniausią ispanų vietą

Po nesėkmės Gran Kanarijoje Ispanijos krepšinio rinktinės strategas Sergio Scariolo , nepaisant...

Dėl Via Baltica kelio saugumo sunerimęs kaunietis: tikiuosi, kad kažkas pasikeis kol neįvyko skaudi nelaimė

Keliai visoje Lietuvoje yra atnaujinami siekiant pagerinti susisiekimo sąlygas. Tačiau pasitaiko...

Mirė garsus dainininkas Darius Campbellas Daneshas: jautrią žinutę paskelbė ir jį pažinojęs Danielius Bunkus

Eidamas 41-uosius metus, mirė dainininkas ir aktorius Darius Campbellas Daneshas.

Gediminas Kirkilas. Ar ir Lietuvai Baltija taps vidine aljanso jūra?

Kol mūsų šalies politikai svarsto fortifikacinius įtvirtinimus, kitokius inžinierinius bei...

Aistros dėl kone brangiausio NT Lietuvoje: už tualeto būdelę – 2 milijonai eurų (2)

NT karštinė pajūryje blėsta, tačiau išskirtinės teritorijos visuomet išliks patrauklios....

Koronaviruso infekcijos statistika artėja prie pavojingos ribos: 2832 nauji susirgimai, mirė trys žmonės papildyta

Praėjusią parą, antradienį, Lietuvoje nustatyti 2832 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai: 2252...