aA
Pastaraisiais metais vis labiau domimasi ne tik žuvimis, žuvų biologija, augimu, žuvų veislėmis, bet ir žuvų ligomis, parazitų rūšimis, paplitimu bei profilaktikos priemonėmis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie įsirengia nosavus tvenkinukus ir nori džiaugtis juose plaukiojančiomis žvynuotosiomis. Deja, kartais įvairios ligos visas jas gali labai greitai pražudyti.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Žuvys gali sirgti infekcinėmis, invazinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, bakterijos ir grybai. Invazines ligas gali sukelti pirmuonys, įvairios kirmėlės, vėžiagyviai, moliuskai. Parazitizmas – tai organizmo (parazito) gyvenimo būdas, naudojantis kitu organizmu (šeimininku) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto šaltiniu.

Parazitai, gyvenantys žuvų kūno paviršiuje – ant odos, pelekų, žiaunų ir mintantys jų krauju ir kitais audiniais, vadinami ektoparazitais, o parazitiniai organizmai, gyvenantys žuvų organų, audinių, ląstelių viduje ir kraujyje, vadinami endoparazitais.

Vieni žuvų parazitai turi tik vieną šeimininką, o kiti – du ir daugiau. Žuvys, kuriose parazitas gyvena, subręsta ir išskiria kiaušinėlius, vadinamos galutiniais šeimininkais, o žuvys, kuriose gyvena parazitų lervos, vadinamos tarpiniais šeimininkais. Štai dvi dažniausiai pasitaikančios ligos, kurias sukelia žuvyse paratizuojančios kirmelės.

Juodadėmė (postodiplostomozė)

Šią ligą sukelia digenetinių siurbikių (Posthodiplostomum cuticola) metacerkarijos. Meškeriojant kuojas, plakius, karšius, raudes, ešerius ir kt. žuvis dažnai galima pastebėti žuvis su juodais taškais, juodomis dėmėmis. Tai tipiškas juodadėmės (postodiplostomozės) simptomas – žuvies kūno paviršiaus taškinė pigmentacija.

Šis pigmentas (hemomelaninas) kaupiasi apie metacerkarijų cistas. Susidariusios metacerkarijos yra kriaušės formos ( 0,7‒1,5 mm ilgio ir 0,3‒0,5 mm pločio). Siurbikių metacerkarijos incistuojasi ir kaupiasi žuvų odoje, raumenyse. Apsikrėtusios žuvys lėtai plaukioja, laikosi viršutiniuose vandens sluoksniuose, silpnai reaguoja į aplinkos veiksnius.

Tokios nusilpusios žuvys tampa lengvu paukščių grobiu. Garninių paukščių žarnyne siurbikių metacerkarijos per 3–7 paras virsta suaugusiomis smulkiomis (iki 1,5 mm ilgio) siurbikėmis. Jos žuvų žarnyne gali parazituoti iki 12 parų. Suaugusios siurbikės paukščių žarnyne pradeda išskirti kiaušinėlius. Jie su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Vandenyje iš kiaušinėlių išeina miracidijos. Jos susiranda tarpinį šeimininką (Lymnaea genties moliuską) ir į jį įsiskverbia. Čia jos dauginasi ir virsta cerkarijomis. Pastarosios palieka moliuskus ir suradusios žuvį skverbiasi į žuvies odą, po epidermiu, į raumenis.

Po kurio laiko čia jos virsta metacerkarijomis. Jos yra invazinės galutiniams šeimininkams. Žuvimis mintantys paukščiai priryja apsikrėtusių žuvų ir suserga juodadėme. Juodadėmė labai pavojinga žuvų jaunikliams. Sergančioms žuvims, ypač jaunikliams, iškrypsta stuburas, sulėtėja augimas, žuvys liesėja ir net žūva. Suaugusios žuvys atsparesnės šiai ligai. Jos serga rečiau. Juodadėmė įtariama remiantis epizootologiniais ir klinikiniais duomenimis. Tiksli diagnozė nustatoma, kai mikroskopu tiriamose sergančių žuvų odos kapsulėse randama juodadėmės metacerkarijų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Liguliozė

Mūsų vidaus vandenyse (ežeruose, kituose telkiniuose) pasitaiko karšių, raudžių, kuojų ir kitų žuvų su išsipūtusiu pilvu. Jame randamas plokščias, baltas arba silpnai gelsvas kaspinuočio (Ligula intestinalis) plerocerkoidas. Tai ryškiausias liguliozės simptomas. Kaspinuočio plerocerkoidai stambūs, kūno ilgis siekia 5‒120 cm, plotis 0,5‒1,5 cm. Jie, parazituodami žuvies kūno ertmėje, įsiterpia tarp vidaus organų, juos spaudžia, sutrikdo vidaus organų funkcijas, apykaitos procesus.

Apsikrėtusios žuvys silpnai reaguoja į išorinius dirgiklius, vangiai plaukioja, laikosi arti vandens paviršiaus, nesimaitina, liesėja ir dažnai žūva. Sergančių žuvų pilvelis būna išsipūtęs, pilvelio sienelės dažnai suplyšta.

Sergančias žuvis lengvai pagauna ir praryja galutiniai šeimininkai (žuvėdros ir kiti vandens paukščiai). Jų žarnose plerocerkoidai (lervos) tampa suaugusiais kaspinuočiais ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Jie su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Iš jų susiformuoja lervos ( koracidijos). Jas praryja ciklopai ‒ tarpiniai šeimininkai. Jų organizme koracidijos auga ir virsta lervomis ‒ procerkoidais. Jie yra invaziniai žuvims. Užsikrėtusius ciklopus praryja įvairios karpinės žuvys.

Jų žarnyne procerkoidai auga ir per 10–14 mėnesių iš jų susiformuoja galutiniams šeimininkams invaziniai plerocerkoidai. Kai apsikrėtusias plerocerkoidais žuvis praryja galutiniai šeimininkai paukščiai (žuvėdros ir kiti vandens paukščiai), jų žarnose kaspinuočių lervos virsta suaugusiais kaspinuočiais ir pradeda išskirti kiaušinėlius.

Liguliozė dažniau sutinkami ežeruose, rečiau upėse, tvenkiniuose. Ligulioze serga kuojos, raudės, karosai , karšiai, plakiai it kt. Žuvys liguliozėssukėlėjais apsikrečia dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais, nes tada jos minta daugiausia zooplanktonu. Daugiausia nuostolių padaro karšių liguliozė. Žuvų liguliozė įtariama remiantis epizootologiniais duomenimis, klinikiniais simptomais ir stebint žuvų elgesį. Tiksli diagnozė nustatoma, kai skrodžiamose žuvyse randama liguliozės plerocerkoidų.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (98)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (19)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (41)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (15)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Top naujienos

Nausėdos ir valdančiųjų kare Skvernelis stojo į Šimonytės pusę: puikiai žinau, ką ji dabar jaučia (474)

Po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda apibendrindamas antruosius savo kadencijos metus pažėrė...

Gentvilas apie pokyčius vairuotojams: tikslas – išprašyti dyzelinius automobilius iš mūsų autoparko

Aplinkos ministerijai ruošia daugybę pokyčių automobilių turėtojams – svarstomi ne tik nauji...

SAM inicijuojant naują vakcinavimo kampaniją ekspertai kategoriški: nelaikykite žmonių kvailiais (355)

Atskiriems politikams vis pasisakant apie vakcinavimo politiką ir skiepų atsisakančią visuomenęs...

Sensacija Tokijo baseine: auksas – 18-mečiui iš Tuniso (26)

Tokijo olimpinėse žaidynėse užfiksuota kol kas viena iš didžiausių sensacijų. Vyrų 400 m...

Šių metų šaltibarščių ir cepelinų kainos Palangoje: kai kur skiriasi dvigubai (35)

Vasarą atostogaujant pajūryje norisi paskanauti ir tradicinių mūsų šalies patiekalų –...

Iš Palangos lėkę bičiuliai pateko į avariją, automobilis vertėsi kūliais (14)

Kretingos rajone vairuotojo nesuvaldytas automobilis nuo kelio nulėkė kūliais. Nuo smūgio net...

Europa imasi griežtos strategijos: vis daugiau veiklų – tik pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testą (68)

Atėnuose „Covid-19“ vakcina jums padės patekti į barą. Prahoje ji gali jums laimėti...

Julios Roberts dukra užaugo: 16-metė debiutavo ant raudonojo kilimo Kanuose (9)

Kokia mama, tokia ir dukra. Julia Roberts ir Danny Moderis nemėgsta viešinti asmeninio gyvenimo...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Lenkų kalba Lietuvoje: kaip buvo prieš kelis šimtmečius ir ką turime dabar? (1)

Apie kalbinę padėtį Rytų Lietuvoje – nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų iki dabar –...

Apie tai nė nepagalvotumėte, bet šie 7 daiktai itin pavojingi jūsų vaikams

Savaime suprantama, kad maži vaikai tyrinėja aplinką. Jiems norisi viską paliesti, apčiupinėti...