aA
Aštriašnipiai eršketai, kaip ir kitos eršketinių žuvų rūšys, yra priskirti prie saugomų žuvų rūšių, todėl jų populiacijos Baltijos jūroje atkūrimui skiriamas didelis visų valstybių, kurios yra šalia Baltijos jūros, taip pat ir Lietuvos, dėmesys, – tokia žinute dalinasi Žuvininkystės tarnyba.
Aštriašnipis eršketas
Aštriašnipis eršketas
© Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija bei dar keliomis valstybėmis aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo Baltijos jūroje ir į Baltijos jūrą įtekančiose upėse klausimais. Lietuva tapo antrąja šalimi, kurioje buvo patvirtinta nacionalinė aštriašnipio eršketo A. oxyrinchus išteklių atkūrimo programa. Mūsų šalis pirmoji įtraukė šią rūšį į Lietuvos raudonąją knygą.

Remiantis Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 3D-330/D1-401, aštriašnipiai eršketai auginami nuo apvaisinto ikro iki reproduktoriaus Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Nuo 2011 m. į laisvę paleidžiami eršketai žymimi išoriniais ir vidiniais radijo bangomis sekamais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie žuvų mirtingumą, migracijos intensyvumą, migracijos į Kuršių marias greitį, taip pat kitos šios rūšies žuvų populiacijos atkūrimui reikalingos informacijos.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus atstovai 2020 m. sausio 22 d. dalyvavo Helsinkio Komisijos (HELCOM) patariamojoje darbo grupėje Berlyne Baltijos eršketo problematikai aptarti. Darbo grupės susitikimai šiais klausimais vyksta jau septynerius metus iš eilės. HELCOM komisija patvirtino patariamosios darbo grupės 2019 metais parengtą Baltijos aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus Mitchill, 1815) apsaugos ir atkūrimo planą. Šis sprendimas leidžia tikėtis, kad aštriašnipiam eršketui, kaip rūšiai, bus skiriamas tinkamas visų Baltijos valstybių dėmesys ir bus tęsiami išteklių atkūrimo darbai, siekiant išsaugoti ir gausinti šią vertingą rūšį.

Aštriašnipis eršketas
Aštriašnipis eršketas
© Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Pagrindinis darbo grupės susitikimų tikslas – atkurti aštriašnipių eršketų išteklius Baltijos jūroje ir sudaryti sąlygas susiformuoti natūralioms populiacijoms, kurios atplauktų neršti į Lietuvos ir kitų šalių didžiąsias upes, kuriose šios karališkos žuvys kadaise natūraliai dauginosi. Taip pat labai svarbu užtikrinti vykdomų darbų tęstinumą, skleisti informaciją žvejams, kad šios žuvys galėtų išgyventi ir nebūtų išgaudytos. Kiekvienais metais susitikimo Berlyne metu aptariami visų metų pasiekimai, vykdant aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo darbus.

Pirmųjų susitikimų, kurie rengiami nuo 2011 metų, tikslas buvo įtraukti į bendrą veiklą šalis (Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Rusiją), kurių upėse, remiantis istoriniais šaltiniais, gyveno ir buvo sugaunamas aštriašnipis eršketas. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau, nuo 2006 m., prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba.

Nuo 2011 m. į Lietuvos upes įveista 197 251 vnt. aštriašnipių eršketų. Kad darbai vykdomi sėkmingai ir jaučiamas šių žuvų populiacijos pagausėjimas, galima spręsti iš žvejų atsiliepimų – aštriašnipių eršketų sugaunama vis daugiau. Žuvininkystės tarnybos specialistai nuolat ragina žvejus paleisti sugautas žuvis, kad aštriašnipiai eršketai išliktų, subręstų ir atplauktų neršti į tas Lietuvos upes, į kurias kadaise buvo išleisti: Nerį ir Šventąją. Pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 m. planą šiemet Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos yra numačiusi į Lietuvos upes įveisti 21 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų jauniklių.

Eršketai Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos vandenyse gyvena jau apie 250 mln. metų. Daugiausia laiko jie praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes, paskui vėl grįžta į sūriuosius vandenis. Tiesa, yra eršketų rūšių, kurios visą laiką gyvena gėluose vandenyse (ichtiologai priskaičiuoja daugiau kaip 20 eršketų rūšių).

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją dėl galimo finansavimo aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimui. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 3D-160/D1-133 „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 3D-330/D1-401 „Dėl Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos patvirtinimo“ pakeitimo“ sudaryta Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupė. Jos sudėtyje – atstovai iš Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Gamtos tyrimų centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto ir Žuvininkystės tarnybos.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Iš Kauno marių žvejai traukia pasiligojusias žuvis: specialistas sako, kad problema tik gilės (1)

Kauno mariose žuvis gaudantys žvejai jau kurį laiką stebisi užkimbančiais laimikiais....

Mėgėjų žvejybos leidimai: kas ir kokį turi įsigyti?

Įsibėgėjant vasarai vis daugiau poilsiautojų nutaria išbandyti mėgėjų žvejybą , todėl...

Tinklais prekiavęs pažeidėjas sulaukė aplinkosaugininkų: laukia nemenka bauda

Savaitgalį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai...

Selemonas Paltanavičius apie užtvankų žalą gamtai: turime pripažinti, kad buvo padaryta klaidų

„Sunku patikėti, tačiau kažkada Nemunas buvo pagrindinė mūsų krašto lašišų nerštavietė....

Pasakė, ką daro su konfiskuotomis žuvimis: yra du keliai

Sulaikę neteisėtai žvejojančius asmenis, aplinkosaugininkai dažniausiai randa ir žuvų. Jei...

Top naujienos

Reikšmingas posūkis dėl Turkijos: NATO oficialiai pakvies Švediją ir Suomiją į Aljansą (10)

Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir...

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Lūžis, kuris atgrasytų Putiną net nuo minties apie Baltijos šalis: po naujų grasinimų – perspėjimai Lietuvai (12)

Kol Lietuvoje aiškinamasi dėl Kaliningrado tranzito, Estijos premjerė perspėja apie rimtas bet...

Rio de Žaneire apsigyvenęs vilnietis Marius: mūsų lietuvaitės brazilų nesuviliotų (11)

Vilnių į Rio de Žaneirą iškeitęs Marius Rudalevičius sako, kad jo gyvenimas pasikeitė...

Rusijos ekspertas: Putinas jau suprato, kad yra pasmerktas (6)

Rusų publicistas Andrejus Piontkovskis kanalui „Ukraina 24“ nurodė, kokius ciniškus...

Žiemos sezonas gyventojams gali būti itin sunkus: siūlo imtis veiksmų, kaip susimažinti išlaidas šildymui (2)

Ateinančiam šildymo sezonui nežadant gerų žinių, bandoma spartinti daugiabučių šilumos...

Po alinančios kaitros laukia dar stipresnės liūtys ir kruša: galingos stichijos įsismarkaus

Atmosferos slėgiui nukritus, anticiklonas po truputį praranda savo jėgas. Jau vakar dieną ir...

Neoficialūs šaltiniai: EK linkusi nusileisti Maskvai ir padaryti Kaliningrado tranzitui išimtis (16)

Panašu, kad Vladimiro Putino ultimatumas dėl Kaliningrado tranzito veikia – neoficialūs...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Lytinių organų plastinė chirurgija: pasakė, kokias operacijas renkasi vyrai ir kam reikalinga G taško injekcija

Plastinė chirurgija kuo toliau, tuo sparčiau žengia į priekį. Jei anksčiau tai buvo daugiau...

Ispanijos grandų lauk išprašytas prancūzas: viskas pasikeitė atėjus Jasikevičiui (1)

Madrido „Real“ klube dėl sportinio režimo pažeidimo į atsarginių suolo galą nugrūstas...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (8)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...