aA
Su Andriumi Urbonu, žinomu Panevėžio spiningautoju buvome sutarę dar rudens pradžioje sukurti reportažą. Tačiau ruduo praėjo, jau buvau pamiršęs mūsų susitarimą, kai sulaukiau Andriaus skambučio su pasiūlymu po kelių dienų susitikti prie Nevėžio. Andrius, kaip visada nedaugžodžiavo – gaudysime ešerius. Turėk truputį galingesnį spiningėlį.
Andrius Urbonas su ešeriu
Andrius Urbonas su ešeriu
© Dalius Rakutis

Aštuntą ryto, dar gerai neprabrėškus jau lūkuriavau sutartoje vietoje. Po kelių minučių priburzgė „audinė“ su Andriumi ir dviem jo bičiuliais – Dariumi ir Tomu. Persidėjau daiktus ir iškart išdūmėme prie netoliese tekančio Nevėžio ruožo, kurį (kolegų prašymu) įvardinkime, kaip esantį tarp Kėdainių ir Krekenavos.

Nevėžio vidurupis skyrėsi nuo mano geriau pažįstamo jo žemupio mažesniu upės pločiu, mažesniais gyliais (čia vyrauja apie poros metrų gyliai) bei neištryptais upės krantais. Iš visko sprendžiant, bet jau šiuo metu ir šioje vietoje Nevėžis nėra dažnai žvejų lankomas. Ko nepasakysi apie vietinius gyventojus bebrus, kurie beveik visame krante buvo privertę ir prigraužę medžių, prikasė urvų ir takelių bei prispendė kitokių (tokiems nekviestiems svečiams, kaip mes) žabangų.

Žūklę vyrai pradėjo dar su tamsa. Pradžioje kibo tik... nuskendusios medžių šakos ir kitos kerplėšos. Šito gero Nevėžyje tikrai netrūksta. Maža to, būtent jie ir yra pagrindinės ešerių traukos vietos, pagal kuriuos reikia orientuotis, ieškant didesnių ešerių. Pasak Andriaus atvirose vietose ešeriai pasirodo rečiau ir dažniau būna smulkesni.

Andrius Urbonas
Andrius Urbonas
© Dalius Rakutis

Kad kerplėšos mažiau „kibtų“, naudojama jig rig sistemėlė, kurios kabliuko smaigalys slepiamas masalo kūnelyje. 100 procentų tai masalo nuo kliuvinio neapsaugo – prarasti sistemėlių tenka ir neviena. Bet tokia jau Nevėžio vidurupio specifika. Norėdamas pagauti, praradimų čia neišvengsi. Gal dėl to dažniau Panevėžiečiai renkasi ešerių žūklei Mūšos upę, kurios dugnas daug švaresnis.

Jig rig sistemėlė
Jig rig sistemėlė
© Dalius Rakutis

Pirmieji ešerių kibimai prasidėjo netrukus. Anot vyrų, „sriubiniai“ 100-150 g dryžiai aršiai atakavo nemažus masalus ir atkabinti keliavo ne į sriubą, o atgal į upę. Kaip ir didesni jų broliai ar seneliai. „Pagavai paleisk“ principas, kalbant apie ešerius, anot Andriaus, jau senokai jų tarpe tapo savaime suprantamu dalyku. Jeigu imtum viską – gero kibimo dieną „išdaužytum“ ešerius visame upės ruože ir kitą kartą pagautum prasčiau. Dėl to jie ir nenorėjo kalbėti apie konkretesnes vietas, nes vis dar dauguma žvejų ima visą žuvį, kurią pagauna.

Ešerio paleidimas
Ešerio paleidimas
© Dalius Rakutis

Po truputį visiškai prašvito, rytų pusėje net pasirodė saulės spindulių. Ir netrukus pirmąjį gražesnį ešerį užkirto Darius. Puskilograminis kupriukas bandė įlįsti į žoles, bet kol pribėgau – jau buvo laimingojo žvejo rankose. Netrukus lėkiau su kamera rankoje ir prie Andriaus. Kokių 300 gramų gražuolis papozavo prieš kamerą, o paskui, nuleistas į vandenį, žvitriai mostelėjo uodega ir nuplaukė. Po pusvalandžio pasižymėjo ir Tomas – dėl jo puskilogramį sveriančios ir nuo ikrų išpampusios ir tamsios, matyt, „pietietiško gymio“ gražuolės teko pabėgėti šlaitas porą šimtų metrų.

Spiningautojas Tomas su 660 g ešeriu
Spiningautojas Tomas su 660 g ešeriu
© Dalius Rakutis

Paskui kibimas šiek tiek aprimo – intensyviai kolegų spiningų viršūnėles lankstė tik „sriubinio“ standarto dryžuočiai. Todėl mūsų gidai nusprendė pervažiuoti į kitą ruožą. Čia iškart prasidėjo dar didesnės linksmybės. Tomas atrado vietą – paskendusį kerą, prie kurio stambūs ešeriai kibo vienas po kito. Fantastika- saulėje raibuliuojančiame vandenyje, taškydami vandenį ir lankstydami liaunus spiningus, skambant dieviškai ritės stabdžių muzikai kuproti dryžuočiau keliavo į krantą. O spindintys kolegų veidai išdavė, kad būtent dėl tokių akimirkų ir vertėjo slidinėti klastingais Nevėžio krantais.

Ešeriai kibo. Visą dieną. Geriau ar blogiau. Kiek jų pagavome – neskaičiavau. O tikriau – pamečiau skaičių. Šios kelionės vienas gidų Darius šiam reikalui ant kaklo buvo pasikabinęs specialų skaitliuką, ir po kiekvieno pagauto didesnio ešerio vis pasukdavo ratuką. Vyrai žvejojo, aš filmavau, tarpais nebespėdamas fiksuoti visų žuvų, tad kai kuriems šio reportažo herojams tekdavo luktelėti, kol dirbdavau su jų kolegomis. Bet ne kiekis šioje vietoje svarbu.

Nevėžio ešerys
Nevėžio ešerys
© Dalius Rakutis

Labiausiai mėgavausi vaizdais: kartais iš po debesėlių išlįsdavo aukštai taip ir nepakylantis saulės ir tokiu laikmečiui labai retai matomas saulės diskas, suteikdamas žiemiškai aplinkai – plikiems ir niūriems medžių kamienams, pageltusiai paupio žolei pavasariško akcentą. Nevėžyje, pešdamosi dėl vietų, sparnais plakė gulbinai. Kažkur beržuose gyvą, bet vienodą melodiją cypsėjo zylės. Ramiai sroveno tamsus, turintys rudą atspalvį, bet jau žiemiškai skaidrus Nevėžio vanduo. Skruostus kuteno maloni 11 laipsnių šilumėlė, tad visą laiką teko vaikščioti atsisegus. Negali patikėti, kad už kelių dienų – Kalėdos.

Dėlytės ant žuvies sako, jog žuvis yra neaktyvi
Dėlytės ant žuvies sako, jog žuvis yra neaktyvi
© Dalius Rakutis

Į vakarą pakilo nemenkas vėjas. Vyrams, gaudantiems „džig rigu“, šokdinti ir jausti masalą tapo sunkiau. Ir ešeriai, ypač tie, sveriantys per 200 gramų pradėjo „ožiuotis“. Pasitaikė pora smalsių lydekų, kurios pakeltos į viršų ir suteikusios vyrams sočiai adrenalino, nukasdavo plonus pavadėlius. Kadangi žuvies ir vaizdų turėjau nusifilmavęs iki soties – galėjau sau leisti pasidėti kamerą kuprinė ir paimti spiningą į rankas. Nesu jig rig specialistas, tad Andriaus padedamas susirišau paprastą pater nosterį ( šoninio pavadėlio sistemėlę) ir uždėjau jo mėgiamus „pierčikus“ – guminukus, idealiai kopijuojančius laumžirgio lervą. Ir per paskutinę vakaro valandą vis tiek dar suspėjau pagauti tris ešerius ir palaikyti keletą sekundžių užkibusį kažkokį monstrą, greičiausiai stambią lydeką.

Nevėžio ešerys
Nevėžio ešerys
© Dalius Rakutis

Deja, bet gruodžio dienos yra labai trumpos. Lyg vietoj visos dienos filmo žiūrėtum tik jo treilerį. Rodos, nespėji įsijausti, o jau ateina metas atsisveikinti. Bet po šios žūklės labai aiškia supratau, kad nebūna to vadinamojo tarpsezonio, žvejybine prasme tuščio laiko metuose. Visada yra ką žvejoti ir visada galima pagauti. Tereikia pasiryžti, pakelti užpakalį iš namų, pasigriebti spiningą ar meškerę ir šiek tiek masalų bei mauti prie upės. Daugiau nieko.

O į klausimus kada ir kokiose vietose žvejoti, kokius masalus naudoti ir kaip juos šokdinti, galų gale, kaip susirišti tą stebuklingą jig rig sistemėlę atsakymus galite rasti video reportaže. Kaip ir savo akimis pamatyti, kaip kovoja užkibę ešeriai, po vandeniu juda masalas ar spindi laimingų žvejų veidai. Žodžiais to nelabai išeina apsakyti...

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Savaitgalio aktualijos žvejams. Lynų psichozė – Pietų, karšių – Vakarų Lietuvoje

Rodos, jau pradedame priprasti prie naujo gyvenimo ritmo. Sumaišties ir neaiškumų dar daug, tačiau...

Apie žvejybą karantino metu arba kaip greičiau išsikasti sau duobę (31)

Dėl kilusios pandemijos įvestą karantiną žvejybos ir poilsio gamtoje atžvilgiu, iš esmės,...

Pavasarinis žiobrių šėlsmas

Šlaituose pradėjus mėlynuoti žibutėms (o kartais ir anksčiau) kartu su gamta atgimstančią...

Milijonai vėgėlių jauniklių praturtino Lietuvos upes ir ežerus (5)

Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje,...

Nestok į „kolūkį“ arba keletas džiaugsmo valandėlių Nevėžyje (4)

Senokai esu pastebėjęs, kad geriausios žvejybos išeina... netyčia. Kai neturi laiko ruoštis,...

Top naujienos

Lietuvoje – 437 užsikrėtimo koronavirusu atvejai: pranešama apie susirgimus Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio ligoninėse užfiksuoti 43 nauji atvejai (836)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu...

Panevėžio ligoninės direktorius: ligonis pradžioje nerodė jokių COVID-19 simptomų, atsekti užsikrėtimą – sunku (51)

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sekmadienį spaudos...

Norvegijoje gyvenanti lietuvė įvardijo vietinių sugalvotą gudrybę, kaip pabėgti nuo karantino (6)

Norvegijoje ir į koronavirusą, ir į karantiną žvelgiama gerokai ramiau nei Lietuvoje, sako ten...

Estijoje mirė dar vienas koronavirusu užsikrėtęs pacientas (14)

Estijos Saremos saloje anksti sekmadienį mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs 90-metis, tapęs...

Vienos didžiausių baldų įmonių vadovas: iš šios situacijos išeisime būdami dar stipresniais (3)

Baldus gaminančios, Kaune veikiančios bendrovės „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas...

Šiaulių miesto merui atliktas koronaviruso testas (101)

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui atliktas koronaviruso testas. Jo rezultatas – neigiamas.

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (620)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Koronavirusas nustatytas Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai (27)

Koronavirusas nustatytas Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai – Infekcinių ligų klinikoje...

Valančiūnas ir Sabonis – geriausių NBA duetų sąraše (42)

JAV sporto žiniasklaidos gigantas „Bleacher Report“ sudarė geriausių šio sezono NBA duetų...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Vienas vandenyne: kaip britų pilotas jūroje leidosi

1983 metų birželį netoli Portugalijos krantų NATO pradeda pratybas. Sąlygos – kuo artimesnės...

|Maža didelių žinių kaina